Siūlome dar vieną ištrauką iš spaudai rengiamų LR Prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) atsiminimų. * * * „(...) 1926 m. rinkimai į Seimą išėjo krikščionių demokratų nenaudai, pirmą kartą jie pasiliko mažumoj. Kiek atsimenu, liaudininkai buvo gavę bene 22 atstovus, socialdemokratai 15, klaipėdiečiai ir vokiečiai 5 ar 6 (visi vokiečių nacionalistų orientacijos),
Plačiau
Marijampolės ir jos apylinkių archeologiniai tyrinėjimai drąsiai leidžia teigti apie turtingą mūsų krašto praeitį. Neseniai Marijampolės Prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje lankęsis archeologas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas doc. dr. Algimantas Merkevičius su susitikimo dalyviais pasidalijo savo Sūduvos tyrinėjimo įspūdžiais. Meškučiai archeologams negailėjo sensacijų Marijampolės savivaldybės užsakymu, 2006–2010 m. buvo
Plačiau
(Pabaiga. Ankstesnis straipsnis čia) Seinų ir Punsko kraštas – sūduvių etninės žemės Sūduvos krašto Seinų, Punsko etninėse lietuvių žemėse upių ir ežerų vandenvardžiai mena baltų kultūros raidos procesus priešistorėje ir istoriniais laikais. Tai mūsų tautos gyvoji istorija, kurios nevalia nutylėti, o juo labiau užmiršti. Jau daugiau kaip 90 metų Maros baseine gyvenantys lietuviai
Plačiau
(Tęsinys. Ankstesnis straipsnis čia) Maros upės baseinas Maros upė yra Juodosios Ančios kairysis intakas ir kartu su josios baseinu patenka į Nemuno kairės pusės aukštupio baseiną. Abiejų upių baseino plotas užima 1916 km2 Sūduvos krašto žemių. Atskirai Maros upės pabaseinis yra 432,4 km2 dydžio ir ribojasi su Baltosios Ančios, Kirsnos baseinais,
Plačiau
(Tęsinys. Ankstesnis straipsnis čia) Upės aukštupys anapus Lietuvos valstybinės sienos Tolyn nuo Šešupės versmės mus veda tekantis nedidukas upeliukas, ieškantis savo kelio į greta esančius ežerus, ežerėlius ir dosniai priimantis vandenis iš čia pat besiraitančių savo mažųjų intakėlių, iš aukštuose slėnio šlaituose gyvybę gavusių, vienur kitur pasirodančių gaivių šaltinėlių. Bent iki Važnyčiotojų-Vadeliuotojų-Vežėjų
Plačiau
(Tęsinys. Pradžia čia) Šešupės versmės Graži ši Sūduvos krašto dalis – su banguojančiomis kalvomis ir jose iškylančiomis viršūnėmis, su upių ir upelių vingiuojančiais, įvairiai spindinčiais ir čiurlenančiais vandens kaspinais, su fantastiškai gražiais ežerų mėliais ir čia stūksančių kalvų bei jas puošiančių miškų veidrodiniais atspindžiais. Su neapsakomais panoraminiais vaizdais, žvelgiant nuo kalnų viršūnių
Plačiau
Kultūros raktas – istorija, kuri susieja praeities, dabarties ir ateities kartas, visais laikais formuoja tautos charakterį ir papročius. /Pagal sociologą, politologą Antonį D. Smitą/ Trumpai apie hidronimų reikšmę ir jų tyrimo pagrindinius principus Hidronimika yra labai svarbi toponimikos šaka, tirianti seniausius hidronimus jų kilmės, darybos ir semantikos aspektais. Ši kalbotyros mokslo šaka
Plačiau
Skaitytojams siūlome ištrauką iš Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) atsiminimų. Nors rašoma apie XX a. trečio dešimtmečio Kauno valdininkiją, palyginkime, ar daug kas pasikeitę mūsų Lietuvoje (ne vien Kaune) nuo tų laikų. „(...)Visi Kauno gyventojai Kauno miesto valdybą laikė savo priešu, ir aš, joj patarnavęs, supratau, kodėl. Jau tokia buvo nuo
Plačiau
Visai neseniai pradėjau dirbti Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre. Baigusi istorijos bakalauro studijas, mokslus toliau tęsiu politikos srityje. Domiuosi savo krašto istorija, tad darbas Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre motyvuoja mane ieškoti naujų, įdomių praeities istorijų. Viena iš tokių – apie tai, kokią reikšmę turėjo namų ruošos kursai pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu
Plačiau
Prieš tūkstantį metų benediktinas, misionierius, arkivyskupas netoli dabartinio Paluknio krikštijo Lietuvos karalių ir nuo tada „atsirado Lietuva“. Jeigu analų raštininkas būtų žinojęs, kad žodis „Lietuva“ reiškia „valstybę“, aišku, kad tokio žodžio būtų neįrašęs, kaip ir žodžių „karalystė“ ir „karalius“. Mūsų Tautoje žodžiai „karalystė“, „karalius“ ir „Lietuva“ įgavo administracinę reikšmę beveik
