Šeštadienis, 19 liepos, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 15

    Pristatome knygą „Sasnavos mokykla. Per šimtą metų besitęsęs šviesos kelias“

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Leidykla „Mūsų savaitė“ neseniai išleido knygą „Sasnavos mokykla. Per šimtą metų besitęsęs šviesos kelias“.

    Solidžioje (apimtis – 480 puslapių), gausiai iliustruotoje knygoje pristatomas Marijampolės savivaldybės Sasnavos mokyklos, 2024 m. priverstos baigti savo gyvavimo istoriją, kelias nuo pat kūrimosi iki skubotų ir nepagrįstų šių dienų savivaldybės valdančiosios daugumos sprendimų.

    Lietuviškos mokyklos idėja Sasnavoje puoselėta pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Sasnavoje mokykla įkurta 1887–1893 metų laikotarpyje, savo kelią pradėjo nuo slapto daraktorinio vaikų švietimo nuo 1837 m. Tuomet dar pradinėje mokykloje buvo skatinama arba sudaromos galimybės skaityti nelegaliai knygnešių gabenamas lietuviškas knygas bei spaudą. Mokykla Sasnavoje, laikui bėgant, kito, pergyveno kelis visuomeninės formacijos laikotarpius, pradžios mokyklą keitė progimnazija, aštuonmetė mokykla, vidurinė, pagrindinė, kol, nuėjus beveik 140 metų kelią, nutarta ją uždaryti…

     Mokyklos istorija fiksuojama iš rašytinių šaltinių, amžininkų prisiminimų, mokytojų ir mokinių patirties, plačiai nušviečiama mokyklos veikla atkūrus nepriklausomybę, akcentuojami mokyklos pasiekimai, aiškiai suformuotas požiūris į tradicijų išsaugojimą bei puoselėjimą.

    Kaip teigia knygos sudarytoja Asta Giedraitienė, Sasnavos mokyklai vadovavusi 27 metus – penktadalį jos egzistavimo laiko, būtų nedovanotina šią mokslo šventovę į nebūtį išlydėti tuščiomis – štai kodėl dienos šviesą ir išvydo šis leidinys.

    Knyga skirta skaitytojui, kuris neabejingas krašto ir mokyklos istorijai plačiąja šio žodžio prasme, o juolab mokyklos, kurioje dirbo ar mokėsi pats, jo vaikai, tėvai, seneliai, proseneliai.

    Knygos redaktorė – Laima Grigaitytė, kalbos redaktorė – Stefanija Navickienė, dizaineris – Saulius Svilius, dailininkas – Vytautas Kalinauskas.

    Džianfranko Kaligarik

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    „Turime imtis ko nors reikšmingo, kitaip ką gi papasakosime angelui?“

    Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    Rimantas Dovydaitis pasakoja VIII: menkės, kol nebuvo uždrausta jų žvejyba

    Autorius
    Rimantas Dovydaitis
    -
    0

    Žinoma žvejų mėgėjų svajonė – pameškerioti rimtas žuvis jūroje. Nebe pirmą kartą kalbina mane su jachta „Sūduva“ nuplukdyti juos į platesnius vandenis. Marijampolietis žvejys mėgėjas Saulius, jausdamas, kad jau turėtų pasirodyti menkės mūsų pakrantėse, surinko įgulą. Aš savo ruožtu pažiūrėjau, kokius vėjus žada Europos meteorologai. Sekmadienį N, NW tik truputį stiproki, tačiau iš rimtų žvejų esu girdėjęs, kad tik prie šių krypčių (apie penki m/s vėjo greičio) spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje turi pasirodyti menkės. Skubu Klaipėdon ruošti jachtą. Sutartu laiku žvejai budina mane, uosto dispečeris netrukdo išvykos, bet perspėja, kad jūroje vėjas 14 m/sek. Šeštą val. mes jau už vartų, iriamės NWW kryptimi. Iš vakaro žvejai ten buvo radę laimikių.

    Švintant pirmas sustojimas. Visi vienuolika jachtos svečių neatsistebi laivo stabilumu, visi patenkinti patirtu įspūdžiu. Pora žvejų nustoja garbinti įspūdžius, nes stovinčiame laive supimo amplitudė ir intensyvumas prie dar padidėjusio vėjo nepavydėtini. Esant tokioms dviejų metrų aukščio bangoms, plaukiant su burėmis supimas būna daug mažesnis, nes burė laiko pavertus laivą ir neleidžia jam daug siūbuoti. Po kelių sustojimų įvairiuose gyliuose nuo  20  iki 40 m ateina 10 val. Meškeres pasidėjo dar keli žvejai. Jau tariamės baigti eksperimentus, kai pastebėjome kitų žvejų mėgėjų laivus, ateinančius mums į talką. Kantrybė buvo stipresnė. Kartodami laivų su tobuliausiais žuvis ir dugno reljefą matančiais prietaisais – echolotais manevrus, kai ką pradėjome rasti. Pirmą žuvį pagavo Gintaras, kurią pagal dorą žvejų tradiciją paleido į jūrą. Stojant į dreifą vis toje pačioje vietoje prasidėjo šioks toks kibimas, „atgijo“ praradusieji viltį, bet trys žvejai taip ir liko gulėti, vienas iš jų, dažniausiai šėręs žuvis, guodėsi: kada nustosime jį kankinti. Kai lovoje užmigo, mums grįžus į uostą atsikėlęs buvo patenkintas.

    Įspūdingiausias laimikis buvo Sauliaus. Kai valas įsitempė, meškerė užlinko, pasirodė lyg kažkas juda, blaškosi. Draugas padeda sukti ritės rankenėlę, metras po metro valas trumpėja (kad tik nenutrūktų!), visi šalia esantys suvynioja valus – gali tekti į pagalbą skubėti. Beveik visi pamatė pilkšvai rusvą nemažiau metro šoną. Tai žvėris – stebėjosi visi. Kad nepaleidus, dirbama kvalifikuotai. Robertas sušuko, jog akį matęs – tai žvėris. Meškerės laikytojas susirūpino: kaip mes ją išimsime, kablio reikia. Aš tuoj suradau švartavimosi prie bujos kablį (beveik 1,5 m ilgio metalinį kablį), persisvėriau per bortą, kad pasiekčiau kuo giliau. Pasirodė nasrai, kabinau iš apačios lyg už žiaunos ir “ji” jau mūsų rankose.

    Prapliupo galingas kvatojimas, apie pusvalandį buvusi įtampa atslūgo. Aš tuoj įvertinau laimikį – bus jachtai minkščiau krante stovėti žiemą, pakalsiu ant atraminių pagalvių. Tai buvo minkštos, rusvos spalvos dviejų metrų ilgio transporterio juostos gabalas. Po šio įvykio žvejyba pasidarė geresnė, vėjas pavakarėjo 30-čia laipsnių, bet vis švilpčiojo trosuose, tai reiškia vėjo greitis per 10 m/sek.

    Tą dieną įvairiose vietose grupelėmis po tris, keturis laivus žvejojo apie 12 didesnių laivų, mažesnieji nedrįso. Išbuvę jūroje apie 10 val., kiekviena meškere pritraukę ne mažiau keturių menkių ir kiek daugiau strimelių pasukome link vartų. Tikrų menkių, po metrą ilgio, Neptūnas neatsiuntė. Tikriausiai pyko, kad ryte nepavaišinome. Mat ir patys žvejai nei vieno buteliuko neištuštino, nes nebuvo kada, tad ir Seniui su šake neteko. Patenkinti laimikiu, nuotaikingi, nusifotografavę atminimui, išsiskirstėme. Kiek būtų buvę šnekų, jei “žvėris” būtų nutrūkęs, neįsitikinus kas už tos “akies” slepiasi. Nežinau, kaip žvejai, mažiau pratę suptis jachtoje, jautėsi iš ryto, aš pabudęs pirmadienį turėjau gerai pamankštinti nugaros, šonų ir kitus raumenis.

    Asmeninio archyvo nuotraukos.

    Jachtos SŪDUVA kapitonas. 2004-11-01 Begaudydami menkes žvejai ištraukė „suakmenėjusį“ Saragaso ungurį.
    Ši menkė verta dėmesio. Tai buvo „žvėris“, kol nepamatėme transporterio juostos. lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Kęstutis Bagdanavičius: sportas padėjo surasti gyvenimo kelią

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Šiandien svečiuose Lietuvos boksininkų bendruomenėje gerai žinomas žmogus, praeityje boksininkas, dabar tarptautinės kategorijos bokso teisėjas (turintis aukščiausią trimis žvaigždėmis vertinamą kategoriją), teisėjavęs Londono ir Rio de Žaneiro olimpiadose, taip pat net septyniuose pasaulio bokso čempionatuose, daugybėje kitų reikšmingų pasaulio bei mūsų šalies boksininkų turnyrų. Beje, jis dar ir politikas, dvi kadencijas dirbęs Kalvarijos savivaldybės vicemeru, o dabar dirbantis Marijampolės atliekų tvarkymo centre ūkio administratoriumi – Kęstutis Bagdanavičius.

    Su šiuo neeiliniu Lietuvos bokso bendruomenėje žmogumi senokai tariausi susitikti ir pasikalbėti apie daugelį dalykų ir, be abejo, apie tai, kas buvo, ką turim ir apie tai, ko tikėtis šiame sporte artimiausioje ateityje.

    Dėl didelio šio žmogaus užimtumo mūsų pokalbį daug kartų tekdavo atidėti, kol galų gale rugpjūčio pradžioje Kęstutis vis tik skyrė valandėlę mūsų pokalbiui.

    „Gimiau 1961 metais Kalvarijos mieste, ten pat baigiau vidurinę mokyklą, – pasakoja Kęstutis, – boksu pradėjau domėtis paskatintas vyresniojo brolio Algirdo, beje, vėliau tapusio bokso treneriu ir paruošusio ne vieną gabų sportininką. Tuo metu Algirdas dažnai vykdavo treniruotis į Kapsuko „Sūduvos“ stadioną, kur buvo įsikūrusi sporto mokyklos bokso sekcija, aš taip pat važiuodavau įkandin jo. Tai buvo   1973 metai. Kiek vėliau boksininkas bei treneris Alfonsas Kupstas tuometinio Kalvarijos maisto pramonės technikumo sporto salėje, įsikūrusioje buvusios liuteronų bažnyčios pastate, ėmė mokyti bokso paslapčių vietinius jaunuolius. Tad metus lankiau jo vedamas treniruotes, bet po metų A. Kupstas nutraukė darbą ir teko vėl sugrįžti į Kapsuką. Boksuotis man sekėsi neblogai, daug kartų tapau „Žalgirio“ sporto draugijos čempionu, iškovojau trečią vietą Lietuvos jaunimo bokso čempionate.

      Sukakus aštuoniolikai metų kaip ir dauguma mano bendraamžių buvau pašauktas tarnybai sovietinėje kariuomenėje. Tarnavau Latvijos sostinėje Rygoje vadinamoje „sporto rotoje“, įėjusioje į Centrinio armijos sporto klubo sudėtį. Tarnybos metu daug treniravausi ir tai davė rezultatą – savo svorio kategorijoje tapau SSRS Pabaltijo karinių oro pajėgų bokso čempionu. Beje, ruošiantis kovoms ringe  treniruotis yra tekę ir Vilniuje įsikūrusiame kariniame miestelyje kur su mumis dirbo treneris, olimpinio čempiono Dano Pozniako brolis, talentingas boksininkas Jaroslavas Pozniakas“.

    Baigęs tarnybą kariuomenėje Kęstutis grįžo į gimtąją Kalvariją, kurį laiką dirbo statybininku „Tarybų Lietuvos“ kolūkyje, o Kapsuko rajono vykdomojo komiteto Sporto skyriaus vadovui Vytautui Papečkiui pasiūlius kelis metus treniravo jaunimą, vėliau baigė Marijampolės kolegiją.

     Prasidėjus Gorbačiovo „pertvarkai“ ir 1990 metais ėmus byrėti SSRS bei žlugus socializmui, o kaime kolūkinei žemdirbystei, kuriantis privačioms bendrovėms bandyta krimsti verslininko duoną, dirbta R. Kazlai priklausiusios įmonės apsaugoje. Dar vėliau, nuo 1995 metų, apie dvidešimt metų, darbuotasi vienoje iš didžiausių Marijampolės  bendrovių „ARVI“. Paragavo K. Bagdanavičius ir politiko duonos, 2016 metais atstovaudamas liberalams tapo Kalvarijos savivaldybės vicemeru.

    Teisėjauti bokso varžyboms Kęstutis pradėjo 1985 metais paakintas brolio Algirdo bei Lietuvos nusipelniusio bokso trenerio, tuomečio Lietuvos bokso federacijos prezidento Zigmo Katiliaus, daug vertingų patarimų jam taip pat davė Lietuvos bokso federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas, Europos bokso čempionas Juozas Juocevičius ir žinomi šalies bokso bendruomenėje žmonės Alfonsas Lukauskas, Gediminas Malinauskas. 2000 metais Kęstučiui Suomijoje, Helsinkyje, patvirtinama Europinė bokso teisėjo, o 2006 metais Vokietijoje, Halės mieste pasaulinė aukščiausia, trijų žvaigždžių bokso teisėjo kategorija. K. Bagdanavičius juokauja, jog jam per prabėgusius metus yra tekę teisėjauti įvairiuose bokso turnyruose vykusiuose visuose  pasaulio kontinentuose išskyrus tik Australiją ir Antarktidą…

    „Bokse, beje, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių nestovima vietoje, nuolat vyksta tam tikros permainos. Geros jos, ar nelabai – parodo laikas. Prieš keletą metų keitėsi IBA (Tarptautinė bokso asociacija) teisėjavimo ir taškų skaičiavimo taisyklės, jos tapo artimesnės profesionalaus bokso taisyklėms. Teisėjui ringe buvo leista ne vien tik gestais rodyti, bet ir žodžiu išreikšti boksininkams komandas bei pastabas. Po Londono olimpiados suaugusiems boksininkams vėl leista išeiti į ringą boksuotis be šalmų, kadangi specialistų buvo įrodyta, jog šalmai neturi lemiamos įtakos boksininkų patirtų traumų skaičiui ir sunkumui. Tad šalmai, kaip apsaugos nuo traumų priemonė palikti tik boksininkėms moterims ir jaunuoliams. Boksininkų bendruomenė įvairiose šalyse entuziastingai pritarė tokiam sprendimui, mat boksas be šalmų žiūrisi visiškai kitaip, yra kur kas gražesnis, turi visai kitą emocinį užtaisą.

    Deja, bokse, kaip ir daugumoje kitų sporto šakų, neapsieinama be politinių intrigų ir su jomis siejamų problemų. Rusų naftos ir dujų pramonės milžinė, korporacija „Gazprom“, disponuojanti milijardiniais pelnais aktyviai remia daugelį populiarių bokso turnyrų pasaulyje. O juk pinigai yra labai galingas instrumentas inspiruojantis ne tik šiai šaliai naudingą šių turnyrų politinį foną, bet įtakoja visą IBA, kurios prezidentu išrinktas rusas Umaras Kremliovas veiklą pasaulyje taip pat. Kai sportas tampa propagandos įrankiu jis praranda savo pirminę paskirtį, tai yra stiprinti draugystę, savitarpio supratimą, pagarbą ir bendradarbiavimą tarp įvairių pasaulio tautų “ – pastebi pašnekovas.

    Kalbėdamas apie šiandien Lietuvos bokse susidariusią situaciją ir lygindamas ją su  buvusia prieš pora dešimtmečių, Kęstutis pastebėjo, jog boksas  išgyvena tam tikrą atoslūgį. Nors Lietuvos bokso teisėjų pasiruošimo lygis vertinamas kaip geriausias Baltijos šalyse, tačiau jaunų bokso talentų mažėja ir tai kelia nerimą. Mūsų boksininkai praleido jau antras olimpines žaidynes iš eilės…

    „Keičiantis trenerių kartai, be abejonės, kito ir situacija, o šiandieninį jaunimą dėl jo pasirenkamų prioritetų tikrai sunku prikalbinti treniruotis. Boksą, kaip sporto šaką, renkasi palyginus nedaug jaunimo, taigi darbas ieškant naujų talentų, taip pat pasunkėjo. Susiklostė situacija, kurią pavadinti sudėtinga būtų per daug optimistiška. Sportininkai, kaip ir kiti žmonės nori gauti adekvatų atlygį už įdėtas pastangas siekiant sportinių aukštumų. Jie atiduoda šiam tikslui gražiausius savo gyvenimo metus ir fizines jėgas. Kiekvienas rimtai sportu užsiimantis jaunuolis, taip pat nori užsidirbti pinigų ateičiai, tačiau Lietuva nepajėgi mokėti daugiau nei moka, tad daug talentingų sportininkų išvyksta ginti užsienio šalių klubų, galinčių jiems mokėti daugiau pinigų, garbę. Be to, juk Lietuva yra krepšinio šalis ir šiam sportui, o ne boksui vystyti skiriamos didžiausios lėšos. Ne paslaptis, kad paruošti sportininką aukščiausio lygio tarptautinėms varžyboms kainuoja nemažai pinigų, o jų neturint pasiekti norimą rezultatą – misija neįmanoma“ –  reziumuoja aukščiausią tarptautinę kategoriją turintis bokso teisėjas Kęstutis Bagdanavičius.

    Pastaraisiais metais dar labiau pablogėję santykiai tarp Rusijos ir Vakarų šalių, o ypač po Rusijos agresijos Ukrainoje, be abejo, turi įtakos ir sportui. Visai sumenko  galimybės sportininkams varžytis tarpusavyje tarptautinėse varžybose, kuriose dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos boksininkai, vadinasi ir tobulėti. Taip dėl politinių nesutarimų ir iš to išplaukiančių sprendimų iš sportininkų atimama viena iš galimybių kelti savo meistriškumą, o iš sirgalių bei šiaip prijaučiančių boksui žmonių gauti emocinį pasitenkinimą.

