Mahatma Gandis
„Karti patirtis mane išmokė labai svarbaus dalyko – tausoti savo pyktį. Kaip sutaupyta šiluma yra paverčiama energija, suvaldytas pyktis būtų paverstas jėga, galinčia patobulinti pasaulį.“
Plačiau„Karti patirtis mane išmokė labai svarbaus dalyko – tausoti savo pyktį. Kaip sutaupyta šiluma yra paverčiama energija, suvaldytas pyktis būtų paverstas jėga, galinčia patobulinti pasaulį.“
Plačiau"Daug kas šiame pasaulyje nuo mūsų paslėpta, bet užtat mums yra duotas slaptingas pajautimas gyvų ryšių su kitu pasauliu, tobulesniu ir aukštesniu pasauliu, pagaliau ir mūsų minčių bei jausmų šaknys yra ne čia, o kituose pasauliuose. Štai kodėl filosofai ir sako, kad daiktų esmės negalime suvokti šioje žemėje. Dievas paėmė
Plačiau„Net ir per daug nesigilindami pastebėsime esant dviejų žmonių laimės priešų – sielvarto ir nuobodulio. Dar galima pridurti, kad tiek, kiek mums pavyksta atitrūkti nuo vieno, tiek pat priartėjame prie kito, ir priešingai... Išoriniai veiksniai – vargas ir nepritekliai – gimdo sielvartą, o gyvenimas be rūpesčių ir visko pertekus –
Plačiau"Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę.
Plačiau"Didžiausia mano nelaimė – kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti. Tačiau niekad nemokė būti savimi. Būti savim anaiptol nėra paprasta,
Plačiau"Galime visą gyvenimą manyti, jog vadovaujamės tik savo galva, ir niekada nepastebėti, kad svarbiausiais momentais tebuvome statistai pasaulio teatro scenoje. Esama mums nežinomų faktų, kurie veikia mūsų gyvenimą, ir ypač todėl, kad jie yra pasąmoniniai".
Plačiau„Ir kiekvienas žmogus įžengia į tavo pasaulį, ir visi įvykiai tavo gyvenime vyksta todėl, kad pats juos prisišaukei. Tik tu pats apsisprendi, ką su jais daryti“.
Plačiau"Laikas – milžiniškas verpetas, godžiai į save traukiantis visa, kas egzistuoja; iš jo gniaužtų išsivaduojame trumpam ir tik tada, kai veržiamės į priekį".
Plačiau„Norai visuomet mus daro nelaimingus. Kai jų atsisakome, tai net pats mažiausias dalykas atrodo tikra dovana“.
Plačiau„Mes esame tiltas per amžinybę, nusidriekiantis viršum jūros: patrakėliškai ieškantys malonumų, smagiai tyrinėjantys paslaptis, pasirenkantys nelaimes, triumfą, išmėginimus, neįtikėtinus sutapimus, vėl ir vėl iš naujo išbandantys save ir besimokantys mylėti, mylėti, mylėti...“
Plačiau„Žmogus, gyvenantis turiningą dvasinį gyvenimą, yra panašus į šviesią, šiltą, linksmą pirkią su papuošta Kalėdų eglute speiguotą, pusnynuose skendinčią gruodžio naktį. Taigi būti savita, turininga individualybė ir ypač turėti daug dvasinių išteklių – tai, be jokios abejonės, pati sėkmingiausia lemtis žemėje, nors išorinio blizgesio būtų ir mažiausiai“.
Plačiau„Tėra viena laisvė – išsiaiškinti santykius su mirtimi. Po to jau viskas įmanoma. Negaliu priversti tave tikėti Dievą. Tikėti Dievą – tai susitaikyti su mirtimi. Kai susitaikysi su mirtimi, Dievo problema bus išspręsta – bet ne atvirkščiai“.
Plačiau„Tą, kuris reiklus sau, bet koks darbas išgydo kaip naminis vaistas. Tą, kuris ieško trūkumų kituose, kiekviena mintis žeidžia kaip ieties smaigalys. Pirmasis visiems mums atveria duris į gėrį. Antrasis visus įtraukia į blogio klampynę. Jie tolimi vienas kitam kaip debesys danguje ir purvas žemėje“.
Plačiau„Gerai įsižiūrėk į kiekvieną kelią. Bandyk jį tiek, kiek reikės. Tada paklausk savęs ir tik savęs: ar kelias turi širdį? Jei taip – kelias geras, jei ne – iš jo jokios naudos“.
Plačiau„Mūsų civilizacija... aprūpina mus gausybe daiktų, padedančių prarasti ryšį su savimi“.
Plačiau„Mūsų tikrieji palaiminimai dažnai mums apsireiškia skausmo pavidalu, praradimuose ir nusivylimuose, tačiau turėkime kantrybės ir greitai juos pamatysime tikraisiais atvaizdais“.
Plačiau„...Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistiški. Vis dėlto mylėkite juos! Jeigu darote gera, žmonės Jums priskiria egoistinius arba savanaudiškus motyvus. Vis dėlto darykite gera! Jeigu Jums pasisekė, įsigysite netikrų draugų ir tikrų priešų. Tegul Jums vis dėlto sekasi! Gerieji Jūsų darbai bus užmiršti rytoj. Vis dėlto darykite gerus darbus! Sąžiningumas ir nuoširdumas daro Jus pažeidžiamą. Vis dėlto būkite sąžiningi
PlačiauTik šiandien aš pabandysiu gyventi kaip niekada – neketindamas išspręsti viso gyvenimo problemų. Tik šiandien aš būsiu mandagus ir paslaugus – nieko nekritikuosiu ir nesikėsinsiu ką nors pataisyti ar drausminti, išskyrus save patį. Tik šiandien aš būsiu laimingas, nes esu sukurtas laimei ne tik būsimame pasaulyje, bet ir šiame. Tik šiandien aš prisitaikysiu
Plačiau