Birželio 27–29 dienomis iš viso pasaulio į Vilkaviškį suvažiavo esantys ar buvę vilkaviškiečiai. Šio sąskrydžio iniciatorius – visuomeninis judėjimas ,,Už vieningą Vilkaviškį“. Mintį ,,pajudinti Vilkaviškį“ iškėlė ir renginį moderavo imlus verslininkas Žilvinas Gelgota. Pirmąją sąskrydžio dieną surengta konferencija ,,Vilkaviškis vakar, šiandien ir rytoj“. Istorinėje pranešimų dalyje į Vilkaviškį, kaip istorijos eigoje
Plačiau
Lietuvių literatūros klasiko Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija, įvardijama kaip lietuviškasis Nobelis, įteikta rašytojai A. Vaičiulaičio kraštietei Dainai Opolskaitei. Ši literatūrinė ,,Metų“ žurnalo premija kas antri metai už geriausią novelę skiriama ir įteikiama A. Vaičiulaičio gimimo dieną, birželio 23-iąją. Vilniuje, Rašytojų sąjungoa būstinėje, 12-ąja laureate tapusią D. Opolskaitę sveikino rašytojo dukros Danutė, Aldona
Plačiau
1941 m. vasara Lietuvoje pasruvo krauju. Tūkstančiai civilių gyventojų, Lietuvos piliečių žydų, atgulė į pačių išsikastas duobes, atgulė greta savo miestelių, savo gimtųjų namų. Įbauginti prieš metus vykusių represijų ir išvežimų į Sibirą, nukentėję nuo sovietinės valdžios ar panorę pralobti, vokiečių baudėjams talkino ir dalis lietuvių. Tačiau kita dalis, gresiant mirtinam
Plačiau
1941 m. vasara. Tai atsitiko Kybartuose Lietuvos knygynuose gausu prisiminimų apie Antrąjį pasaulinį karą. Savo išgyvenimais dalijasi ir buvę nacistinės Vokietijos generolai, ir eiliniai kariai. Šis pasakojimas, parengtas pagal jaunos Maskvos gyventojos atsiminimus, išgyventus pasienio miestelyje Kybartuose vokiečių okupacijos metais. Karo išvakarėse pas savo vyrą, pasienio tarnybos politinį vadovą, atvyksta jo jaunutė devyniolikmetė
Plačiau
Klėtelės savininkė įsižeidė Apmaudą patyrusi brangiai parduoti dr. V. Kudirkos tėviškės klėtelę jos savininkė marijampolietė Elvyra Taujinskienė nedavė sutikimo Vilkaviškio kultūros centrui Liepos 6 –ąją čia surengti jau tradicija tapusį Liepos himno giedojimą. Negana to, klėtelės savininkė E. Taujinskienė savavališkai be kultūros paveldo leidimo apkalė lentelėmis šiaurinę klėtelės pusę. Šių eilučių autoriui
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Vakar mačiau Tave, sėdintį Vilkaviškio centre, lankomą turistų iš Maironio apdainuotų Raseinių krašto. Ma ukvatnu buvo veizyti, kap Tave gražiai jie pagerbė. Fotografavosi net sustoję prie Tavo kojų, Lietuvos himną sugiedojo. – Vinculi, kad ir tave pagerbia. Juk prie merijos tiekos žmonių susibūva. Tik, sako, kažko tu
Plačiau
– Godotinas broli Vincai! Man visai neramu dėl tavo klėtelės, gal ką ministeriai sostapilėje Vilniuje nutarė? – Vai, Joneli, – tik suaimanavo Vincas, nešinas Steigiamojo Seimo nario Albino Rimkos knygele „Vincas Kudirka savo raštuose“, (Kaunas 1924). – Mušasi sesutės dėl mano tėviškėlės. Žaibais viena kitą vanoja. Štai anądien prie klėtelės atbirbė
Plačiau
Pristatome dar vieną Vasario 16-osios akto signatarą Petrą Klimą – teisininką, publicistą, diplomatą, Lietuvos Tarybos narį, jos sekretorių. Valstybės vėliava – piktžolių jūroje Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Česlovas Laurinavičius, įvertindamas jauniausio Lietuvos Tarybos nario Petro Klimo nuopelnus, rašė: „(...) jis pateko tarp tų lietuvių politinių veikėjų, kuriems teko laimė ir garbė iškelti