    Autoriaus nuotraukos ir nuotraukos iš Kęstučio Bagdanavičiaus asmeninio albumo.

    Sporto veteranai G.Statkevičius, J.Budreika, K.Bagdanavičius ir V.Grinevičius Tarptautinės kategorijos teisėjai A.Arieška, K.Bagdanavičius ir A.Povilaitis Aplankius garsiąją kinų sieną... Azerbaidžanas, Baku, pirmosios Europos žaidynės 2015 metai Jolanta ir Kęstutis Bagdanavičiai Lietuvos bokso 100-čio minėjime Kaune K.Bagdanavičius pasaulio čempionate 2009 metais vykusiame Kinijoje K.Bagdanavičius su savo šeima švenčiant 50-metį Kalvarijiečiai ir marijampoliečiai Lietuvos bokso šimtmečio paminėjimo renginyje Kaune Kęstutis Bagdanavičius Kinija, olimpinės žaidynės, foto su tuomečiu IBA prezidentu ponu Cin Ko Wu Marijampolės sporto veteranų asociacijos nariai, boksininkai Ž.Černiauskas, G.Statkevičius, A.Grabauskas ir K.Bagdanavičius Prie Londono olimpiados laikrodžio Rio de Ženeiro olimpiadoje 2016 metai lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Muzikantės užaugintas „pomidoriukas“ svėrė net 925 gramus!

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Birutę Leonavičiūtę-Zavistauskienę Kalvarijos krašto, o ir kitų Lietuvos regionų tautinės muzikos mylėtojai žino kaip gerą kultūrininkę – organizatorę, muzikantę bei kapelos „JUNGVALA“ vadovę. Jos vadovaujamas muzikantų kolektyvas daugelį metų sėkmingai koncertuoja įvairių švenčių progomis. Yra mėgstamas, tad ir kviečiamas.

    Tačiau iki šiol nedaugelis žinojo, jog Birutė turi ir kitą pomėgį – daržininkystę. Šiam savo pomėgiui muzikė skiria nemenką laisvalaikio dalį ir sprendžiant iš derliaus jai sekasi. Šiemet jos šiltnamyje užaugo štai toks, (žr. nuotrauką) 925 gramus sveriantis „pomidoriukas“.

    Pasak Birutės, ir ne vienas, bet daug pomidorų, gražių, didelių, taip pat labai skanių…Beje, kiek mažesnių už nuotraukoje esantį. Pomidoro milžino rūšis vadinasi ,,Marmande”. Daigus moteris užaugino pati ant virtuvės palangės. Po to perkėlė į polikarbonato šiltnamį. Sodindama daigus į paruoštas duobutes pylė saujelę vištų mėšlo granulių bei saujelę žuvies miltų. Visą pomidorų augimo laikotarpį, vieną, du  kartus per savaitę gausiai laistė. Ir štai jos triūso akivaizdus rezultatas…

    Autoriaus ir Birutės Leonavičiūtės-Zavistauskienės nuotraukos.

    Birutės Leonavičiūtės - Zavistauskienės užaugintas milžinas Kai trūksta vyrų, o šokti norisi... Kapela JUNGVALA vadovaujama B.Leonavičiūtės - Zavistauskienės Gatvės muzikos dieną kalvarijaiečiai leido linksmai Gatvės muzikos diena Kalvarijoje. Groja kapela JUNGVALA lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Ernestas Gelgota: kiekvienas vyras turėtų eiti į kariuomenę

    Autorius
    Aistė Uckutė
    -
    0

    25-erių Ernestas Gelgota gimė ir užaugo Marijampolėje. Dar būdamas 12 metų berniukas kartu su mama paliko Lietuvą ir išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Šiandien vaikinas teigia, visada žinojęs, jog nori priklausyti kariuomenei.

    Kokios priežastys tave pastūmėjo tokio kelio (darbo NATO) link?

    Ši profesija (NATO karys) man visada atrodė garbinga. Atrodo, visą laiką žinojau, jog noriu eiti į kariuomenę. Pagrindiniai aspektai, dėl kurių svarsčiau tokį gyvenimo kelią, nes amerikiečių kariuomenė suteikia daug karjeros, kelionių galimybių, leidžia atlikti įvairią praktiką. Mano nuomone, kiekvienas vyras turėtų eiti kariuomenę, pabūti ten bent keletą metų, nes tai iš tikrųjų paverčia vyrą geresniu žmogumi.

    Kada prasidėjo tavo kelionė karo tarnyboje?

    Baigęs mokyklą įstojau į koledžą studijuoti aviacijos inžineriją (angl. aeronautical engineering), turėjau tapti lėktuvų inžinieriumi, tačiau po metų mokslai pabrango, o ir laiko trūko, nes pilnu etatu turėjau ir dirbti, ir mokytis, buvo per sunku, todėl nusprendžiau sukti kita kryptimi. Pradėjau domėtis galimybėmis Amerikos kariuomenėje. 2017 m. prasidėjo mano stojimo į NATO kariuomenę procesas, jau tų pačių metų vasarą išvykau dirbti kariuomenėje.

    Ilgai svarstei šį pasirinkimą?

    Neilgai, gal savaitę. Žinoma, mama labai supyko, sakė nenorinti, jog eičiau į kariuomenę, bet aš vis tiek suplanavau ir išvažiavau.

    O ką dabar mama sako?

    Dabar labai džiaugiasi ir didžiuojasi, sako, pagaliau išmokai lovą pasikloti (juokiasi).

    Kaip manai, ar būtum ten, kur esi, jei būtum likęs gyventi Lietuvoje?

    Aš irgi apie tai pagalvoju, visada buvo pasirinkimas ir šansas, jog grįšiu į Lietuvą. Išvažiavau ir visada galėjau grįžti, bet pasirinkau likti, nes Amerikoje buvo daugiau galimybių.

    Kokios šiuo metu yra tavo pareigos?

    Dabar esu combat engineer (liet. karinės inžinerijos specialistas), mano darbas statyti pastatus, bunkerius ir oro uostus. Pats esu seržantas ir turiu savo komandą su kuria atliekame šias funkcijas, mums suteikiamos praktikos galimybės, tenka lankytis įvairiuose apmokymuose, kaip būti geru savo srities specialistu, kaip teisingai atlikti paskirtas užduotis. Tai labai išplečia akiratį ir suteikia kitokį matymą ir mąstymą.

    Su kokiais iššūkiais arba baimėmis susidūrei darbo pradžioje? Ar dabar visa tai atrodo baisu?

    Bijojau priimti blogus sprendimus. Čia, kariuomenėje, tenka taikytis su sunkiais sprendimais ir visada būna baimė, jog pasirinksi blogai, tačiau iš tikrųjų nėra gerų ir blogų spendimų, juos tiesiog reikia priimti. Išmokau pasirinkti, nepaisant to, koks yra sprendimas. Supratau, jog galiu pasikliauti kitais žmonėmis, kurie padės man pasirinkti. Pavyzdžiui, kaip ir minėjau, esu seržantas, turiu savo pulką, todėl turiu jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir visą komandą.

    Ar tenka susidurti su konfliktais dėl žmogaus rasės, kito tikėjimo?

    Rasė, kitas tikėjimas niekada nebuvo problema, tiesiog kartais pasitaiko tokių žmonių, kurie yra nepagarbūs, problematiški iš karto. Geras žmogus nesvarbu iš kur bus kilęs, jis bus geras žmogus, o tie kurie nemoka gerbti kito, visada sukels problemų.

    Kokia misija tau įsiminė labiausiai?

    Labiausiai įsiminusi operacija – Inherent Resolve. Vykome į Artimuosius Rytus palaikyti taiką. Dar viena įdomiausių misijų – Jordanijoje, ten buvome su vokiečiais, anglais ir prancūzais. Darbe su žmonėmis, dirbančiais kitose srityse nei aš, gali išmokti labai daug. Suvoki, kaip jie stebi pasaulį, koks yra jų supratimas, galima sakyti, jog mes vieni iš kitų mokomės. Kai susirenkame iš skirtingų pasaulio pusių labai gera, toks jausmas, kad visi esame ten dėl bendro, gero tikslo.

    Kaip darbas NATO pakeitė tave kaip asmenybę?

    Barzdą pradėjau auginti (juokiasi). Iš tikrųjų, dingo baimės, kad ir pačios paprasčiausios – kalbėti su nepažįstamais žmonėmis. Anksčiau buvau nedrąsus, gal net per daug drovus, o dabar galiu kalbėti su bet kuo. Pradėjau kitaip žvelgti į kitas kultūras, žinau, kaip kalbėti, apie ką kalbėti. Iš tikrųjų nežinau, ar dar kažko bijau. Žinoma, būna užplūsta nerimas dėl įvairių dalykų, pavyzdžiui, kas bus, jeigu karas prasidės, bet baimės nebėra.

    Kur dabar gyveni?

    Šiuo metu gyvenu Pietų Korėjoje, čia esu jau apie 7 mėnesius. Miestas, kuriame gyvenu niekada nemiega, o gyvenimas prasideda naktį, parduotuvės, kavinės ir visa kita, ko gali prireikti žmonėms dirba visą parą.

    Kokia tavo dienos rutina Korėjoje?

    Dirbame nuo pirmadienio iki penktadienio, o savaitgaliai laisvi, todėl laiko pailsėti tikrai yra. Dažniausiai mano diena prasideda nuo rytinės mankštos su kariuomene, dirbame, o po darbo vykstu į kikbokso treniruotę. Savaitgaliais daugiau laiko skiriame kelionėms po šalį, kartais traukini vykstame apžiūrėti kitų miestų, lankytinų vietų.

    Mėgsti motociklus, ar bent vienas jų atskrido kartu su tavimi į Korėją?

    Kariuomenė į Korėją jų skraidintis neleido, nes čia būsiu tik apie metus, tačiau vėliau yra planas vykti į Vokietiją dviems metams, tai ten jau turėtų atsiųsti visus mano motociklus.

    Ar dar prisimeni vaikystę Marijampolėje?

    Atsimenu, gyvenau Puskelniuose ir turėjau bendraklasį Žygimantą su kuriuo dviračiais važinėdavomės gatvėmis. Bet kai pagalvoji apie vaikystę, tai labiausiai atmintį išlikę artimi draugai ir šeima dėl to stengiuosi grįžti visus aplankyti. Žinoma, grįžtu retai, paskutinį kartą, po šešerių metų, buvau grįžęs praeitais metais, vasarą, o kitąmet gyvensiu Vokietijoje, tai aplankysiu tikrai dažniau.

    Kaip prisistatai užsieniečiams JAV? Ar kaip lietuvis, ar amerikietis?

    Aš niekada nepakeisiu fakto iš kur esu kilęs, tai visada įvardinu save kaip lietuvį, nepaisant to, kad turiu Amerikos pilietybę, vis tiek esu lietuvis. Niekas nepasikeitė.

    Ar buvo sunku adaptuotis tik atvykus į Jungtines Valstijas?

    Sakyčiau, taip. Amerikiečių kultūra labai skiriasi nuo lietuvių ir žmonės ne tokie draugiški kaip atrodo. Pavyzdžiui, kaip Lietuvoje įprasta einant pas kitą žmogų į namus atsinešti, kokią nors lauktuvę, Amerikoje priešingai – jeigu kažką ir atsineša, tai tik sau. Čia galbūt ne dėl to, kad jie skūpūs, o tiesiog nepratę dalintis su kitais.

    Ar kyla abejonių dėl sprendimo likti JAV? Gal svarstai galimybę kada nors grįžti į Lietuvą?

    Nežinau, Amerikoje nejaučiu savo vietos, bet ir Lietuvoje jaučiu, kad savo vietos jau neturiu. Aš kasmet keliauju, tai galbūt ir neturėjau progos susikurti sau namus vienoje, ar kitoje šalyje. Grįžti į Lietuvą norėčiau tada, kai išeisiu į pensiją, bet Lietuva, atrodo, nėra ta pati šalis, kurią aš palikau prieš maždaug 13 metų. Daug kas pasikeitė, visada, kai pagalvoju apie Lietuvą, Marijampolę, aš vis prisimenu tuos kelius, žmones, kurie buvo dar prieš man išvykstant. Jausmas grįžti į Lietuvą kitoks nei anksčiau.

    Asmeninio archyvo nuotraukos.

    Festivalis ,,Marijampolė Music Park“ elegantiškai žengia į antrąjį savo istorijos dešimtmetį

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Šiemet jau vienuoliktąjį kartą Marijampolėje organizuojamas muzikos festivalis ,,Marijampolė Music Park“ – unikalus kultūrinis reiškinys, kiekvieną rugpjūtį renginiais užpildantis miesto erdves ir suteikiantis galimybę pažinti kitokią Marijampolę, vasaros pabaigoje tapsiančia muzikos sostine.

    Festivalio siela ir meno vadovė, jo sumanytoja, pianistė Eglė Kasteckaitė, prieš vienuolika metų surengusi pirmąjį festivalį, sako, jog apie tolimą perspektyvą tuomet negalvojo, o sėkme pradėjusi tikėti kiek vėliau: ,,Marijampolės žmonės buvo išsiilgę kultūros renginių, kurie dažniausiai vyksta didmiesčiuose. Žinoma, galima į juos nuvykti, tačiau smagu, kai kultūra ir menas skleidžiasi mažesniame mieste ir jį garsina“, – sako E. Kasteckaitė.

    – Gerbiama Egle, kai rengėte pirmąjį festivalį ,,Marijampolė Music Park“, ar tikėjotės tokios jo sėkmės? Juk dabar jame pasirodo tokios Lietuvos ir užsienio žvaigždės! Kai kurie Marijampolėje apsilanko pirmąjį kartą, ir dažnai turbūt tenka girdėti liaupsių gimtajam miestui?

    – Gimtasis miestas… Hmm. Klausimą, kurį išgirstu dažniausiai: „ar Marijampolė yra jūsų gimtasis miestas?“ Tai atsakymas – ne! Tai nėra mano gimtasis miestas. Aš gimiau ir augau Kaune, baigusi J. Naujalio meno mokyklą įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir likau gyventi Vilniuje. Marijampolė mano gyvenime, kaip ir visi kiti nuostabūs dalykai, atsirado akimirksniu ir lengvai, tiesiog laiku „einant pro šalį“. O šiandien Marijampolę vadinu savo antraisiais namais.

    Pamenu pirmojo festivalio pirmąjį koncertą – širdyje buvo tuštuma ir dabar suprantu kodėl… Tą akimirką neturėjau jokių lūkesčių, jokio plano ir jokios strategijos, buvo pirmasis mėginimas, kurį tik užbaigus, supratau ką ir kaip reikia daryti toliau. Ir štai jau nuo antrojo festivalio viskas labai rimtai „užsikūrė“ – atsirado ir planas, ir strategija, ir idėjos, ir stilius. Pradėjau tikėti ir festivalio sėkme. O dabar tvirtai žinau ir jos dėsnius. Manau, kad festivalis turi išskirtinį savo veidą ir stilių, kurį puoselėju nuosekliai laikydamasi tradicijų, tačiau sukurdama ir vis kažką naujo. „Marijampolė Music Park“ festivalį žmonės atpažįsta, juo domisi, į jį atvyksta. Nuolatinis profesionalumo ir meistriškumo palaikymas, naujų originalių koncertinių erdvių atskleidimas, muzikos ir meno žanrų sintezė ir nuolatinis konceptualių programos kelių ieškojimas – tai vadinčiau festivalio gyvavimo sėkmės ženklais. Ir dar galvoju, kad svarbus sėkmės faktorius – nuoširdumas. Jei tikrai darbus darai iš širdies ir su atsidavimu, tai būtinai bus atgarsis, ne veltui ir gimė festivalio šūkis „Mano širdies muzika“. O pirmą kartą apsilankę Marijampolėje, žmonės nustemba, nes miestas iš tiesų labai gražus ir išpuoselėtas – tai ne tik nuostabūs parkai, gėlynai ir fontanai, bet ir jaukūs kiemeliai, senamiesčio gatvelės.

    –Ar skaičiavote, kiek iš viso kolektyvų ir atlikėjų pasirodė festivalyje per dešimtį metų? O kiek lankytojų apsilankė festivalyje?

    – Festivalio istorija išties turtinga ir spalvinga. Įvyko 60 koncertų, specialiai festivaliui buvo sukurtas 21 projektas ir kūrinių premjeros, dešimtmečiui eksponuota pirmoji paroda ir išleista pirmoji knyga, nufilmuotas ir pristatytas festivalio sekėjams 11 interviu pokalbių ciklas „Pokalbiai parkuose“. Festivalio geografija taip pat plati, dalyvavo muzikantai iš 18 šalių – ne tik iš Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Suomijos ir kitų Europos šalių, bet ir tolimųjų – Brazilijos, Puerto Riko, Pietų Afrikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

    Lankytojus būtų sunku suskaičiuoti. Visi festivalio koncertai nemokami, tad į parkus kartais suplūsta žmonės iš visų įmanomų pusių, jau sudarydami minią. Bet galvoju, kad apie penkiasdešimt tūkstančių lankytojų per visus šiuos dešimt metų susidarytų.

    – Festivalio pagrindiniai koncertai vyksta Poezijos parke, kuris po 2012 m. rekonstrukcijos tapo gėrio ir grožio oaze Marijampolės miesto širdyje. Kaip Jums kilo mintis kas rugpjūtį pripildyti parko erdves muzika?