Plačiau
Įžymaus Lenkijos archeologo Jurgio Antanavičiaus (Jerzy Antoniewicz) 1955–1966 m. trumpą jo vykdytų kasinėjimų į pietryčius nuo Suvalkų esančios Šveicarijos vietovėje Romos laikų sūduvių kapinyne ataskaitą, kurią tik dabar, po mokslininko mirties praėjus net 43 metams, paruošė ir išleido jo bendradarbis Jan Jaskanis atskiru stambiu veikalu. Jame galų gale viešai pripažinta
Plačiau
Apie Kimenavos pilies paėmimą ir tūkstančio šešių šimtų sūduvių atsivertimą Kronikos 217 (212) skyrelyje rašoma apie Kimenavos pilies paėmimą 1283 m. vasarą: Tuo metu tas pats brolis Konradas, magistras, rūpindamasis jam patikėtomis pareigomis, ne vieną naktį praleido be miego, svarstydamas, kaip atvesti į tiesos kelią tikėjimo priešus sūduvius. Siekdamas šio tikslo, subūrė
Plačiau
(Paaiškinimai skaitytojui: tos žemės pagrindinė pilis Kimenava stovėjo ant dabar vadinamo Kumelionių piliakalnio) Istorinė pratarmė Marijampolės miestas istorijos amžių virsme tapo šiandieninės Sūduvos krašto centru, jo sostine. Žinoma, tai akivaizdus faktas, tačiau dėl krašto pavadinimo – ir šnekamojoje kalboje, ir iš politikų lūpų girdime, ir oficialiuose raštuose vis dar minimas Suvalkijos vardas,
Plačiau
Baltų vardas atsirado kaip mokslinis mūsų genčių pavadinimas 1845 m. pagal Baltijos jūros pavadinimą, šį terminą pateikė vokiečių kalbininkas G. H. F. Nesselmannas. Į rašytinę istoriją baltai yra patekę aisčių vardu I a. po Kr., romėnų istorikas Kornelijus Tacitas veikalo „Germanija“ 45 skyriuje pirmą kartą mini aisčius (Aestii), veikalas parašytas
Plačiau
Per beveik du tūkstančius metų iš gentinių bendruomenių, jų sąjungų susiformavo lietuvių tauta. Prieš šį procesą sekė ilga akmens amžiaus priešistorė, kurioje baltų gentys kūrė savo etninės kultūros pagrindus. Istorinės raidos procese gimė Lietuvos valstybė su savo 1000 metų istorija, su didelių aukštumų – iškilimų – ir didelių praradimų istorija.
Plačiau
,,Einu, išvaromas einu/ Vorkutos, Krasnojarsko link,/ Kur nei žolynų, nei dainų,/ Kur žmonės be širdies aplink.// Praeit reiks kruvinu keliu,/ Kur niekados žolė nežels!/ Nebus nei sodų, nei gėlių.../ Ant skruostų ašaros prišals...“ – taip apie tragiškus mūsų valstybei istorijos įvykius – didžiuosius trėmimus – rašė poetas Antanas Miškinis knygoje
Plačiau
Kartą, lydėdamas garsų profesorių iš Paryžiaus, sustojau Žaliojoje ir parodžiau kapavietę, kur buvo palaidotas prancūzų lakūnas Žanas Manso, tarnavęs garsiame pulke ,,Normandija – Nemunas“. Svečiui paaiškinau, kad jo kraštietis kovojo prieš fašistinę Vokietiją, tarnaudamas Sovietų Sąjungoje įkurtame prancūzų savanorių lakūnų dalinyje. Svečias nustebo sužinojęs, kad prancūzai rusų pusėje kovojo prieš
Plačiau
Važiuodamas į dr. Jono Basanavičiaus gimtinę, dažnas užsuka į Budavonės miškelį, kur 1941 metais birželio 22 d. buvo įvykdyta kraupi egzekucija trims kunigams. Hitlerinei Vokietijai užpuolus stalinistinę Sovietų Sąjungą, nuo vokiečių Vermachto smūgių besitraukianti ,,nenugalimoji“ Raudonoji Armija visoje Lietuvoje įvykdė kraugeriškas žudynes. Rainiai, Pravieniškės, Budavonė, Červenė (Baltarusija) – tai vietovės,
Plačiau
Vilkaviškio kraštas garsus Tautinio Atgimimo veikėjais, rašytojais, poetais, dailininkais. O tai, kad šioje žemėje palikti ir pirmieji žingsniai garsių aktorių, – dar viena neatrastos krašto istorijos dalis. Bartninkuose pirmuosius žingsnius žengė aktorė Elena Žebartavičiūtė, žinoma iš daugelio pirmųjų lietuviškų kino filmų, teatro spektaklių pokario Lietuvoje, sovietmetyje. Pilviškiuose gimė kita kino ir
Plačiau
Iš Tolminkiemo istorijos Prieš 300 metų vos už keliolikos kilometrų nuo mūsų Vilkaviškio krašto, Lazdynėliuose, gimė grožinės lietuvių literatūros pradininkas, kunigas, poetas Kristijonas Donelaitis. Kunigas ir poetas, paprastų kaimo žmonelių, lietuvninkų gynėjas ir globėjas, net 37 metus išgyveno Tolminkiemyje, kaimelyje prie Romintos mitologinės girios. Aukštame kalnelyje jo rūpesčiu iškilo bažnyčia, klebonija,
Plačiau