Pagrindinis > 2014 > gegužės (Page 6)

Nevystančios gėlės

  Sveiki visi, mėgstantys rankdarbius. Šį kartą darbeliui naudosime tekstilę ir iš jos suksime nevystančias gėles. Jums reikės: audinio (patarčiau naudoti liną ar medvilnę; galima naudoti įvairias audinių atraižas) žirklių, neilgų plonų šakelių, kokio nors indo, į kurį „sodinsime“ gėles, ir siauros permatomos lipnios juostos. Jeigu naudosite, kaip ir aš, durpinį vazonėlį,

Plačiau

Ar tėvai senelių namuose – jų vaikų gėda?

  Šį klausimą padiktavo parduotuvės eilėje nugirstas pokalbis. Kalbėjosi senokai nesimačiusios, bet gana artimos pusamžės moterys. Vienai jų pasiteiravus, ar bičiulė vis dar tebeturi problemų su garbaus amžiaus ir ligota savo mama, toji atsakė: „Jau nebeliko jokio vargo. Mamą įkurdinome senelių namuose. Ten labai gerai – ir mama tarsi kitokiu žmogumi

Plačiau

Vilija Danilevičė – pareigūnė 24 valandas per parą

  Čia Lietuva, čia lietūs lyja, anot poeto. Mes džiaugiamės turėdami krepšinį, tapusį beveik antrąja religija, turėdami  Baltiją su jos dovanojamu gintaru, turime nuostabų ežerų ir upių kraštą su puikiais kūrybingais žmonėmis. Bet, kaip bebūtų liūdna, yra ir kitokia Lietuva: su vagimis, sukčiais, žudikais, su visokia  bjaurastimi, darkančia mūsų gyvenimus. Turime

Plačiau

Ar dažni jūsų klasės susitikimai?

  Gegužė – Paskutinio skambučio mėnuo, netrukus po to – paskutinis egzaminas, paskutinė diena mokykloje, išleistuvės ir – būtinai! – pažadas toliau bendrauti, nenutolti, organizuoti susitikimus kone kasmet. O pažadas neretai ir telieka tik pažadas. Bet būna ir stebinančių išimčių – išgirsti, kad į klasės draugų susitikimą skubėjo žilagalviai 70-mečiai, 80-mečiai,

Plačiau

Skanaus!

  Braškių tortas 500 g grietinės, pusės citrinos sulčių, cukraus – pagal skonį, 4 a.š. želatinos, 1 kg braškių. Grietinę, citrinos sultis, cukrų išplakti, sudėti išbrinkiną ir išlydytą želatiną (į šaltą virintą valandą suberti želatiną, palaukti, kol išbrinks, po to ant lėtos ugnies kaitinti, kol išsilydys), išmaišyti, sudėti supjaustytas braškes ir vėl išmaišyti.

Plačiau

Jonvabalių naktys (Tęsinys)

  16. Rytė šnairomis apžiūrinėjo vairuotoją. Veidą kirto negražus randas, rankos buvo tatuiruotos iki pat alkūnių. Mergina nejučiomis net nusipurtė. – Tai kur, mergaite, nakčiai susiruošei? Nebijai, juk jau beveik tamsu? – pasuko galvą į ją vairuotojas. – Beje, mano vardas Romas. – Autobuso nesulaukiau, tai ir susivėlinau, o turiu būtinai šiandien pas tetą

Plačiau