    – Štai čia ir įvyko ta puikioji istorija, kai mane prisiviliojo į Marijampolę. Būtent po šio parko rekonstrukcijos į mane kreipėsi Marijampolės savivaldybės kultūros skyriaus vedėja ponia Jūratė Zakaravičienė ir paprašė sukurti Marijampolės miestui prasmingą klasikinės muzikos renginį. Vienintelis prašymas buvo menu ir muzika užpildyti Marijampolės parkus ir sukurti originalią renginio koncepciją bei Lietuvos kontekste pristatyti išskirtinį Marijampolės, kaip kultūrą puoselėjančio, miesto vardą. Pradėjau nuo visiško nulio: susikūriau įstaigą, sugalvojau festivalio pavadinimą, pirmojo festivalio programą, išrinkau miesto erdves ir pradėjau pildyti „Marijampolė Music Park“ istoriją.

    – Vienas žymiausių kinų filosofų Mencijus sakė: ,,Jei karalius mėgsta muziką – su jo valda viskas gerai“. Kaip į Jūsų sumanymą rengti muzikos festivalį Marijampolėje reagavo miesto valdžia? Ar palaikė idėją, suvokdami, kad tai bus didžiulė teigiama reklama miestui ?

    – Tuometinis Marijampolės meras, o ir vėliau visi kiti labai palaikė ir palaiko šį festivalį. Ir turiu paminėti, kad praėjusiais metais, kai festivalis šventė dešimtmetį, Lietuvos kultūros tarybos ekspertai pirmajame etape nusprendė festivaliui finansavimo neskirti. Tai sužinojusi miesto valdžia išsikvietė mane ir pasakė: „Mes būtinai turime išsaugoti šį festivalį, tai yra miesto kultūros veidas, todėl prisidėsime visais įmanomais resursais, tik pirmyn!“ Ir dešimtmetis įvyko! Tiesa, antrajame etape festivalis jau buvo finansuotas ir tai leido išpildyti dar daugiau idėjų, tokių kaip dešimtmečio festivalio knygos „10 (Iš) Gyvenimų. Marijampolės koncertų erdvės“ leidyba.  Taigi pilnai atsakant į klausimą – su Marijampole viskas gerai, čia muzika ir menas laukiami.

    – Esate pianistė, ir pati festivalio metu pasirodote koncertuose. Šiemet kartu su japonų smuikininke Mayumi Kanagawa atliksite Arvo Parto bei Antano Jasenkos specialiai festivaliui sukurtą kūrinį ,,Surfaces“ (,,Paviršiai“) smuikui, fortepijonui, fonogramai bei elektronikai. Kuo ypatingas šis kūrinys?

    – Visas koncertas bus ypatingas. Mayumi Kanagawa yra ne šiaip sau konkursų laureatė, bet ji yra pirmosios vietos laimėtoja Piotro Čaikovskio, Long-Thibaud Crespin, Princesės Astrid, Jaschos Heifetz ir Irvingo Kleino konkursuose. Kaip ypatingai talentingai atlikėjai fondas „Nippon Music“ dosniai paskolino Antonijaus Stradivarijaus smuiką „Wilhelm“ (1725), kuriuo atlikėja grieš ir festivalyje. Renkant programą koncertui su Mayumi tarėmės, o atspirties taškas buvo J.S. Bacho antroji Partita smuikui solo, prie jos vienbalsiai pasirinkome Arvo Parto kūrybą. Kadangi jau seniai bendradarbiauju su kompozitoriumi Antanu Jasenka ir žinau, kad jis į idėją pažiūrės su maksimaliu kūrybiškumu, pakviečiau jį prisijungti prie mūsų. Taip gimė jo kūrinys „Surfaces‘“ („Paviršiai“), įkvėptas J.S. Bacho ir A. Parto muzikos. Koncerto metu skambės ne tik smuiko ir fortepijono duetas, tačiau pats kompozitorius prisijungs su elektroninėmis improvizacijomis, o visą kūrinio kontekstą „laikys“ jau sukurta fonograma.

    – Kur labiau jaudinatės per koncertus – muzikuodama sostinėje ar Marijampolėje?

    – Neišskirčiau miestų ar net valstybių. Kartais jaudulys būna labai nenuspėjamas, beprotiškai galiu jaudintis Marijampolėje ir labai saikingai sostinėje. Tai, manyčiau priklauso nuo daugelio aplinkybių, o pirmoji ir pati svarbiausia man asmeniškai – tai programos, kurią atlieku sudėtingumas, pasiruošimo lygis, o jei groji ansamblyje – buvusių repeticijų kokybė, kiekis ir t.t. Bet aš žinau tik viena – groti man yra didelis malonumas, tad jaudulys visuomet yra „antraplaniame vaidmenyje“.

    – Papasakokite, kur prasidėjo Jūsų kelias į muzikos pasaulį?

    – Penkerių metų mane mama nuvedė į Kauno J. Naujalio muzikos mokyklos parengiamąją grupę, sudainavau dainelę, paplojau ritmą, parodžiau rankytes ir komisija paskyrė mane mokytis groti fortepijonu. Pirmoje klasėje viskas buvo tarsi „sviestu patepta“ – lengvai ir paprastai, vėliau prasidėjo sudėtingesnis ir maištingesnis laikotarpis, kai prie pianino namuose nesinorėdavo leisti laiko, o mokslai ir natos nelaukdavo. Tačiau ketvirtoje klasėje laimėjus konkursą viskas pasikeitė, atrodė, kad mane „apsėdo“ grojimas fortepijonu. Turėjau puikią mokytoją Rūtą Kėvišienę, vedusią mane iki dvyliktos klasės ir tikėjusią manimi. Įstojau į LMTA pas fantastišką, dabar jau šviesios atminties, dėstytoją Jurgį Bialobžeskį, jis atvėrė mano pasitikėjimą savimi, artistiškumą, muzikalumą ir techniką. Visuomet širdyje nešiojuosi savo mokytojus ir jų pamokas.

    – Festivalis ,,Marijampolė Music Park“ vyksta ne tik Poezijos parke, bet ir netradicinėse erdvėse – grafienės Pranciškos Butlerienės kačių kiemelyje, geležinkelio stoties perone, ,,Spindulio“ kino teatro stogo terasoje… Kaip kilo mintis išplėsti Marijampolės kultūrines erdves?

    – Man visuomet norisi ko nors nestandartiško, neakademiško, neklasikinio. Ieškau kūrybingų, drąsių ir iššūkių reikalaujančių sprendimų, kartais leidžiu sau išeiti iš paraščių ir stebėti ribas – ar jos yra? Juk taip žymiai įdomiau gyventi!

    – Dažniausiai provincijos miestai ir miesteliai laukia pop muzikos atlikėjų, nemokamų ledų ir pigių pramogų. Kaip miestelėnai reaguoja į klasikos atlikėjų pasirodymus? Kokių reakcijų teko sulaukti?

    – Marijampolės publika išskirtinė. Ir tai sakau ne tik aš, bet visuomet tai pabrėžia ir atlikėjai po koncerto. Marijampolės publika išsilavinusi: ji žino ir vertina, ji reikli, ji žingeidi, ji geranoriška, ji linkusi dalintis emocijomis, todėl „užveda“ ir atlikėjus. Ledų ir pigių pramogų nori daugelis, bet lygiai taip pat nori ir gurmaniško, išskirtinio „maisto“. Pastaruoju metu Marijampolės publika netgi sakyčiau išlepinta, čia vyksta ne vienas puikus festivalis, atvažiuoja ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvai.

    – Festivalis nuo pat pradžios – nemokamas tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams, tad kiekvienais metais apdovanojate miestelėnus kokybiškais kultūriniais renginiais. Ar nesunku surengti tokį festivalį?

    – Ir sunku, ir lengva. Nieko nėra amžino, bet gali savo darbus įprasminti ir auginti jauname žmoguje, tuomet tai gyvuos ilgai. Nuo pat pirmojo karto festivalį organizuoju viena. Turiu Marijampolėje nerealią komandą, kuri padeda – tai Marijampolės savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilija Javarauskaitė-Dulskė, visas Marijampolės kultūros centro kolektyvas, „Spindulio“ kino teatras, Evangelikų liuteronų parapija, Marijampolės karšto muziejus, M. Lukšienės  švietimo centras, meno mokykla, festivalį įgarsinantys ir apšviečiantys UAB „Scenos servisas“, vizualą išpildanti spaustuvė „Piko valanda“, o ir daug mano draugų muzikantų ir menininkų, kurie yra šalia, pataria ir padeda, o dar ir būriu atvažiuoja į koncertus. Tai didžiausia dovana kokia gali būti žmogaus žmogui – skiriamas laikas.

    – Apie kurių atlikėjų pakvietimą į festivalį vis dar svajojate?

    – Svajoju apie daug ką ir noriu svajones pasilaikyti sau. Jau sugalvojau dvyliktojo festivalio koncepciją. Noriu, kad festivalis turėtų dar stipresnę programinio turinio idėją ir dar labiau atskleistų Marijampolės miesto naujas – senas, nuostabias erdves. Juk tai „Marijampolė Music Park“!

    Vasara dar nesibaigia, tad jaukius vakarus galite maloniai praleisti Marijampolės mieste su puikia muzika. Maloniai kviečiame į festivalio koncertus rugpjūčio 14 – 29 dienomis:

    https://www.solartis.lt/festivalis/festivalis-2024/

     Dalia Žvirinskienė

    Fotografijose festivalio „Marijampolė Music Park“ meno vadovė, pianistė Eglė Kasteckaitė

    Fotografijų autorė Gabija Matkutė

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai rugpjūčio 5–12 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Rugpjūčio 5 d. apie 14 val. 59 min. į Marijampolės ligoninę iš namų Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., pristatyta moteris (gim. 1989 m.), kuri pervežta ir paguldyta į Kauno ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 20 val. Jurbarko r. sav., Girdžių k., Ateities g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (3,07 prom.) vyras (gim. 1970 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,76 prom.) moterį (gim. 1984 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 7 d. apie 20 val. 24 min. Kazlų Rūdoje, Liepos g. neblaivus (1,76 prom.) vyras (gim. 1974 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,62 prom.) moterį (gim. 1978 m.). Nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Rugpjūčio 8 d. apie 10 val. 12 min. Kazlų Rūdos sav., Bagotosios k. prieš neblaivią (2,72 prom.) moterį (gim. 1973 m.) smurtavo neblaivus (2,71 prom.) vyras (gim. 1969 m.). Moteris medikų pagalbos atsisakė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 22 val. 40 min. į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi neblaivus (1,36 prom.) vyras, kuris nurodė, kad prieš jį smurtavo penki nepažįstami asmenys. Nukentėjusysis išleistas gydytis į namus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str.

    Rugpjūčio 10 d. apie 15 val. 19 min. Kazlų Rūdos sav., Jūrės mstl., Stoties g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,79 prom.) moterį (gim. 1973 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 10 d. apie 11 val. Šakių r. sav., Paluobių k., Pušyno g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1994 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1979 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 12 d. apie 22 val. 20 min. Marijampolėje, Parko g., bute, šuo įkando mažamečiui (gim. 2014 m.) į veidą. Nukentėjusysis pristatytas į Kauno ligoninę. Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 3 d.

    Rugpjūčio 13 d. apie 0 val. 15 min. Kalvarijoje, Vytauto g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,49 prom.) vyras (gim. 1990 m.) smurtavo prieš neblaivų (1,95 prom.) vyrą (gim. 1988 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 12 d. apie 20 val. 44 min. gautas pranešimas, kad iš Šakių r. sav. Slavikų k., į Všį Šakių ligoninę pristatyta moteris (gim. 1993 m.), kurią galimai sumušė vyras (gim. 1963 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Rugpjūčio 12 d. apie 22 val. 34 min. gautas pranešimas, kad rugpjūčio 10-12 dienomis, Šakių r. sav., Slavikų k., Mokyklos g., namuose, vyras (gim. 1963 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1959 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vagystės

    Rugpjūčio 8 d. apie 10 val. 20 min. Marijampolės sav., Netičkampio k. iš vyro (gim. 1950 m.) nepažįstama moteris galimai pavogė 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.

    Eismo įvykiai

    Rugpjūčio 7 d. apie 16 val. 35 min. Marijampolės sav., Pamargių k. susidūrė blaivios moters (gim. 1997 m.) vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ ir vyro (gim. 2000 m.) vairuojamas motociklas „Honda“. Motociklo vairuotojas po eismo įvykio pristatytas į Kauno klinikų ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Asmenų paieška

    Rugpjūčio 5 d. apie 18 val. 30 min. iš globos namų, esančių Jurbarko r. sav., Smalininkuose, išėjo ir į juos nesugrįžo globotinis (gim. 2009 m.). Vaikinas yra apie 170 cm ūgio, išeidamas mūvėjo pilkas kelnes, vilkėjo baltą džemperį, avėjo juodus sportinius batus.

    Kiti įvykiai

    Rugpjūčio 5 d. apie 10 val. 55 min. Vilkaviškio r. sav., Virbalyje automobilį „Audi A4“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1981 m.). Jam nustatytas 2,75 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 6 d. apie 10 val. 43 min. gautas pranešimas, kad Šakių r. sav., Kudirkos Naumiestyje, Vilties g. ir Kranto g. sankirtoje, iš renovuojamo kelio atkarpos, yra dingę akmenys, kurie galimai priklauso istoriniam paveldui. Žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Rugpjūčio 7 d. apie 20 val. 40 min. Jurbarko r. sav., Sausgirių k. automobilį „Fiat“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1976 m.), kuriam nustatytas 1,99 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 7 d. apie 21 val. 45 min. Kalvarijos sav., Jurgežerių k. automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1995 m.), kuriam nustatytas 2,50 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 09 val. 10 min. į Marijampolės apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1977 m.), kuri nurodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“, suradusi skelbimą apie parduodamą butą, tariamam pardavėjui pervedė 1000 eurų užstatą, tačiau vėliau suprato, kad tai sukčių apgaulė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 09 val. 30 min. buvo gautas moters (gim. 1981 m.) pranešimas, kuriame nurodė, kad rugpjūčio 4 d. socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie parduodamą garso kolonėlę „JBL“ ir tariamam pardavėjui pervedė 175 eurus, tačiau prekės negavo, o pardavėjas neatsako. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 4 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 20 val. 16 min. Marijampolėje, Poilsio g. buvo sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“, kurį vairavo galimai neblaivus Ukrainos pilietis (gim. 1987 m.), kuris atsisakė nusistatyti girtumo laipsnį. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 8 d. apie 15 val. 16 min. Jurbarke, Kęstučio g. neblaivus (2,50 prom.) vyras (gim. 1999 m.) daugiabučio namo laiptinėje, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę, kojomis spardė buto duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino buto gyventojams, o vėliau išlaužė buto duris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

    Rugpjūčio 8 d. apie 16 val. 26 min. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose motorolerį ,,Yamaha Versity“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1992 m.), kuriam nustatytas 2,54 prom. girtumo laipsnis. Motoroleris išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 11 d. apie 1 val. 10 min. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., automobilį ,,Ford Focus“ vairavo neblaivi moteris (gim. 1982 m.). Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,97 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 39 min. Šakių r. sav., Bliuviškių k., Šakių g., automobilį ,,BMW“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1980 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,38 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 10 d. apie 16 val. 55 min. Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK gautas moters (gim. 1978 m.) pranešimas, kad apie 10 val. Kazlų Rūdos sav., Jūrės mstl., Liepų g., pastebėjo jog yra sugadintas jai priklausančio ūkinio pastato stogas. Patirta apie 5000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.

    Rugpjūčio 11 d. apie 19 val. 40 min. Marijampolės sav., Pietarių k., automobilį ,,BMW“ vairavo ir nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavo neblaivus vyras (gim. 1997 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,04 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 12 d. apie 9 val. 54 min. Marijampolės sav., Naujakaimio k., mikroautobusas „Ford“, kurį vairavo neblaivus (2,64 prom.) vyras (gim. 1976 m.) susidūrė su traktoriumi „Valtra“, kurį vairavo neblaivus (1,02 prom.) vyras (gim. 1971 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 12 d. apie 15 val. 2 min. Marijampolės sav., Mokolų g., name, moteris (gim. 1962 m.) tvarkydama kambarį, rado kartoninę dėžutę, kurioje buvo 6 mm kalibro revolveris, 7 šoviniai ir 1 šovinio tūtelė. Ginklas ir šoviniai paimti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 253 str. 1 d.

    Zenevičių sodyba Stirnėnuose: kai visos erdvės meistriškai išnaudotos

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    „O šitą iškart reikės nugriauti“, – 2022 m. vasarą, rodydami į senąją klėtį, patarinėjo Žydruolės ir Algio ZENEVIČIŲ ką tik įsigyto naujo pirkinio – sodybos – lankytojai. Ne tik klėtis, bet ir kone visi pastatai šimtametėje sodyboje tuomet atrodė sunkiai bepakeliantys laiko naštą, tačiau naujieji šeimininkai neskubėjo nieko griauti. Po vos dvejų metų Zenevičių sodyba Stirnėnų kaime (Vilkaviškio raj.) tapo išskirtine ne tik dėl skoningai sutvarkytos aplinkos, bet ir tautinio paveldo įprasminimo tuose pačiuose tuomet begriūvančiuose pastatuose.

     Marijampoliečių „fazenda“ Vilkaviškio rajone    

    Žydruolė ir Algis Zenevičiai – marijampoliečiai, šiame mieste gyvenantys jau 33 metus. Tiesa, dabar mieste turimame bute praleidžia vis mažiau laiko – tiek, kiek verčia aplinkybės dėl darbų. Žydruolė – plačiai žinoma kūrėja, Kalvarijos kultūros centro folkloro kolektyvo „Diemedis“ įkūrėja bei vadovė, Algis – vienos įmonės, įsikūrusios prie pat Marijampolės, stalius, tad natūralu, kad ypač šaltuoju metų laiku keliasdešimt kilometrų, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, iki Stirnėnų važiuoti per toli, tad tenka likti mieste.

    Vis tik visa širdimi šeima ten, savo sodyboje. Ne vien širdimi – ir rankomis. Tai, ką sukūrę šie žmonės per dvejus metus, mažų mažiausiai stebina.