Plačiau
– Godotinas broli, Vincai! Girdėjau Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Šakiuose lankėsi naujoji valstiečių ir žaliųjų partijos paskirta ministrė. Kas gero girdėti dėl tavo klėtelės likimo? Ką išgirdai iš jos lūpų? – Pameni, Jonai, ką rašiau savo „Viršininkuose“ dar 19 a. pabaigoje? Nėra caro, nėra Smetonos, nėra Sniečkaus, o viršininkai kaip buvę, taip
Plačiau
Per klampynę – į Banaitynę Susiruošusiems į Vasario 16 – osios Akto signataro tėviškę Vaitiekupių kaime (Šakių rajonas) rekomenduoju pasirūpinti patikimu apavu. Derlinga, molinga zanavykų žemė po lietaus virsta slidžia čiuožykla. Tą dieną, kai lankiausi signataro tėviškėje, be perstojo pliaupė lietus. Ekstramalių pojūčių mėgėjams tai puiki jėgų, vikrumo išbandymo trasa. Svirduliuodamas lyg
Plačiau
Tupikai – signataro Justino Staugaičio tėviškė Palikęs smėlingus Kazlų Rūdos šilus, per Višakio Rūdą keliauju į Žvirgždaičių miestelį. Ten, sankryžoje, signataro Justino Staugaičio tėviškė, manęs laukia Šakių savivaldybės paminklosaugininkė Inga Navlikienė. Iš Višakio Rūdos keliaudamas link Tupikų kaimo, išvystu zanavykų žemėje įspaudą iš krašto apgyvendinimo istorijos, palikusios čia vietovardžius: Tamošbūdis, Bliūviškiai,
Plačiau
Iš Vasario 16-osios akto signataro J. Vailokaičio puoselėto Paežerių dvaro iškeliauju į signatarų gimtines. Artėja Lietuvos valstybės 100-tis, tikimės išvysti kraštiečių jiems parodytą pagarbą. Gražu ir prasminga būtų parengti turistinį maršrutą „Suvalkijos signatarų takais“. Tad keliaukime. Pradžia – Paežerių dvaras. Kol kas (kritika ir sau) jokio ženklo, jokio stendo, kad
Plačiau
Išdavysčių anatomija. Partizanai – saugumo agentai-smogikai Poeto K. Kubilinsko ir A. Skinkio poelgis nėra išskirtinis partizaninio judėjimo istorijoje. Visose partizanų apygardose buvo įdiegiami agentai, ir ypač skaudu, kai savo bendražygius išduodavo buvę partizanai. Apie tai plačiai rašo Stasys Gvildys dokumentinėje knygoje ,,Kruvini likimai“ (Kaunas, 2001 m.). Pateikiu keletą tokių išdavysčių istorijų
Plačiau
Tarp partizanų bunkerio sienų Abu draugai – poetai Kostas Kubilinskas ir Algirdas Skinkys – įstoję į partizanų gretas gauna Kapso ir Vilnies slapyvardžius. Jiems nežinant, partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas slapta rašo dienoraštį. O Varno ir Ryto slapyvardžiais juos įvardija saugumiečiai. Pateikdamas dviejų dokumentų, dienoraščio ir KGB raportų ištraukas, supažindinu skaitytoją su dramatiškos istorijos
Plačiau
Pokario kaimo prisiminimai Į Dzūkijos miškų glūdumoje glūdintį Lynažerio kaimą K. Kubilinskas, 24 metų mokytojas, atvyko prieš 1947 metų rugsėjį. Šį kaimą aplankiau karštą liepos vidudienį. Iš Marcinkonių miško keleliu pavažiavus 12 kilometrų, prie gražaus ežero dabar gyvena gal 12 senbuvių. Mane pasitiko guvi, gražia dzūkiška tarme pasakojanti kaimo seniūnaitė Ona Mortūnienė.
Plačiau
Ištisa pokario moksleivių karta užaugo su vaikų poeto Kosto Kubilinsko eilėraščiais. Jo kūryba pripažinta vaikų literatūros aukso fondu, o daina apie Suvalkijos bernioką (eil. ,,Iš Suvalkijos lygumų“ ) yra tapusi tapusi neoficialiu mūsų krašto himnu. Vaikiškos poemos „Raidžių paradas“, „Strakaliukas ir Makaliukas“, ,,Su žilvičio dūdele“, ,,Stovi pasakų namelis“, ,,Bebenčiukas ir kvailelė“,
Plačiau