    Sodyba, išsidėsčiusi 42 arų sklype, – tai ir gyvenamasis namas, ir pagalbiniai pastatai, ir jauki žalioji erdvė, dekoruota alpinariumais, gėlynais. Viskas be galo harmoninga, skoninga, savita. Sunku patikėti, kad toks vaizdas sukurtas vos per dvejus metus.

    Savos erdvės paieškos atvedė į Stirnėnus

    Mintis apie savo sodybą – gamtos ir ramybės oazę – Zenevičiai puoselėjo seniai, tačiau ypač per koronaviruso pandemiją, kai visi buvo „uždaryti“ ribotose erdvėse, poreikis savam žemės kampui tapo itin stiprus. Juolab kad Žydruolė tuomet slaugė sunkiai sergančią mamą (deja, mama mirė), tad nuo ankštų erdvių tiesiog duso.

    Vos pasibaigus karantinui, Zenevičiai puolė į paieškas. Pirmiausiai žvalgėsi sodybos apie Marijampolę, Kalvariją, tačiau bergždžiai – arba netiko, arba pasiūla buvo ne jų kišenei. Dairėsi ir po kolektyvinius sodus, tačiau šią mintį labai greitai tiesiog išmetė iš galvos – ten viskas labai „suspausta“, visiškai nėra erdvės.

    Vilkaviškio rajone sodybų kainos mažesnės, tad pradėta žvalgytis ir čia. Sodybą Stirnėnų kaime pardavinėjo viena likusi moteris, vėliau persikėlusi į miestą, kurios sveikata neleido rūpinis namais – fiziškai jau nepajėgė tvarkytis sodyboje. Kaip pamena Žydruolė, vos išlipusi iš automobilio prie šios sodybos, iškart plykstėjo mintis: „Čia mano!“

    Perkuriant jau savąsias erdves

    Buvusi sodybos šeimininkė, ilgus metus dirbusi bibliotekininke ir labai mylėjusi gėles, Zenevičiams paliko ne tik gausius gėlynus, kuriuos Žydruolė pertvarkiusi savaip (sodyboje dabar puikuojasi 13 žydinčių skoningų salelių: alpinariumų, akmens, kitokio dekoro elementais, augalo harmonija akį džiuginančių mažų erdvių). Naujiesiems šeimininkams liko ir nemaža gerų knygų bibliotekėlė, atvira visiems, norintiems skaityti, bei… kelių kartų „turtas“, sukrautas ant gyvenamojo namo aukšto, pagalbiniuose pastatuose.

    „Turto“ būta daug ir visą jį dažnas pavadintų tiesiog senu šlamštu: seni namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai, jų nuolaužos…

    Du pastatai paversti muziejais

    Klėtis buvo sandėlis, užgrozdintais senais rakandais, daugiausia – palaikiais baldais, įrankiais, čia sandėliuojamais nuo kokių 1930 m. „Reikia nugriauti“, – kaip jau minėta, kalbėjo žmonės. Nenugriovė, o pirmiausiai ėmė valyti. Atlaisvinant užgriozdintą klėtį, tarp visokio seno „šlamšto“ rado daug gerų baldų, kuriuos, tiesa, reikėjo prikelti antram gyvenimui: nušveisti, pataisyti, apdirbti specialiomis priemonėmis, kad atgautų spalvą, formą…

    Kiekvienas daiktelis buvo tiesiog iščiupinėtas restauruojant, o atnaujintas prašėsi tinkamo padėjimo. Štaip tai klėtis virto Valstiečio muziejus, kuriame, be kitų daiktų, puikiai įsikomponavo mamos,  anytos Žydruolei perduoti daiktai: lovatiesės, pagalvės, siuviniai Anksčiau jų nebuvo kur padėti, dabar – visiems pasidžiaugti klėty.

    Ypač Žyduolė džiausgiasi lovatiesėmis – jų senieji raštai, ji kaip sako, hipnotizuoja. Eksponatų ir Zenevičių pastagomis daugėja. Šie žmonės internetu perka palaikius sendaikčius ir juos savo rankomis taip atnaujina, kad belieka tik stebėtis. Yra čia ir senovinė lova, senovinė pagalvės (lankytojas gali ir pagulėti – ar kitą tokių muziejų!). Be to, bendrauja su aplinkiniais, kurie taip pat atneša eksponatų. Juoblab kaimo žmonėms buvo keista. „Šlamštą šitą turiu“, – pasako. O kadangi šlamštas, tai ir atiduoti negaila.

    Ir tai ne viskas.

    Pastate, kurio paskirtis anksčiau buvo kaip lauko virtuvės, įkurtas „smetoniškas“ Miestiečio muziejukas. Buvo ten išgriauta krosnis, tad erdvę apstatė antikvarinias baldais (beje, pačių taip pat restauruotas, pirkti palaikiai). Čia rasime ir senovinių knygų, sudėtų Smetonos laikų mokytojos buvusioje etažerėje.

    Akį glosto ir išpuoselėta sodybos aplinka. Ypatingas akcentas – kraičio išvežimo skrynių raštais, kuriuose dominuoja Gyvybės medis, Žydruolės išpieštos pagalbinių pastatų durys, gėlynų dekoro akmenys.

    Stebėtina, kad žmonės viską daro savo rankomis Net daržą  užsiveisę. Sakysite: kas čia tokio? Žydruolei, visiška miestietei, su žemės ūkio niekada nieko bendro neturėjusiai, tai buvo nepaprastas iššūkis. Dabar pati su šypsena prisimena pirmuosius ravėjimus: sunku buvo atsirinkti, ką rauti, ką palikti.

    Zenevičiai abu dirbantys. Į darbą tenka važinėti. Nuo sodybos iki Kalvarijos, Žydruolės darbovietės, – 50 km, iki Marijampolės, kur šalia miesto dirba Algis – 30 km). Tad tam tikrais atvejais lieka, kap jau buvo minėta, bute Marijampole, nors širdis, kaip minėta, yra čia, „fazendoje“.    

    Sodyba reikalauja nuolatinio darbo, triūsia žmonės kasdien iki vėlumos. Kadangi erdvė didelė, jau turi minčių, kaip ją išnaudoti. Žydruolė mąsto net apie sceną, o sutvarkius kluoną, ten įsikurtų etnopramogų erdvė.

    Zenevičiai neslepia: eidami gyventi gamtoje, net neįsivaizdavo, kad bus taip nelengva Bet verta!

    Nuotraukos autorės ir iš Zenevičių asmeninio archyvo.

    Žydruolė ir Algis Zenevičiai Žydruolė ir Algis Zenevičiai Senovinės knygos - didysis turtas. Senovinės knygos - didysis turtas. Miestiečio muziejus
    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Rimantas Dovydaitis pasakoja VII: pirmas „Sūduvos“ išplaukimas su trispalve

    Autorius
    Rimantas Dovydaitis
    -
    0

    Lietuvoje vyksta istoriniai bei ekonominiai pasikeitimai. Rytojaus dieną po 1990 m. kovo  vienuoliktosios skubu į Marijampolės kalinių ir tremtinių klubą prisistatyti ir užsiregistruoti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės gynimui. Pildau savanorio anketą, kur yra klausimai apie išsilavinimą, specialybes, karinį laipsnį, sugebėjimus valdyti ginklus bei techniką ir kiti.

    Po kurio laiko iš kolegų, kur dirbome FASA, susiformavo iš SA (Sovietinės armijos) atsargos karininkų Lietuvos karių būrys. Sutartu laiku rinkdavomės pasitarti. Dauguma vienas kitą pažinojome, nes karinis komisariatas jau kelinti metai šaukdavo SA atsargos karininkus į užsiėmimus.

    Taip sulaukėme SKAT (Savanoriška krašto apsaugos tarnyba) formuočių sudarymo. Atsirado vadas, rinkdavomės rikiuotės ir kitokioms pratyboms. Atsirado ginklai, kuriuos tarnavusieji SA pažinojome, netgi įsisavinom iš Izraelio gautus „Uzi“ automatus. Vasarą aš daug pratybų praleidau, nes reikėjo plaukioti.

             Ne mažesni pokyčiai vyko ir buityje. Mokestis už šilumą kitą žiemą du kartus padvigubėjo. Jachtos dujų balionėlius rudenį užpildžiau ir saugoti palikau Klaipėdoje gyvenančios dukros buto rūsyje. Tai pasiteisino, nes pavasarį dujos buvo daugiau kaip dvigubai brangesnės.

             Treti metai, kai jachtas „Sūduva“ ir „Vilnis“  namo nevežame, jas tvarkome Klaipėdoje Pilies uosto krantinėje. Jautėsi nestabilumas, rublio vertė smarkiai mažėjo, prasidėjo ekonominė blokada. Surinkus degalų likučius, abiejų jachtų bures bei kitą amuniciją, parvežtą tvarkymui ir žiemojimui, pavyko prie jachtų nugabenti. Kitoms kelionėms į Klaipėdą, tvarkyti bei plaukioti, pasitelkėm visuomeninį transportą, kuris ir sunkiausiu laiku veikė.

     Su trispalve pasirodyti pasauliui norėjosi, todėl Lietuvos žurnalistai suorganizavo jachtų išvyką po Baltijos jūrą. Ypač didžiulį darbą atliko žurnalistas Venantas Butkus, sukūręs žurnalistų ir buriuotojų klubą „Marinus“. Jis suplanavo, surinko įgulas, išrūpino vizas trijų jachtų –  “Sūduva“, „Meridianas“ ir „Neringa“ – įguloms. Birželio 16 d. 7.00 val. atsišvartavome nuo Klaipėdos muitinės. Trys jachtos su 24 Lietuvos piliečiais išplaukė į Baltijos vandenis. „Sūduvos“ įgula: Saulius Menkevičius, Jonas Bartuška, Linas Butkus, Genadijus Draskinis, Raimundas Guiga. Sieną saugojęs pasienietis pareiškė, kad su trispalve vėliava mūsų neišleis. Teko „duoti durniui kelią“ – pakabinti raudoną, o nutolus nuo kranto pakeitėme trispalve. Dar ilgai mus „saugojo“ Rusijos pasieniečiai ir muitininkai. To laiko spauda šią išvyką plačiai aprašė.

    Greičio plaukdami neforsavome, stengėmės plaukti kartu, palaikyti radijo ryšį tarp trijų jachtų. Jachtos vachtiniame žurnale radau įrašą: 1990-06-17 08.00 iki Hoburgo apie 20 jm,  RP 285⁰, „Meridianas“ nuo mūsų priekyje 340⁰ kryptyje, o „Neringa“ 140⁰ iš paskos. Kitos dienos rytą švartuojamės Visby svečių uoste.

    Pirmas sustojimas – Vizby uoste Gotlando saloje. Suplanuotas buvo perplaukimas skersai Švediją, tai yra  nuo Nordčiopingo iki Geteborgo upėmis, ežerais ir kanalais, tačiau polsismenas Visbyje mums šį planą mūsų eskadrai vykdyti nerekomendavo.

             Ekskursijoje po Gotlandą Švedijos lietuviai nusamdė autobusą, o gidai buvo jie patys. Parodė Jono Pajaujo projektuotus ir restauruotus istorinius pastatus ar atnaujintas bažnyčias. Kai paskutinio užkandžiavimo metu Eugenijaus Budrio ūkelyje Genadijus Draskinis užtraukė dainą apie Suvalkijos bernioką, Eugenijaus skruostu riedėjo ašaros.

    Iki liepos 7-osios (per 12 parų) pavyko aplankyti Švediją, Daniją, Vokietiją, iš viso nuplaukėm 1100 jm. Buvo daugybė susitikimų su žurnalistais, buriuotojais, visuomene. Aplankėme nemažai muziejų, parodų.

    Keturias paras pasisvečiavus Gotlando saloje ir jos sostinėje Vizbyje 06-23 d. 21-35 išeiname iš Visby, kursas į Bornholmo salą Rione uostą. Ėjome vakarine Elando salos pakrante, link Bornholmo sostinės Rione. Žvejų uoste 06-25 19.40 švartuojamės prie degalų terminalo, įsipyliau 55 ltr. dyzelino. Nežinau priežasties, bet trumpai pasisvečiavus Danijoj „eskadros“ vadovas Venantas Butkus nurodė, kad privalome išplaukti.

    Atsakingai naviguodami, kuo daugiau buriuodami jachtų kylius nukreipėm link Kilio. Antros paros gale švartuojamės viename iš artesnių prie miesto centro jachtų klubų.

    Kelias dienas svečiuojantis lankėmės keliuose susitikimuose, įspūdingiausias buvo Laboe povandeninių laivų muziejus ir žuvusių jūreivių atminimo memorialas. Muziejuje labai vaizdžiai parodyta buvusi jūrinė karinė hitlerinės Vokietijos galybė. Genadijus Draskinis išreiškė mintį: jeigu šią ekspoziciją išsamiai pažiūrės eilinis vokietukas, išėjęs iš muziejaus taps „vokietukas kubu“ (pakeltas trečiu laipsniu).

    Liepos trečiąją po pietų pradėjome kelionę namo. Įspūdį padarė tiltas į Fehmarn salą. Kažkuris įgulos narys papasakojo anekdotinį nutikimą ir tiltą įvardijo kaip ilgiausią Europoje.

    Jono Pajaujo vadovaujami specialistai restauravo Švedų istorinius paminklus Plaukiant prasilenkėme su Rusijos mokomuoju laivu „Kruzenshtern“, iki karo pabaigos buvęs Vokietijos „Padua“. Visose Švedijos pakrantėse ir įlankose daugybė tvirtovių su gynybiniais bokštais Ilgiausiu Europos tiltu į Fehmarn salą įvardijo Amerikos turistas. Jis susiruošė šį tiltą pereiti pėsčiomis. Sutiktos moters klausia „how many time you go“ (kiek laiko jūs vaikščiojate), sutiktoji suprato, kad džentelmenas klausia apie jos nėštumo laiką, atsakė, trečią mėnesį. Tada keliauninkas sušuko: „O, Dieve, aš tik du buterbrodus kelionei įsidėjau“. Laboe miestelis, kuriame yra Vokietijos povandeninių laivų memorialas ir muziejus. Monumentas, povandeninio laivo stilizuotas bokštelis iš toli. Laboje prieigose šimtai kemperių su turistais Tokiais akmens paminkliukais Skandinavijos žmonės pagerbia savo mirusius artimuosius Nuolatos ant jachtos vežiodavausi dviratuką „Desna“ lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Tarptautiniame parašiutininkų čempionate – marijampoliečio pergalė

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Marijampolės savivaldybės Sasnavos aerodrome vyko atviras Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatas. Iš viso per atkurtos Nepriklausomybės metus jau buvo surengti 34 čempionatai, iš kurių net 24 iš eilės vyko Sasnavos aerodrome. Tai neginčytinas mūsų parašiutinio sporto meistrų pasiekimų pripažinimas šalyje. Šio renginio šeimininkas – Marijampolės aeroklubas.

    Jo vadovas Alvydas Danilaitis „Mūsų savaitei“  papasakojo, jog tris dienas trukusiose varžybose, atlikdami tikslaus nusileidimo šuolius, savo meistriškumą demonstravo 32 sportininkai ne vien iš Lietuvos. Kadangi čempionatas buvo atviras, tad jame matėme svečių iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos bei Šveicarijos. Beje, Latvijos ir Lietuvos komandų sudėtyje matėme ir abiejų šalių kariuomenių atstovus, o vienintelė moteris parašiutininkė atstovavo Šveicarijai.

    Praėjusių metų Lietuvos čempionato nugalėtojui asmeninėje įskaitoje, arijampoliečiui Edgarui Danilaičiui, taip pat komandinėje įskaitoje – Marijampolės 1-jai komandai apginti turimus titulus tikrai nebuvo lengva…

    Varžybų dalyviai, kaip jau įprasta, varžėsi asmeninėje ir komandinėje įskaitose. Po aštuonių turų, taip pat pusfinalio bei finalo šuolių su parašiutu, kurių iš viso buvo apie 320 paaiškėjo, kad taikliausias asmeninėje įskaitoje, pasiekęs rezultatą 0,18 cm, tapo marijampolietis Šarūnas Šulčius, antrąją vietą rezultatu 0,21 cm iškovojo Lenkijos sportininkas Robert Krawczak, o trečiąją, surinkęs 0,23 cm, užėmė vilnietis Saulius Montrimas.

    Komandinėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Marijampolės rinktinė, kurios sudėtyje Edgaras Danilaitis, Romas Šmigelskis, Juozas Kriščiūnas ir Gediminas Jankauskas, antroji vieta atiteko Latvijos kariuomenės parašiutininkams ir trečioji vieta jungtinei Vokietijos bei Prancūzijos parašiutininkų komandai.

    Jauniausiajam čempionato dalyviui Augustui Saldukaičiui dar tik 19 metų… O senjorų (45 m. ir vyresnių amžiaus grupėje)  tikslaus nusileidimo rungtyje dalyvauti panoro 16 sportininkų, iš kurių trys marijampoliečiai.

    Po atliktų šuolių tiksliausiai į apskritimą pataikė ir laimėjo pirmąją vietą senjoras iš Lenkijos Robert‘as  Krawczak‘as, antrąją vietą užėmė vilnietis Saulius Montrimas, o trečiąją sportininkas iš Latvijos Andrejs Maslobojevs. Marijampoliečių šį kartą sėkmė nelydėjo, tad jie į prizininkų gretas nepateko.

    Vokietijai atstovavo du parašiutininkai Thomas Demling ir Matthias Oppel. Pastarasis paklaustas, kaip jam sekėsi, papasakojo, jog parašiutų sportas yra jo hobis, kuriuo jis „serga“ jau trylika metų, o šiaip gyvenime Matthias dirba biure kompiuteriu, šiose varžybose dalyvauja pirmą kartą ir yra labai patenkintas sudarytomis sąlygomis.

    Sportininkas iš Latvijos miesto Jelgavos Andreis Maslobojevs, komandinėje įskaitoje užėmęs antrąją, o asmeninėje trečiąją vietą, sakė, jog yra profesionalus kariškis ir Marijampolės aeroklubo surengtose varžybose dalyvauja jau šeštąjį ar septintąjį kartą, savo pasirodymu yra nepatenkintas, nes manąs, jog galėjo sudalyvauti sėkmingiau. Latviams jau yra pavykę nugalėti ankstesniuose čempionatuose. Jis pripažino, kad lietuviai per pastaruosius kelis metus padarė didelę pažangą, todėl juos nugalėti nėra taip paprasta. O apskritai varžybų organizacija jis bei jo kolegos yra patenkinti. Svečias pažymėjo, kad lietuviai moka tinkamai pasiruošti tokio lygio varžyboms ir jose smagu dalyvauti.

    Kalbintas naujasis Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionas  marijampolietis Šarūnas Šulčius pasidžiaugė, jog po dešimties šuolių jam pavyko parodyti puikų rezultatą surenkant 0,18 centimetrų. Šarūnui 35 metai, o parašiutų sportu užsiima nuo 2005 metų. Dirba jis įmonėje „Baltic Transline“ vadybininku.

    Šiam parašiutininkų čempionatui teisėjavo teisėjų kolegija, kuriai  vadovavo patyrusi nacionalinės kategorijos teisėja Nina Danilaitienė.

     Čempionatą parėmė Marijampolės savivaldybės valdžia, UAB „Stevila“, Lietuvos aeroklubas ir Lietuvos parašiutų sporto federacija. Sportininkų apgyvendinimu, maitinimu pasirūpino Marijampolės aeroklubo kolektyvas.

     Netrukus, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, Marijampolės rinktinės sportininkai, kaip šalies čempionai, vyks į Čekiją, kur atstovaus Lietuvai FAI Pasaulio parašiutų sporto čempionate.

    Autoriaus, taip pat Vido Lietuvininko ir Jauniaus Skaricko nuotraukose – vaizdai iš XXXIV Lietuvos tikslaus nusileidimo parašiutų sporto čempionato.

    Visuotinis "Like"
    A. Danilaitis: "Kiekvienas sportininkas nusileidęs tiksliai į apskritimą gauna du dolerius..." Alvydas Danilaitis ir Kęstutis Mačiulis Andrejs Maslobojevs Apdovanojami patys stipriausieji Čempionato viena iš teisėjų Laima Grigaitytė Čempionato vėliavą nuleido 2024 metų čempionas Šarūnas Šulčius Čempionato vėliavą pakėlė 2023 metų šalies čempionas Edgaras Danilaitis Foto istorijai
    Kalba Alvydas Danilaitis, šalia savivaldybės Sporto skyriaus specialistė Justė Žaldarytė Kalba Alvydas Danilaitis Kalba Justė Žaldarytė Kitu kampu... Šarūnas Šulčius Sekretoriauja Petras Šapalas Taurės ir medaliai laukia naujųjų šeimininkų... Teisėjauja Nina Danilaitienė Thomas Demling ir Matthias Oppel
    Teisėjų komanda
    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai liepos 25–rugpjūčio 4 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Liepos 25 d. apie 18 val. į Marijampolės ligoninę iš Marijampolės, Kalvių g., namų, pristatytas ir dėl sužalojimų paguldytas vyras (gim. 1973 m.). Aplinkybės aiškinamos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Liepos 25 d. apie 15 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose vyras (gim. 1976 m.) smurtavo prieš kitą vyrą (gim. 1999 m.). Nukentėjusysis pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Liepos 26 d. apie 14 val. 44 min. Jurbarko r. sav., Raudonės mstl. prieš neblaivų (1,16 prom.) vyrą (gim. 1954 m.) smurtavo kitas neblaivus (3,40 prom.) vyras (gim. 1988 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 26 d. apie 23 val. 50 min. Jurbarke, Vydūno g. blaiviam vyrui (gim. 1988 m.) vieną kartą trenkė nepažįstamas asmuo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Liepos 26 d. apie 18 val. 43 min. Šakių r. sav., Daukantiškių k. prieš neblaivų (1,98 prom.) vyrą (gim. 1960 m.) smurtavo kitas neblaivus (2,84 prom.) vyras (gim. 1999 m.). Nukentėjusysis pristatytas į VšĮ Šakių ligoninės Priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Liepos 27 d. apie 19 val. 36 min. Jurbarke, Kranto g. prieš neblaivią (1,73 prom.) moterį (gim. 1950 m.) smurtavo kita neblaivi (1,84 prom.) moteris (gim. 1970 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 27 d. apie 13 val. 20 min. Vilkaviškyje, Pietario g. prieš moterį (gim. 1982 m.) smurtavo neblaivus (3,31 prom. ) vyras (gim. 1983 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 28 d. apie 20 val. Marijampolėje, Kempingo g. neblaivus (1,54 prom.) vyras (gim. 1984 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,57 prom.) moterį (gim. 1984 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteismini tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 28 d. apie 16 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Ridelkalnio k. akivaizdžiai neblaivus vyras (gim. 1964 m.) smurtavo prieš neblaivią (3,28 prom.) moterį (gim. 1974 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 29 d. apie 10 val. Jurbarko r. sav., Pavidaujo k. neblaivus (3,45 prom.) vyras (gim. 1971 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,51 prom.) moterį (gim. 1965 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Liepos 29 d. apie 11 val. Vilkaviškio r. sav., Kuosėnų k. vienas prieš kitą smurtavo neblaivi (4,23 prom.) moteris (gim. 1986 m.) ir neblaivus (3,56 prom.) vyras (gim. 1986 m.). Moteris sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Liepos 30 d. apie 19 val. 05 min. Šakių r. sav., Slavikų k. vyras (gim. 1967 m.) smurtavo prieš kitą vyrą (gim. 1969 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 3 d. apie 10 val. 10 min. Marijampolėje, Kapų g. prieš blaivią moterį (gim. 1988 m.) smurtavo neblaivus (0,9 prom.) vyras (gim. 1983 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Rugpjūčio 4 d. apie 17 val. Šakių r. sav., Daukantiškių k. neblaivus (2,33 prom.) vyras (gim. 1968 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,42 prom.) moterį (gim. 1968 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 20 val. 31 min. Jurbarko r. sav., Gudelių k. neblaivus (2,69 prom.) vyras (gim. 1986 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,82 prom.) moterį (gim. 1991 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 20 val. 16 min. Vilkaviškyje, Vytauto g. neblaivus (2,37 prom.) vyras (gim. 1961 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,42 prom.) moterį (gim. 1964 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 05 val. Šakių r. sav., Aleksandravos k. prieš moterį (gim. 1940 m.) smurtavo vyras (gim. 1969 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Eismo įvykiai

    Liepos 28 d. 19 val. 36 min. Jurbarko r. sav., Varlaukio k. blaiviam vyrui (gim. 1987 m.), vairuojant automobilį „Ford Transit“, į važiuojamąją kelio dalį staiga išbėgo stirna ir bandant išvengti susidūrimo su gyvūnu, vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis (gim. 1980 m.), kuris po medikų apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Vagystės

    Liepos 27 d. apie 16 val. parduotuvėje, esančioje Marijampolėje, V. Kudirkos g., iš moters (gim. 1996 m.) galimai buvo pavogta piniginė su asmens tapatybės dokumentais ir grynaisiais pinigais. Patirta 160 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Liepos 31 d. apie 01 val. 30 min. iš vyrui (gim. 1960 m.) priklausančio jūriniame konteineryje įrengto biuro, esančio Marijampolėje, Vasaros g., buvo pavogti grynieji pinigai. Patirta apie 1463 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Rugpjūčio 1 d. apie 07 val. 20 min. buvo gautas vyro (gim. 1966 m.), pranešimas, kuriame nurodė, kad iš buldozerio „Komatsu“, išlaužus kuro bako spyną, buvo pavogta apie 150 litrų kuro. Žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Rugpjūčio 2 d. apie 12 val. 51 min. Jurbarko r. PK buvo gautas moters (gim. 1994 m.) pranešimas, kuriame nurodė, kad iš jos banko sąskaitos dingo 6000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 9 val. iš vyrui (gim. 1980 m.) priklausančio vasarnamio, esančio Šakių r. sav., Naidynės k., buvo galimai pavogtas benzininis pjūklas „Grunder“, kurio vertė 280 eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Rasti žmonių kūnai

    Liepos 27 d. apie 10 val. Vilkaviškio r. sav., Pajevonio k. namuose buvo rastas mirusio vyro (gim. 1957 m.) kūnas irimo stadijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Liepos 30 d. apie 17 val. Vilkaviškyje, Vytauto g., apleistame ūkiniame pastate, rastas mirusio galimai vyro (gim. 1977 m.) kūnas irimo stadijos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Liepos 30 d. apie 12 val. 20 min. Jurbarke, Gedimino g., prie daugiabučio namo, rastas mirusios moters (gim. 1943 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

    Liepos 27 d. apie 17 val. 26 min. Vilkaviškyje, Rimgaudo g. buvo sustabdytas automobilis „Ford“, kurį vairavo vyras (gim. 1997 m.). Transporto priemonės apžiūros metu buvo surasti du vienetai folijos gumulėlių su galimai augalinės kilmės narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d.

    Asmenų paieška

    Liepos 25 d. apie 15-16 val. iš socialinės globos namų, esančių Šakių r. sav., Ilguvos k., išėjo ir iki šiol negrįžo globos namų gyventojas (gim. 1998 m.). Vyras yra apie 178 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais. Vilkėjo baltus marškinėlius, šviesios spalvos bridžus, avėjo mėlynos spalvos gumines šlepetes.

    Liepos 26 d. buvo gautas moters (gim. 1952 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad liepos 19 d. iš namų, esančių Marijampolės sav., Puskelnių k., išėjo ir iki šiol negrįžo sūnus (gim. 1982 m.). Vyras yra apie 170 cm ūgio, trumpai kirptais plaukais, ant galvos yra randas.

    Kiti įvykiai

    Liepos 12 d. apie 14 val. 20 min. Marijampolės sav. gyventojas (gim. 1969 m.) socialiniame tinkle „Facebook“ surado skelbimą dėl atliekamų remonto darbų ir atliko avansinį bankinį pavedimą. Pervedus pinigus, remonto darbus tariamai atliekantis asmuo, užsakytų darbų neatliko, pervestų pinigų negrąžino. Patirta 200 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Liepos 25 d. apie 21 val. 21 min. Marijampolėje, Vienybės g. automobilį „Volkswagen“ galimai vairavo ir atsitrenkęs kiemo vartus apgadino neblaivus vyras (gim. 1953 m.), kuriam nustatytas 2,43 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 26 d. apie 00 val. 43 min. Šakiuose, S. Banaičio g. vyras (gim. 2006 m.) pastebėjo, kad yra apgadintas jam priklausantis automobilis „Peugeot“, kuris stovėjo kelkraštyje prie namų. Suskaldytas priekinis stiklas, išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, nulaužtas dešinės pusės durų veidrodis ir kt. Patirta žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.

    Liepos 26 d. apie 22 val. 48 min. Marijampolės sav., Puskelnių k. automobilį BMW vairavo vyras (gim. 1990 m.), kuriam nustatytas 2,19 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 27 d. apie 04 val. 24 min. Kazlų Rūdos sav., Kazlų 1 k. automobilį „Renault“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1962 m.), kuriam buvo nustatytas 1,80 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 26 d. apie 21 val. 14 min. Vilkaviškio r. sav., Pilviškių mstl. mopedą vairavo neblaivus vyras (gim. 1967 m.), kuriam nustatytas 2,07 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 26 d. apie 20 val. 55 min. Vilkaviškio r. sav., Virbalio mstl. automobilį „Opel“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1994 m.), kuriam buvo nustatytas 2,86 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 22 d. apie 11 val. 29 min. moteris (gim. 1992 m.), socialiniame tinkle „Facebook“ suradusi skelbimą apie parduodamas automobilio dalis, už prekes pervedė 250 eurų, tačiau prekių negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Liepos 27 d. apie 20 val. 09 min. Vilkaviškio r. sav., Gražiškių mstl. automobilį „Audi“ vairavusi blaivi moteris (gim. 2002 m.) nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Audi“ ir į jį atsitrenkė. Minėtą automobilį vairavo neblaivus (2,02 prom.), teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1983 m.). Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Prad4tas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 28 d. apie 15 val. 39 min. Marijampolės sav., Gyviškių k. automobilį „Hyundai“ galimai vairavo neblaivus vyras (gim. 1975 m.), kuriam nustatytas 1,94 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 28 d. apie 15 val. 55 min. Marijampolėje, J. Jablonskio g. automobilį „Renault“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1974 m.), kuriam nustatytas 1,99 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 28 d. apie 17 val. 35 min. Vilkaviškio r. sav., Gudkaimio k. automobilį „Seat“ galimai vairavo neblaivus vyras (gim. 1973 m.), kuriam nustatytas 1,87 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 29 d. apie 07 val. 30 min. Marijampolėje, J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g. moteris (gim. 1959 m.), atėjusi į automobilių stovėjimo aikštelę prie jai priklausančio automobilio „Seat“, pastebėjo, kad yra pradurtos visos keturios automobilio padangos bei sudaužytas priekinis automobilio stiklas. Patirta 600 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.

    Liepos 29 d. apie 13 val. 59 min. Marijampolės sav., Trakiškių k. neblaivus (1,99 prom.) vyras (gim. 1965 m.), vairuodamas automobilį „Opel“, kliudė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį „Volkswagen“, kurį vairavo blaivus vyras (gim. 1981 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 30 d. 13 val. 23 min. į Marijampolės apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1952 m.), kuri pareiškė, kad laikotarpyje nuo liepos 22 d. iki liepos 26 d. paskambinę nepažįstami asmenys įtikino investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu išviliojo 19 515 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    2024 m. laikotarpiu nuo liepos 18 d. iki liepos 25 d. iš vyro (gim. 1971 m.) apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai, t. y. norėdamas įsigyti automobilį, atskirais bankiniais pavedimais, vyras nepažįstamam asmeniui pervedė 2775 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    Rugpjūčio 1 d. 00 val. 00 min. Marijampolės sav., Balsupių k. automobilį „Toyota“ vairavo neblaivus ir teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1986 m.), kuriam nustatytas 3,04 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 31 d. apie 22 val. 20 min. Vilkaviškio r. sav., Paežerių k. automobilį „Opel Vectra“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1986 m.), kuriam nustatytas 2,65 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 1 d. apie 01 val. 57 min. Marijampolės sav., Baraginės k. gyvenamam dviejų aukštų name kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, įtariamasis padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Rugpjūčio 2 d. apie 23 val. 03 min. Vilkaviškyje, Statybininkų g. automobilį „Audi A6“ vairavo ir kieme stovinčias transporto priemones kliudė neblaivus vyras (gim. 1997 m.), kuriam nustatytas 2,92 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 3 d. apie 15 val. 45 min. Jurbarko r. sav., Rotulių k. automobilį BMW X REIHE vairavo neblaivus vyras (gim. 1955 m.), kuriam nustatytas 1,69 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1.

    Rugpjūčio 4 d. apie 0 val. 20 min. Jurbarko r., Pamituvio k., kombaine kilo gaisras, kurio metu apdegė priekinė jo dalis. Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 05 val. 05 min. Kalvarijos sav., Salaperaugio k. vilkiką DAF vairavo neblaivus Lenkijos pilietis (gim. 1977 m.), kuriam nustatytas 1,70 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 5 d. apie 01 val. 35 min. Vilkaviškio r. sav., Gražiškių mstl. automobilį DODGE GRAND CARAVAN vairavo neblaivus vyras (gim. 1970 m.), kuriam nustatytas 2,03 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 4 d. apie 14 val. 46 min. Šakių r. sav., Barzdų k. automobilį „Volkswagen Passat“ galimai vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1993 m.), kuriam nustatytas 1,92 prom. girtumo laipsnis. Vyras sulaikytas. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Rugpjūčio 5 d. apie 00 val. 40 min. Šakių r. sav., Griškabūdžio mstl. automobilį „Toyota“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1985 m.), kuriam nustatytas 1,99 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Komiksų paroda „Vilnios atspindžiai“

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Rugpjūčio 3 dieną Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos padalinyje,  edukacijos centre, skirtame vaikams ir jaunimui, arba kitaip multicentre, dalyvaujant jo darbuotojams ir marijampoliečiams, atidaryta jauno architekto, dirbančio parodų dizaino, iliustracijų, komiksų bei virtualios medijos srityse, beje, jau išleidusio kelias komiksų knygeles, vilniečio Povilo Vincento Jankūno komiksų paroda „Vilnios atspindžiai“. Parodą pristatė pats jų autorius ir ji veiks iki rugsėjo 7 dienos, tad besidomintys šiuo menu būtinai apsilankykite. 

    Pasak P. V. Jankūno, jo sukurti komiksai pristatomi Marijampolės visuomenei pasakoja apie įdomias, tačiau platesniam ratui mažiau žinomas Vilniaus miesto istorijas, taip pat ir apie šių dienų Vilnių. Beje, rinkinys iš penkių komiksų istorijų 2021–2022 metais spausdintų žurnale „Neakivaizdinis Vilnius“ pirmą kartą eksponuojamas Marijampolės bibliotekoje.

    Autorius viliasi, jog ir Marijampolėje iš piešti mėgstančios aukštesnio intelekto jaunuomenės atsiras jo pasekėjų, kurie parodoje pamatę visą komiksų kūrimo procesą juo susidomės ir vėliau pabandys piešinių kalba papasakoti ne vieną mažiau girdėtą ar primirštą Marijampolės miesto ir ne tik miesto įvykį. Toks yra pagrindinis komiksų parodos „Vilnios atspindžiai“ tikslas, tai yra paskatinti jaunąjį žiūrovą domėtis miesto istorija bei kurti komiksus šia tema.

    „Parodoje rodomus komiksus kūriau apie pusantrų metų. Visi jie buvo spausdinti žurnale „Neakivaizdinis Vilnius“. Meilę piešimui tikriausiai paveldėjau iš savo tėvų menininkų, be to, nuo vaikystės lankiau menų studiją. Kalbėdamas apie ateitį, galiu paminėti, jog turiu svajonę savo komiksus patalpinti į leidinį prancūzų kalba, kuris bus leidžiamas Lietuvos vaikų literatūros organizacijai „Vaikų žemė“ bendradarbiaujant su kolegomis Prancūzijoje kultūros srityje. Jau suburta komiksų kūrėjų grupė, kurios nariai sukūrė eilę komiksų mitologine tema apie Lietuvą. Mano istorija yra apie prancūzą Joną de Lamarsą, liejusį varpus bažnyčioms. Pasak padavimo, šis varpų meistras savo varpuose įliedavo mylimosios plauką tuo būdu sukurdavo ypatingą skambesį turintį varpą“… – pasakojo Povilas Vincentas Jankūnas.

    Ši paroda yra projekto „Knyginėtojai“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Marijampolės savivaldybės, dalis.

    Autoriaus nuotraukos.

    Multicentro darbuotoja Aušra Kriaučiūnaitė Multicentro darbuotoja Gerda Matusevičienė Parodos atidarymo akimirkos Povilas Vincentas Jankūnas ir Gerda Matusevičienė Povilas Vincentas Jankūnas
    Komiksai lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Paulas Koeljas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    „Negali padaryti tos pačios klaidos du kartus, nes antrą kartą darant, tai jau ne klaida, tai pasirinkimas.“

    Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    Rimantas Dovydaitis pasakoja VI: kelionė pas dėdę Klemensą

    Autorius
    Rimantas Dovydaitis
    -
    0

    Plaukiodami su žurnalistais, susitikome su Švedijos lietuviais Klemensu Gumausku, Jonu Pajauju, Eugenijumi Budriu. Su Klemensu sutarėme, kad dar šiemet jis sesers Zygmantienės vaikams atsiųs kvietimus aplankyti Švediją. Kaip tarėme, Klemensas taip padarė.

    Mums, „išvystyto socializmo statytojams“, labai norėjosi pamatyti mūsų propagandoje vadinamą „pūvantį“ Vakarų pasaulį. 1990 rugpjūčio mėnesį Klemensas Gumauskas (Švedijos Lietuvių bendrijos pirmininkas) sesers vaikams atsiuntė ilgą sąrašą žmonių, kviečiamų aplankyti Švediją. Kol rūpinomės vizomis, atėjo ruduo. Susirinko Klemenso giminaičiai su draugais, pasikrovė suvenyrų, dovanų ir priešpaskutinę rugpjūčio dieną, praėję muitinės ir pasieniečių kontrolę, išplaukėme link Gotlando į Stokholmą.

    Komandą sudarė Klemenso sesers vaikai: Rimvydas Zygmanta, Rasa ir Renata Zygmantaitės, kap. Rimantas Dovydaitis, kap. pad. Šarūnas Navickas, Sigitas Karvelis, vairininkai Vytas Valašinas, Edmundas Urbonavičius, Darius Dovydaitis. Po pustrečios paros, beveik kiekvieną dieną buriuodami prieš vėją, pasiekėme Gotlando sostinę Visby. Polismenas, patikrinęs popierius ir netgi dėdei dovanų vežamo šunelio dokumentus, pasišalino, tačiau atėjęs muitininkas mus labai nuliūdino. Pamatęs mėnesio amžiaus Afganų veislės šunelį (mes jo ir neslėpėme) pareiškė: arba per valandą mes dingstame iš uosto, arba mūsų nelegalą nušaus. Švedijoje veikia griežtas karantinas įvežamiems šunims dėl pasiutligės (švediškai RABIA). Danija ir Švedija gyvūnų be karantino neįsileidžia. Mus taip pat tik iki tualetų išleisdavo. Spėjome pasiskambinti giminėms. Atvyko mergaičių pusbrolis Georgijus ir dailininkas Eugenijus Budrys.

    Su pareigūnu sukūrėme planą: mes plaukiame į Suomiją iki Mariechamn (Alandų salyno sostinės), atsikratom šunelio ir tada grįžtame į Stokholmą. Pareiškiau, kad neturiu tos ekvatorijos jūrlapio ir jų vėliavos. Su atvykusiu Klemenso sūnumi Georgijumi nuvykau į prekybos centrą, už 13 dolerių nupirkau reikiamą jūrlapį, o su atsilankiusiu Švedijos lietuviu Eugenijum Budriu pėstute nukeliavome iki  kalne esančios audinių parduotuvės, nupirkome raudonos medžiagos juostelę. Vietoj žadėtos vienos valandos viešnagė Visbyje ištįso per keturias valandas. Per visą tą laiką muitininkas nuo liepto nepasitraukė.

    Vakarėjant išplaukėme į šiaurę. Vidurnaktį, kai baigėsi salų Gotland ir Gostka Sandon priedanga, sustiprėjus ir pašiaurėjus vėjui, tikslo siekimas pasidarė beveik neįmanomas. Įgulos pasitarime nutarėme keisti programą, nes aplankyti dėdę nebūtina. Pasukom jachtą 180 laipsnių, pavėjui kuo greičiau į Lenkiją. Kitą naktį netoli Gdansko įlankos sutiktas Lenkijos keltas „Pomeranija“ patikslino kursą į HELĮ. Tuo laiku mes buvome puikiai įvaldę radijo švyturių pelengavimą radijuku VEF. Kas kelias valandas klausydavome signalų iš Hoburgo, Elandsiodragrund, Klaipėdos, Tarano, Baltijsko, Helio, Krinica Morska švyturių ir kelių jūrmylių tikslumu žinodavome savo vietą jūroje. Ryte mes jau Gdynėje.

    Tikslas – išlaipinti vieną keleivį, turintį problemų dėl sveikatos, ir šunelį. Paskambinus į atstovybę Gdanske dėl įgulos nario išlaipinimo, pareikalavo būtinai atvykti pas juos ir atlikti sutrumpinto įgulos sąrašo patvirtinimą. Traukiniu skubame į Gdanską, SSSR atstovybėje gauname sutikimą išplaukti be vieno įgulos nario. Pasisvečiavę ir aplankę kelias įdomesnes vietas Gdynėje skubame atgal į Švediją, nes tiek vargta dėl vizų gavimo, o jos dar nesibaigę. Sustojome Kalmare, dėl silpnų vėjų iki Stokholmo būtume nesuspėję. Labai visiems patiko šis gražus miestas, jame išbuvome iki vizų galiojimo pabaigos (rugsėjo 8 d.). Įpusėjo dar tik antra išvykos savaitė, o mes plaukiojimui pasiruošę pusei mėnesio. Kolektyvas priima mano pasiūlymą – suvaidinti, kad plaukiame per Kilio kanalą į GB, nes tranzitu plaukiantiems Kilio kanalu leidžiama iki trijų parų pabūti jo prieigose be vizų.

    Plaukėme su įdomiais nutikimais, kai aš po Arkonos (Riugeno salos kampas) nuėjau pailsėti, ryte iš padėjėjų išgirdau, kad mes jau praėję Getserį. Nors tuo nelabai tikėjau, pasukome į šiaurę apeiti Fehmarn salą. Pamatęs žvejo botą, dėl šventos ramybės pasiteiravau, ar geras kursas link Kilio. Pasirodo, mums dar toli toli plaukti į vakarus Loran salos pakraščiais.

    Rugsėjo 11 d. 04.30 val. švartuojamės Holtenau. Išsimaudę, pailsėję, kad pamatytume visą pakrantę su jachtklubais, pėstute apie 5 km einame iš priemiesčio į Kilį. Daug kam tai buvo pirmas atsilankymas Federatyvinėje Vokietijoje. Vakare, kas autobusu, kas pėstute, grįžome pailsėti. Rytojaus dieną pasiūliau plaukti į Kilį. Rizikuodami susitikti polismeną, sustojome pačiame arčiausiame nuo centro klube, nuleidome visas vėliavas. Prie jachtos sugrįžti nutarėme vienu kartu ir nedelsiant išplaukti. Kadangi jau sezono pabaiga, mūsų visos avantiūros pasiteisino.

    Ties Bornholmu jachtoje esantis vienintelis akumuliatorius išsieikvojo tiek, kad negalime užkurti variklio. Paskaitęs locijas su išsamiomis uostelio schemomis, nakties metu užėjome į mažytę Danijos Chritijansio salytę. Radome kur prisijungti kroviklį, akumuliatorių visą dieną krovėme.

    Ši Danijos salytė yra ištisas muziejus, kuris savo mažumu ir įdomumu nustebino visus. Pastatų, statytų vėliau kaip 17 a., tikriausia nėra, bet gyvena darbštūs žmonės, labai gražiai susitvarkę. Buvusiose kareivinėse įrengti butai, viešbučiai. Beveik prie kiekvieno akmeninio šeimos namelio yra baseinėlis lietaus vandens kaupimui bei saugojimui. Yra paukščių žiedavimo kampelis.

    Christiansio salytėje nuostabu: viduramžių tvirtovės pastatai tapo naudingai naudojamomis patalpomis, o visa sala – turistiniu traukos centru.

    Su žvejais už butelį skaidriosios išsimainę ten gaudomų silkučių, gavome tik 16 žuvyčių, žvejys pademonstravo darinėjimo technologiją. Tai labai vertingos ir brangios silkutės, kurias pasigardžiuodami suvalgėme. Atėjęs uosto meistras prašė už paslaugas susimokėti. Paaiškinau, kad pinigų neturime, o paėmęs dovanojamą trispalvę vėliavėlę palinkėjo: „Good wei“ (gero kelio). Rugsėjo 14 d. po pietų išplaukėme namo.

     Gana sudėtingą, nuostabiai turiningą su avantiūros elementais septyniolikos parų išvyką baigėme sėkmingai.          

      1990 m. rugsėjis,  Rimantas Dovydaitis.

    Sigitas su Šarūnu darinėja silkutes Visi Cristiansio salos pakraščiai apstatyti 17 a. patrankomis Viduramžiais danai gynėsi nuo švedų ir kitų atėjūnų Pietaujame plaukimo metu. iš dešinės: S.Karvelis, R. Dovydaitis, Rasa ir Renata Zygmantaitės, D. Dovydaitis, Š. Navickas, V. Valašinas ir E. Urbonavičius „Sūduva“ Kalmaro uoste Laivo vachtų žurnalas pildomas tiesiogiai, kartais ant kelio, be juodraščių ir atidėjimų Cristiansio uostelis tarp dviejų salyčių visuomet pilnas laivų Darius ant karališkojo tiltuko tarp Critiansio salyčių Kilio kanalo pradžia nuo Holtenau tilto
    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Paežerių dvare – Rožių festivalis

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Pasak Vilkaviškio rajono Suvalkijos kultūros centro muziejaus direktorės Odetos Riklienės, didingo Paežerių dvaro muziejaus kolektyvas stengiasi dirbti kūrybiškai ir išradingai. Siekdamas susilaukti kuo daugiau lankytojų, ugdyti jų kultūrą, šviesti, taip pat puoselėti naujas gyventojų laisvalaikio praleidimo tradicijas nuolat ieško naujų formų, kuria naujas veiklas. Ir argumentu, patvirtinančiu šiuos direktorės žodžius, galėtų tapti liepos 27 dieną gražiai tvarkomame Paežerių dvare, beje, pirmą kartą jo istorijoje surengtas Rožių festivalis. Organizatorių teigimu, pritraukęs net pustrečio tūkstančio lankytojų iš Sūduvos krašto bei kitų Lietuvos regionų. Šis faktas liudija, jog žmonės neabejingi tokiems kultūriniams edukaciniams renginiams, tad vertėtų rimtai pagalvoti apie jų tąsą, virsmą tradicija.

     Festivalio organizatoriai tądien pasitikdami prie dvaro vartų kiekvieną atėjusį į šventę dalyvį ragino jį praleisti laiką dalyvaujant įsimintinose edukacijose, pasiklausyti meno profesionalų atliekamų tų laikų aristokratų pamėgtų muzikinių kūrinių, pašokti ar pasigrožėti gracingais „dvariškių“ šokamo šokio judesiais, nuostabiais rožių žiedais ir jų skleidžiamais kvapais. O tų veiklų būta išties daug ir visokių.

    Architektūros istorikas, architektas, architektūros paveldo ekspertas dr. Marius Daraškevičius skaitė paskaitą tema „Rožės. Rožių vanduo. Rožių konfitiūras“. Taip pat veikė gyvų gėlių kūrybinės dirbtuvės, arkas dekoravo floristės Kristina Rimienė, Eglė Jočienė, Laima Mačaitė, Eglė Bačinskienė, Lijana Ciganskienė.

     Žinia, sūrio nemokamo nebūna, tad norintys ir galintys kažkiek susimokėti dalyvavo „Miella“ vyninės išskirtinio skonio 5 rūšių lietuviško vyno degustacijoje.

    Vilkaviškio pašonėje esanti ledų gamybos įmonė UAB „Art Glacio“ šventės dalyviams taip pat pateikė staigmeną – sukūrė specialiai šiai progai skirtų rožių skonio ir kvapo valgomų ledų.

    Rožių festivalio metu jo dalyviai dalyvavo veiklose “Hidrolato gamyba” (Ramoniškių kaimo bendruomenė), “Baltame lape sugula istorijos…” (Prienų krašto muziejus), „Kas aš esu?“ (BrandWOMas archetipų praktika moterims).

    Muzikos mylėtojų lūkesčius tenkino ramaus ežero fone trombonu grojęs Saulius Karka ir arfininkė Viktorija Smailytė. Svajingą festivalio aurą  šokiais sukūrė senojo šokio trupė „Festa Cortese“ (vad. Neringa Savodnikienė), Marijampolės kolegijos istorinio šokio grupė „Reverence“ (vadovė Daina Misiukevičienė), Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis „Lankupa“ (vad. Daiva Ambrasaitė). Skambėjo išskirtiniais balsais atliekamos muzikos grupės „The Ditties“ damų retro stiliaus melodijos. Taigi, tądien Paežeriuose buvo į ką pasižiūrėti, kur sudalyvauti ir, be abejo, save parodyti…

    Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus edukatorė Kristina Medelienė papasakojo, kad Paežerių dvaro rūmuose birželio 22 dieną lankytojams duris atvėrė įspūdinga, rožių žiedais puošta ir dvarų kultūra alsuojanti paroda „Rožė – dvaro gėlė“, kurioje eksponuojami XVIII–XIX a.a. dvariškių aprangos pavyzdžiai iš garsaus rusų mados istoriko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos fondo.

    Lankytojai gali pamatyti per keturiasdešimt XVIII–XIX a.a. aprangos komplektų, papuošalų, skrybėlaičių, rankinių, skėčių ir kitų ponų ir ponių dėvėtų aksesuarų, keliolika dailės kūrinių iš JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei kitų šalių. Parodą tarsi suvienija specialiai Paežerių dvarui skirta ir itin deranti dvarų kultūrai Rožės tema. Mat rožės ir mada, pasak A. Vasiljevo, artimos, jos šimtmečiais buvo siuvėjų, siuvinių ir nėrinių kūrėjų, juvelyrų kūrybos įkvėpimo šaltinis. Primename, jog paroda „Rožė – dvaro gėlė“ Paežerių dvare veiks iki spalio 25 dienos, tad dar galit nuvykti ir pasigėrėti ja. Apžiūrėję šią parodą lankytojai kviečiami pasigrožėti Paežerių dvaro parke praėjusių metų rudenį pasodinto rožyno žydėjimu, kur savo spalvomis ir kvapais užburia net 570 rožių atkeliavusių į mūsų kraštą iš Prancūzijos, Belgijos ir Italijos.

    Pasak Kristinos Medelienės, Suvalkijos Sūduvos kultūros centre – muziejuje nuo šių metų liepos pirmos dienos vykdomos trys naujos

    kulinarinės – meninės edukacijos.

    Pirma vadinasi  ‚,Rožė – dvaro gėlė‘‘. Teigiama, jog rožių kvapas pasiekia net širdies gelmes. Norint suprasti šios gėlės sielą nereikia studijuoti katalogų, mintinai mokėti daugybę jų pavadinimų, sodinti sode naujausių veislių. Rožė – tai kvapas, poezija, menas, istorija.

    Užsidėję „rožinius akinius“, pakeliaukime per laiką, susipažinkime su seniausiomis mūsų sodų rožėmis ir pažvelkime į rožes kitaip. O kelionės pabaigoje mūsų laukia rožių deserto (ledų) degustacija vasarą ir rožių arbata žiemą.

    „Pristatome buvusį ir esamą jau atsodintą Paežerių dvaro rožyną, pasakojame apie pasodintas rūšis, gėlės reikšmę politikos, istorijos kontekste, rožes viduramžių, renesanso, baroko, Lenkijos ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijos soduose“ – pastebėjo edukatorė.

    Antra edukacija  – „Gardžiausio Sūduvos dūmo skoniai“, pristato šį kraštą kaip gardžiausių rūkytų mėsos gaminių gamintojų buveinę. Juk nuo senų senovės derlingose Suvalkijos žemėse buvo užauginama pakankamai maisto galvijams iš kurių mėsos gaminami išskirtinio skonio skilandžiai, kumpiai, dešros bei lašiniai.

    Šioje edukacijoje atskleidžiamos visos močiučių gamintų gaminių iš mėsos rūkymo paslaptys, suteikiama  galimybė paragauti išskirtinių vietinės gamybos produktų, kurių receptai ir technologijos nepakitę iki mūsų dienų keliauja iš kartos į kartą. Edukacijoje susipažystama su mėsos paruošimo, brandinimo, rūkymo technologijomis ir tradicijomis, kurių dėka išsaugojome Europoje pripažintą ir teisės aktais apsaugotą skilandžio gamybos tradiciją. Taigi, kviečiame į Paežerių dvarą, kur jūsų lauks išskirtinė kelionė po rūkytų mėsos gaminių pasaulį.

    Trečioji edukacija vadinasi „Simono Zabielos bajoriška virtuvė“. Jos metu Paežerių dvaras pristato XVIII a. pabaigos prancūziškomis apšvietos madomis sekančią, tačiau ir lietuviško konservatyvumo turinčią dvaro virtuvę. Ypatingas, bendradarbiaujant su profesoriumi Rimvydu Laužiku sukurtas meniu mus nukelia į Paežerių dvaro didikų Zabielų ponavimo laikus. Tai puiki proga atvykusiems į vieną iš gražiausių Lietuvos dvarų, didikų gyvenimą pajusti ne vien per istorijos prizmę, bet per maistą taip pat. Tad Paežerių dvaro šeimininkai laukia jūsų apsilankant…

    Kęstučio Inkratos, Renatos Baudytės, taip pat šių eilučių autoriaus nuotraukose – praėjusio šeštadienio Rožių festivalio Paežerių dvare akimirkos.

    Mados istorikas A. Vasiljevas su šventės dalyviais Paežerių dvaro rūmuose
    50fa6e8d-770c-4be4-8a37-b0aca771a996 Arfininkė Viktorija Smailytė
    Dr. Marius Daraškevičius Drabužių kolekciją pristato garsusis mados istorikas, kolekcionierius, Rusijos meno akademijos garbės narys, dizaineris, Aleksandras Vasiljevas
    Groja Saulius Karka Vilkaviškio meras Algirdas Neiberka ir Paežerių dvaro sodybos direktorė Odeta Riklienė Svečius pasitinka dvariškiai The Dietties The Ditties su Odeta Rikliene lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Festivalyje „Marijampolė Music Park“ – (ne)tikėti sąskambiai ir erdvės

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Antonijaus Stradivarijaus (Antonio Stradivari) smuiko ir lūpinės armonikėlės skambesys, elektroninės muzikos ir senųjų lietuviškų dainų simbiozė, styginių kvarteto garsai ir fonograma, muzikinės premjeros, dailės paroda, žinomi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, parkai, koncertų salės, bažnyčia, stogas, peronas… visa tai ir dar daugiau – vasaros muzikos festivalyje „Marijampolė Music Park“!

    Vienuoliktasis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“ rugpjūčio 14 – 29 dienomis pristatys šešis įspūdingus koncertus ir parodą.

    Kaip ir visuomet, pagrindiniai festivalio akcentai: nekintamas laikas – vasaros pabaiga; muzikinės tradicijos – klasika, džiazas, elektroninė muzika; erdvės – ne tik įstabūs Marijampolės parkai, bet ir netikėtos meno raiškai atsiveriančios erdvės; išskirtinės ir išieškotos muzikinės istorijos, atsispindinčios kiekvienais metais kintančioje festivalio temoje. Šiais metais ji – „Nauji kontekstai“. Nors festivalis vyks jau vienuoliktąjį kartą, tačiau jame vis dar yra pirmųjų kartų, atradimų, negirdėtų sąskambių, netikėtų muzikinių posūkių pavirstančių į „Naujus kontekstus“.

    Festivalis atsivers publikai paroda ir koncertu

    Festivalio atidarymo dieną, rugpjūčio 14-tąją, „Spindulio“ kino teatro fojė bus atidaryta kompozitoriaus ir dailininko Antano Jasenkos darbų paroda „Surfaces“ („Paviršiai“). 

    „Dažnai daiktas, peizažas paliekami nagrinėti kaip paviršių brutalumas ir su banalumo ženklu. Galbūt sutapimas, bet šiandien, kai kyla karas ir daiktiškasis pasaulis netenka savo svorio, šitie raini paviršiai ypatingu būdu prabyla apie gyvenimą ir mirtį, džiaugsmą ir skausmą“, – apie A. Jasenkos parodą sako filosofas, teologas Ervinas Koršunovas. Pažiūrėti kompozitoriaus ir dailininko sukurtų „Paviršių“ festivalio lankytojai galės viso festivalio metu.

    Tą patį rugpjūčio 14 d. vakarą Poezijos parke „Marijampolė Music Park“ atsivers ir su muzika. Grieš pripažinimo sulaukęs, aukšto meistriškumo styginių kvartetas „Mettis“ – tai smuikininkai Kostas Tumosa ir Bernardas Petrauskas, altininkas Tomas Petrikis bei violončelininkas Rokas Vaitkevičius. Jie kartu su saksofonininku Kęstučiu Vaiginiu pristatys programą „Džiazo portretai“. Atlikėjų nuomone: „muzikos esmės neįmanoma įsprausti į skirtingų žanrų rėmus – muzika, kaip gyvenimas, yra daugiaveidė, tad ir festivalyje skambės ypatingai platus repertuaras, apjungiantis kelis, ne vieną muzikos stilių“.

    Koncertų erdvės – originalus scenografinis laukas

    Visiškai išskirtiniai vakarai festivalyje publikos laukia rugpjūčio 17 ir 22 dieną dėl išieškotos koncertų koncepcijos, originalių erdvių ir apšvietimo dermės. Rugpjūčio 17-os vakarą dvi koncertų erdvės susilies į vieną: jauki, balta ir nedidukė Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, o iš jos pravėrus duris – aikštė ir „Spindulio“ kino teatro stogo terasa. Abiejose erdvėse skambės „Kosminė muzika“, tačiau tiek savo žanru, tiek stilistika kardinaliai skirtinga, bet tuo pačiu ir panaši, nes jas vienijantis kodas – „erdvinis garsas“ arba elektroninė muzika. Rugpjūčio 17 d. į festivalį atvyks japonų smuikininkė Mayumi Kanagawa. Ji yra Piotro Čaikovskio, Long-Thibaud Crespin, Princesės Astrid, Jaschos Heifetz ir Irvingo Kleino konkursų pirmosios premijos laureatė. Smuikininkė šiuo metu groja „Wilhelm“ – Antonio Stradivarijaus smuiku (1725 m.), kurį dosniai paskolino „Nippon Music“ fondas. Muzikiniame pasaulyje įsitvirtinusi kaip įvairiapusė ir rafinuota solistė bei kamerinės muzikos atlikėja, M. Kanagawa pasižymi savita Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) kūrinių interpretacija. Festivalio koncerte Evangelikų liuteronų bažnyčioje ji pristatys ne tik solinę J.S. Bacho programą, tačiau kartu su pianiste ir festivalio meno vadove bei organizatore Egle Kasteckaite atliks Arvo Parto (Arvo Pärt) bei kompozitoriaus Antano Jasenkos specialiai festivaliui sukurtą premjerą „Surfaces“ („Paviršiai“) smuikui, fortepijonui, fonogramai ir elektronikai. „Tai mano naujausias opusas tema – Kosmosas. Drąsiai galiu tvirtinti, kad tiek Bachas, tiek Partas yra tokios temos muzikos kūrėjai. Parto sukurta „tintinnabuli“ (lot. – varpeliai) sistema ir yra naratyvas į begalybę. O Bacho dialogas su Biblijos simboliais taip pat nukreiptas link Universumo ir tikrojo Perpetuum Mobile (lot. – amžinai judantis). Mano muzikinės kūrybos sisteminis principais yra „pusiausvyros“ modelis, kai muzikoje kūrimo priemonės pasiskirsto tolygiai. Kūrinyje „Surfaces“ išnaudoju ir barokinį mašinizmą, ir Parto ambientiškumą, garsų tekėjimą kaskadomis. Mano tikslas buvo sujungti šių dviejų muzikos genijų sistemas į vieną mano išgirstą garsų srautą“, – sako kompozitorius A. Jasenka, tą vakarą kartu su smuikininke M. Kanagawa bei pianiste E. Kasteckaite atliksiantis savo kūrinį.

    Rugpjūčio 17 d. vėlų vakarą, prasivėrus Evangelikų liuteronų bažnyčios durims klausytojai pateks į kitą koncertą. Vienoje iš ypatingų festivalio erdvių – nuo „Spindulio“ kino teatro stogo skambės profesionalaus būgnininko, elektroninės muzikos kūrėjo Ado Gecevičiaus ir dainininkės Viltės Ambrazaitytės lietuvių liaudies muzikos albumas „Dėl žalio žolyno“. Čia lietuvių senosios folklorinės dainos persipins su elektroninės muzikos aranžuotėmis ir improvizacijomis. Duetas specialiai šiam projektui suvienijo jėgas, kad lietuvių tautosaka atgimtų naujuose amplua.

    Rugpjūčio 22-oji – tai dar vienas įspūdingas vakaras festivalyje: „Kelionių muzika“, kultinis amerikiečių kompozitoriaus kūrinys styginių kvartetui ir fonogramai „Different Trains“ („Skirtingi traukiniai“), jaunatviškas Klaipėdos styginių kvartetas „Kopa“ –  smuikininkai Konrad Levicki ir Tomas Cinelis, altininkas Ivan Bertash, violončelininkė Kornelija Kupšytė ir gražusis Marijampolės geležinkelio stoties peronas. „Marijampolės geležinkelio stoties pastatas yra išskirtinis savo architektūriniu grožiu, tai vienas iš retų modernizmo pavyzdžių, originaliai dekoruotas ir turintis vandentiekio bokštą. Kitos tokios gražios geležinkelio stoties Lietuvoje nerasite!“, – sako festivalio meno vadovė ir organizatorė E. Kasteckaitė ir tęsia, – „seniai svajojau šį pastatą vienam vakarui paversti festivalio koncerto scenografijos lauku ir koncerto scena. Prieš kelis metus pavyko, atrodo, kad sumanymas išsipildys ir šiais metais – Marijampolės geležinkelio stoties pastato langai atsivers tiesiai į sceną, o peronas virs skambančia „Kelionių muzika“. Koncertas skiriamas Marijampolės vardo susigrąžinimo 35 metų sukakčiai!

    Festivalio pabaigos akcentai – džiazas ir kitokia klasika

    Jau vienuolika metų neatsiejama festivalio „Marijampolė Music Park“ dalis –  „Džiazo naktys“. Jose yra koncertavusios daugelis Lietuvos džiazo žvaigždžių bei puikūs muzikantai iš įvairių pasaulio šalių – net Brazilijos ir Pietų Afrikos. Šiais metais klausytojai galės pasidžiaugti Lietuvos džiazo pianisto Egidijaus Buožio subtiliu ir elegantišku fortepijono skambesiu bei jo suburtu džiazo kvartetu, kuriame gitaromis groja Artūras Chalikovas bei Artūrs Duckis, o mušamaisiais instrumentais Darius Rudis. Rugpjūčio 24 d. džiazo klausytis susitiksime Vytauto Didžiojo parke saulei leidžiantis.

    Na ir kaip visuomet, festivalio uždarymui –  kažkas ypatingo ir džiuginančio. „(Ne)tikėtas duetas“ – taip vadinasi uždarymo vakaras, nes jame – tikrai ne kasdien girdimas skambesys. Lūpinė armonikėlė Lietuvoje nėra labai populiarus instrumentas, o ir daugelis ją pažįsta tik iš filmų, nesusimąstydami, kad ja galima groti ir džiazą ar net klasikinę muziką. Ar esate kada klausę lūpinės armonikėlės ir klasikinio orkestro muzikavimo? Ne? „Marijampolė Music Park“ uždarymo koncertas – puiki galimybė tai išgirsti pirmą kartą! Šio vakaro atlikėjai – lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera ir Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergej Krylov). Koncertas vyks rugpjūčio 29 d. 18 val. Marijampolės kultūros centre.

    Visi festivalio koncertai nemokami, tačiau į uždarymo koncertą būtina registracija. Registracija bus paskelbta festivalio facebook paskyroje: https://www.facebook.com/solartis.lt

    Esant blogam orui parkuose ir perone vyksiantys koncertai gali būti keliami į Marijampolės kultūros centrą, ant „Spindulio“ kino teatro stogo vyksiantis koncertas – į jo fojė.

    Išsamią festivalio programą rasite: https://www.solartis.lt/festivalis/festivalis-2024/

    Iki malonaus susitikimo festivalyje „Marijampolė Music Park“!

    VšĮ „Sol artis“ informacija

     

    LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS Marijampolėje

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS ir vėl sugrįžta į Marijampolę! Šių metų tema – „Europos ženklai Lietuvoje: renesansas“, skirta aktualizuoti  Renesanso epochos paminklus ir žmones.

    Viena įdomiausių asmenybių, atspindinčių renesanso epochą, yra paskutinysis Jogailaičių dinastijos atstovas, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos  karalius Žygimantas Augustas. Tai prieštaringai vertinama istorinė figūra neretai kritikuojama dėl savo neryžtingumo ir politinių sprendimų, tačiau giriama dėl nuopelnų Vilniaus miestui.  Būtent Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu  Vilnius su didžiųjų kunigaikščių rūmais priešakyje tapo renesansiniu kultūros, meno centru ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visoje vidurio ir rytų Europoje. O mes dažniausiai šį valdovą žinome dėl jo meilės istorijos su Barbora Radvilaite.

    Rugpjūčio 2 d. (penktadienį) 14.30 val. kviečiame Jus apsilankyti Marijampolės krašto muziejuje (Vytauto g. 29), kur vyks renginys „Žygimantas Augustas – Lietuvos didysis kunigaikštis“.

    Žygimanto Augusto epochą, jos vertinimus pristatys Nacionalinio muziejaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų darbuotojai: archeologas Gintautu Striška, edukatorė-metodininkė dr. Nelija Kostinienė ir edukatorė-asistentė Agnė Malinauskaitė.

    Renginio metu išgirsime Nacionalinio muziejaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjo archeologo Gintauto Striškos paskaitą „Išlepęs karalaitis ar kalnus verčiantis valdovas? Žygimanto Augusto pėdsakai Vilniaus pilių teritorijoje“. Paskaitoje bus pasakojama ne tik apie Žygimantą Augustą, bet ir apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologijos sluoksniuose aptiktus šios istorinės asmenybės veiklos pėdsakus, rūmų plėtrą.

    Antroje, edukacinėje dalyje „Mega žvaigždė Žygimanto Augusto pokylyje“, turėsime unikalią galimybę susipažinti su brandžiojo Renesanso laikotarpio LDK aukštuomenės damos kostiumu, bei atskiromis jo detalėmis.

    Tad visus norinčius plačiau susipažinti su šia įdomia asmenybe, o taip pat sužinoti, kokius kalnus (tiesiogine prasme) nuvertė Žygimantas Augustas, kviečiame apsilankyti!
                         
    Renginio organizatorius: Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus
    Renginio partneris: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

    Vištyčio muzikos pakrantė: gitaros vakaras

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Ramų ir šiltą, bet apniukusį liepos 27 dienos vakarą populiarėjančiame renginyje „Vištyčio ežero pakrantė“, pritraukusiame kelis šimtus muzikos mylėtojų iš Vištyčio miestelio bei aplinkinių Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, gražiai nuskambėjo dainos, atliekamos gitaristų Haroldo Meilaus ir išskirtinio balso savininkės Viktorijos Kajokaitės.  

    Pasak šio projekto sumanytojo ir įveiklintojo Egidijaus Politos, „Vištyčio muzikos pakrantė“ prasidėjo prieš šešerius metus, kai jis pirmą kartą ant vieno gražiausių Suvalkijos ežerų pakrantės surengė muzikavimo repeticijas Vištyčio miestelio gyventojams.

     „Pasiklausyti mano atliekamos muzikos atėjo tą vakarą nemažai žmonių. Grojau saksofonu. Labai noriu, kad Vištytis būtų gyvas, kad trauktų žmones, kad mano tėviškė būtų žinoma ir nepamiršta, o kartu ir taptų dar vienu kultūros židiniu regione, ugdytų žmonių muzikinį skonį. Būtent todėl kiekvieną vasarą užsiimu šia organizacine veikla.

    Per prabėgusius šešerius metus muzikos vakarų ant Vištyčio pakrantės surengta daug, kiek tiksliai, jau nepamenu. Tarkim, 2022 metais jų buvo penki, praėjusiais – septyni, šią vasarą bus penki. Mano tikslas –populiarinti įvairią muziką, todėl kiekvienas vakaras yra unikalus su unikaliais atlikėjais. Ieškau atlikėjų, jaunų kylančių talentų, propaguojančių pačią įvairiausią muziką, o šios muzikos atlikimo vieta jau savaime sukuria išskirtinę ir nepakartojamą atmosferą“, – pasakoja Egidijus Polita.

     Na, o liepos 27 dienos vakaro kaltininkė Viktorija Kajokaitė-Klajoklė muzika „susirgo“ beveik nuo kūdikystės. Sceną pažino taip pat nuo pat mažumės. Dar darželį lankanti muzikali mergaitė buvo pastebėta, taigi šventės, nedideli renginiai neapsieidavo be mažosios dainininkės pasirodymų. Viktorija lankė Marijampolės muzikos mokyklą, kur baigė fortepijono klasę. Besimokydama Marijampolės Sūduvos gimnazijoje, ji dalyvavo kolektyvo „Klevelis“, vadovaujamo Danutės Klevienės, veikloje. O 2012 metais tapo respublikinio konkurso „Dainų dainelė“ laureate.

    Viktorijai mokyklos scenos neužteko savo muzikinėms ambicijoms išreikšti ir ji dar giedojo bažnyčios chore, Alvito bažnyčioje grojo  vargonais, net buvo įkūrusi nedidelį parapijos chorą.

    Viktorija skambina fortepijonu, groja gitara, suvalkietiškomis kanklėmis, šiek tiek būgnais. Dar besimokant mokykloje išryškėjo Viktorijos literatūriniai gebėjimai. Ji kūrė eilėraščius, kurie vėliau tapo dainuojamąja poezija. Šiuo metu Viktorija atlieka savo kūrybos muziką,  taip pat groja ir populiarią kitų autorių muziką.

    Kitas vakaro svečias Haroldas Meilus taip pat groja ir dainuoja nuo vaikystės. Pasak atlikėjo, galima surasti vaizdo įrašų, kuriuose dar būdamas dvejų metukų jis laiko žaislinę gitarą, bet iki pirmos klasės jo grojimas gitara buvo viso labo tik pirmieji pabandymai ir susipažinimas su akordais.

    Haroldas, mokydamasis muzikos mokykloje, jau nuo dešimties metų dalyvavo LRT organizuojamos „Dainų dainelės“ atrankose ir kituose muzikiniuose projektuose, dalį kurių laimėjo. Dar lankydamas bendrojo lavinimo mokyklą jaunasis muzikantas gaudavo užsakymus koncertuoti privačiai. Jį muzikuoti taip pat kvietė įstaigų, įmonių kolektyvai į organizuojamus renginius. O dar vėliau jo vasaros savaitgalius jau užėmė koncertinė veikla. Tai muzikantą paskatino ir įgalino įgyvendinti savo kūrybines idėjas, kuriomis jis su klausytojais sėkmingai dalinasi iki šiol.

    Autoriaus nuotraukos.

    Buvęs Vištyčio seniūnas Bronislovas Polita
    Viktorija Kajokaitė - Klajoklė
    Egidijus Polita pristato vakaro atlikėjus Haroldas Meilus
    Nepaisant visų grėsmių, Vištytyje, vos pora šimtų metrų nuo sienos su RF iškilo toks grožis... Gražiškių gandrai Jau tuoj į skrydį... Kai tėvai atneša maisto, vaikams didelis džiaugsmas... lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Dažniausi „Volkswagen“ gedimai vasarą: kaip jų išvengti

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Ne paslaptis, jog vasaros laikotarpis yra puikus metas kelionėms automobiliu. Tačiau ne kiekvienas vairuotojas susimąsto, jog ilgos kelionės aukštoje temperatūroje gali tapti tikru išbandymu automobiliui. Karštis bei ilgi atstumai dažnai kartais būna įvairių gedimų priežastimi net ir kokybiškais bei patikimais laikomiems „Volkswagen“ markės modeliams. Žinoma, nors „Volkswagen“ automobiliai, šiuo atveju, nėra jokia išimtimi, tačiau specialistai iš https://www.avkparts.lt sako, jog tinkamas pasirūpinimas automobiliu dar prieš kelionę gali padėti išvengti netikėtų gedimų. Taigi, kokie gedimai vasaros metu dažniausiai pasitaiko „Volkswagen“ automobiliams? Kaip jų išvengti?

    Variklio perkaitimas

    Vienas iš dažniausiai pasitaikančių gedimų vasarą – variklio perkaitimas. Visų pirma, aukšta oro temperatūra sukelia didesnę variklio aušinimo sistemos apkrovą, kuri galiausiai gali neatlaikyti esamo karščio bei priversti variklį perkaisti. Kaip jau žinome, metalas yra pagrindinė medžiaga, iš kurios yra gaminamos variklio bei kitos vw dalys. Esant milžiniškam karščiui, metalas plečiasi. Gamintojai visuomet apskaičiuoja, jog įprasta darbinė variklio temperatūra nedarytų jokios įtakos komponentų veikimui, tačiau per aukšta temperatūra gali priversti metalines dalis išsiplėsti tiek, kad būtų visiškai sugadinta dalių tarpusavio sinergija. Dėl šios priežasties specialistai ragina reguliariai keisti aušinimo skystį bei tikrinti visą aušinimo sistemą. Vienas iš svarbiausių dalykų, ką taip pat akcentuoja specialistai – aušinimo radiatoriaus plovimas ir valymas. Kartais purvais apsinešęs aušinimo radiatorius nesugeba tinkamai išspinduliuoti šilumos, o tai ženkliai padidina variklio perkaitimo riziką.

    Užsikimšęs automobilio oro filtras

    Vasara yra metas, kuomet ore sklando begalė dulkių bei kitų dalelių, kurios gali pagreitinti oro filtro užsikimšimą. Užsikimšęs oro filtras tampa priežastimi, kodėl variklis negauna jam reikiamo kiekio deguonies, kodėl ne tik sumažėja variklio galia ar padidėja kuro sąnaudos, tačiau gali nutikti ir kur kas blogesnių scenarijų. Pavyzdžiui, per mažai deguonies gaunantis variklis pradeda dirbti netolygiai, todėl ir pagrindiniai variklio komponentai pradeda dėvėtis kur kas greičiau. Taigi, reguliarus oro filtro keitimas yra būtinas, o vasaros metu keisti šį filtrą yra rekomenduojama dar dažniau nei įprastai.

    Kuro sistemos problemos

     Vasaros metu aukšta temperatūra daro įtaką ne tik bendrinių automobilio komponentų, tačiau taip pat ir kuro sistemos veikimui. Žinoma, nors tai labiau yra būdinga būtent dyzelinių „Volkswagen“ automobilių turėtojams, tačiau panašių atvejų gali pasitaikyti ir benzinu varomoms transporto priemonėms. Šiltas vasaros oras priverčia kaisti ne tik variklio komponentus, tačiau ir kuro bake esantį kurą, todėl jis pasidaro mažiau klampus. Tuo tarpu dabartiniai kuro purkštukai yra pagaminti taip, kad per juos tekantis kuras juos nuolat lubrikuotų ir taip užtikrintų tinkamą jų veikimą bei ilgaamžiškumą. Tačiau kuomet kuras pasidaro gerokai skystesnis, sumažėja purkštukų sutepimas, todėl jie gali greičiau sugesti. Taigi, specialistai ragina visuomet stengtis važinėti su didesnėmis kuro atsargomis bake, nes tuomet kuras ne taip greit sušyla ir leidžia geriau sutepti purkštukus, kurių tinkamas veikimas yra būtinas pilnavertiškai funkcionuojančiam automobilio varikliui.

    Apibendrinimas

     Nors vasaros karštis gali sukelti įvairių problemų „Volkswagen“ automobiliams, tačiau nerimauti nereikėtų, jeigu automobiliu yra tinkamai ir profilaktiškai pasirūpinta. Reguliari priežiūra ir laiku atliekamas pasitaikančių gedimų taisymas gali padėti išvengti daugumos šių problemų. Taigi, svarbiausia yra atkreipti dėmesį į automobilyje esantį kuro rezervą, filtrus bei aušinimo sistemą. Būtent šios sistemos vasaros metu yra pačios jautriausios didelei temperatūrai.

    Biuro stalai: 5 naudingi patarimai, kaip pasirinkti tinkamiausius

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Norint sukurti produktyvią, patogią ir efektyvią darbo aplinką, labai svarbu pasirinkti tinkamus biuro stalus. Tinkamai pasirinkti biuro stalai gali padidinti produktyvumą, pagerinti laikyseną ir bendrą biuro estetiką. AJ Produktai prekinio ženklo specialistai pateikia 5 naudingus patarimus, kurie padės išsirinkti savo darbo vietai labiausiai tinkančius biuro stalus.

    1. Biuro stalai: rinkdamiesi atsižvelkite į jų funkcionalumą

    Prieš įsigyjant biuro stalą, reikėtų apsvarstyti jo pagrindinę funkciją. Skirtingų profesijų atstovams ir skirtingoms užduotims gali būti reikalingi įvairūs biuro stalai. Pavyzdžiui, grafikos dizainerio stalui gali reikėti daug vietos kompiuteriui ir piešimo reikmenims susidėti, o įmonės vadovo darbo stalui gali reikėti daugiau vietos byloms laikyti. Be to, vadovo darbo stalas turėtų atrodyti profesionaliai. Taigi, prieš rinkdamiesi baldą, įsitikinkite, kad biuro stalas atitinka konkrečius jo naudotojo poreikius ir kasdien atliekamas užduotis.

    2. Biuro stalas: rinkdamiesi įvertinkite turimą erdvę

    Prieš rinkdamiesi darbo stalą, pirmiausia išmatuokite turimą erdvę savo biure. Įsitikinkite, kad ofiso stalas patogiai tilptų patalpoje ir neperkrautų erdvės. Atsižvelkite į biuro išplanavimą ir į tai, kaip biuro stalas atrodys bendrame kontekste su kitais baldais, taip pat, ar netrukdys patogiai vaikščioti po biuro erdvę. Svarbu pasirinkti tokį stalą, kuris leistų lengvai judėti ir netrukdytų biuro aplinkos srautui.

    3. Darbo stalas: rinkdamiesi pirmenybę teikite ergonomikai

    Ergonomika turėtų būti svarbiausias prioritetas renkantis biuro stalus. Ergonomiškas darbo stalas gali padėti išvengti diskomforto ir traumų, susijusių su ilgu sėdėjimu ir netinkama laikysena. Ieškokite tokių stalų, prie kurių būtų galima patogiai sėdėti, užtektų vietos kojoms ir, prireikus, būtų galima reguliuoti aukštį. Ergonominės savybės gali gerokai pagerinti darbuotojų komfortą ir sveikatą, o tai lemia didesnį produktyvumą.

    4. Ofiso stalas: rinkdamiesi apsvarstykite daiktų saugojimo poreikius

    Rinkdamiesi biuro stalus, įvertinkite daiktų saugojimo poreikius, kad užtikrintumėte, jog prie stalo būtų pakankamai vietos dokumentams, reikmenims ir asmeniniams daiktams tvarkyti. Biuro stalai su įmontuotais daiktų laikymo sprendimais gali padėti palaikyti tvarką darbo vietoje. Tinkamas laikymas yra labai svarbus norint išlaikyti organizuotą darbo vietą, kuri gali padidinti efektyvumą ir sumažinti stresą.

    5. Biuro stalai: derinkite juos prie viso biuro interjero

    Ofiso stalo išvaizda turėtų papildyti bendrą biuro dizainą ir estetiką. Rinkitės tokį stalą, kuris derėtų prie biuro interjero – modernaus, tradicinio ar minimalistinio. Tinkamai pasirinktas biuro stalas gali padidinti darbo vietos vizualinį patrauklumą ir sukurti vientisą vaizdą. Galiausiai, gerai suprojektuotas biuras gali padidinti moralę ir sukurti profesionalią atmosferą.

    Renkantis tinkamus biuro stalus, reikia atidžiai apsvarstyti baldų funkcionalumo, erdvės, ergonomikos, daiktų saugojimo ir estetikos klausimus. Atsižvelgdami į šiuos veiksnius, galite pasirinkti stalus, kurie ne tik tenkina praktinius darbuotojų poreikius, bet ir prisideda prie malonios ir efektyvios darbo aplinkos kūrimo. Investicija į tinkamus biuro stalus – tai investicija į produktyvumą ir darbuotojų gerovę, todėl verta skirti laiko tinkamam sprendimui priimti. Ieškote aukštos kokybės, patvarių, funkcionalių, praktiškų ir stilingų biuro stalų? Apsilankykite AJ Produktai internetinėje parduotuvėje www.ajproduktai.lt, kurioje atrasite itin platų bei nuolat atnaujinamą ofiso stalų asortimentą. Reguliuojamo aukščio stalai, kompiuterio stalai, konferenciniai stalai, rašomieji, darbo stalai ir kiti biuro stalai – AJ Produktų asortimentas sukurtas taip, kad kiekvienas jame galėtų atrasti labiausiai individualius poreikius atitinkančius baldus.

    Graži lietuviška šv. Onos vardadienio šventė Igliškėliuose

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Penktadienio, liepos 26 dienos, pavakarę nedidelės Marijampolės savivaldybės gyvenvietės – Igliškėlių – gyventojai, beje, kurių 2021 metais pagal „Vikipediją“ buvo telikę viso labo 129, šauniai šventė šv. Onos vardadienį. Spendžiant iš automobilių, užtvindžiusių tą vakarą šventės vietos prieigas bei gatves, kiekio sulaukta gausaus būrio svečių. Juk smagu, kai žmonės nori atsikvėpti nuo kasdienos rūpesčių ir darbų, pabendrauti vieni su kitais, pasidalinti naujienomis, pašokti ar šiaip save parodyti bei į kitus paveizėti…

    Renginio vedėjos Aušrinės Česnulienės iš scenos tarti žodžiai davė pradžią vyksmui. Tad MKC Igliškėlių padalinio kultūrinių renginių organizatorės Gretos Sabašinskienės rūpesčiu suburtus draugėn Igliškiečius sveikino Seimo nariai Vaida Giraitytė-Juškevičienė, taip pat Kęstutis Mažeika. Neatsilikdami nuo jų dėkojo už nelengvą kasdieninį darbą savivaldybės tarybos nariai Albinas Mitrulevičius, Kęstas Spūdys.  Šventėje dalyvavo ir daugiau savivaldybės tarybos narių, tai Eugenijus Alesius bei Alvydas Kirkliauskas, o savivaldybės  Marijampolės seniūnijos seniūnas Juozas Milius apdovanojo daugiausiai nuveikusius Igliškėlių žmones.

    Vedėja Aušrinė Česnulienė kreipdamasi į susirinkusius žmones klausė: „Ko labiausiai lietuvis pasiilgsta ilgoje kelionėje ar gyvendamas toli nuo tėvynės?“ Pasak jos, juodos ruginės duonelės, juk skanesnės už kvapnią lietuvišką duoną niekur pasaulyje nerasi. Juoda ruginė duona yra vienas iš svarbiausių patiekalų ant kasdienio mūsų stalo. Manoma, jog duonai gali būti apie 15 tūkstančių metų. Lietuviams nuo seno duona yra ypač svarbi. Turbūt todėl mūsų kalboje daugybė patarlių, priežodžių yra susijusių su duona: „Sakoma, jog „svetimi pyragai skanūs, bet motinos juoda duona dar skanesnė”, „Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo Tėvynėj“.

    Lietuviai, norėdami palinkėti laimės, sakydavę: „Tebūnie tavo duona skalsi“. 

    Duona mūsuose nuo seno laikoma šventa. Dar iki šių laikų yra išlikęs paprotys nukritusią nuo stalo duoną pakelti ir pabučiuoti. Oninės taip pat žymi javapjūtės pradžią ir yra padėkos šventė žemei, duonai bei žmogui, ją dirbančiam. Senovėje Ona buvo vadinama duonos ponia, nes tuo metu jau būdavo nupjauti pirmieji rugiai, iškulti grūdai ir iškepta pirmoji šviežia duona. „Šiandien taip pat visi pajusime šviežios duonos kvapą ir skonį“, – priminė publikai Aušrinė Česnulienė. Tad prisilaikant Oninių tradicijos Marijampolės seniūnijos seniūnas J. Milius pakviestas supjaustyti ruginę iš šių metų derliaus iškeptą duonelę bei pavaišinti visus jos norinčius.

    Po oficialios ceremonijos vakarėlio sceną „privatizavo“ saviveiklininkai. Savo talentus žiūrovams atskleidė Marijampolės kultūros centro Meškučių moterų vokalinis ansamblis „Žiedė” (vadovas Artūras Petraška), Marijampolės kultūros centro modernaus folkloro grupė „Balti vėjai“ (vadovas taip pat Artūras Petraška), Marijampolės kultūros centro Igliaukos liaudiškų šokių kolektyvas „Tryptukas” (vadovė Zita Venskūnienė), Marijampolės kultūros centro Želsvos vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Žaltytis“ (vadovė Asta Volungevičienė), svečiai iš Kybartų kultūros centro, Pajevonio kultūros namų moterų vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Irma Menčinskienė). Na, o vakaro kulminacija buvo vasaros saulėje įdegusio beveik iki juodumo dainininko Radži Aleksandrovičiaus šou.

    Beje, kaip rutuliojosi Oninių šventės Igliškėliuose įvykiai scenoje ir jos prieigose matote rašinio autoriaus, taip pat fotografės Editos Orinienės nuotraukose.

    „Už tai, kad šventė praėjo smagiai, linksmai ir solidžiai padėkos žodžius tariu rėmėjams:  Marijampolės seniūnijai, Marijampolės savivaldybės administracijai, Amalvos medžiotojų klubui, įmonėms „Gėlių deivė“, „Vila gilė“, „Mantinga“, portalui „mmm.lt“, – dėkodama sakė Greta Sabašinskienė, MKC Igliškėlių skyriaus kultūrinių renginių organizatorė.

    Radžimobilis
    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Obliuota mediena – kuo ji ypatinga

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Obliuota mediena yra medienos rūšis, kuri apdorota naudojant specialius įrankius, kad būtų pasiekta lygi ir švelni paviršiaus tekstūra. Šis apdorojimo būdas suteikia medienai estetišką išvaizdą ir pagerina jos eksploatacines savybes. Obliuota mediena yra plačiai naudojama įvairiuose statybos ir apdailos darbuose dėl savo kokybės ir patrauklumo.

    Savybės

    Ši mediena pasižymi lygiu, švelniu paviršiumi, kuris suteikia estetinę vertę ir padidina patogumą naudojant. Obliavimas pašalina nelygumus ir paviršiaus defektus, todėl mediena tampa vienalytė ir patraukli. Be to, šis apdorojimo būdas sumažina paviršiaus šiurkštumą, todėl mediena tampa malonesnė liesti ir saugesnė naudoti. Obliuota mediena dažnai yra džiovinama, todėl jos drėgmės lygis yra kontroliuojamas, o tai sumažina deformacijų ir įtrūkimų riziką.

    Privalumai

    Estetinė išvaizda. Obliuota mediena turi patrauklų ir lygų paviršių, kuris suteikia aukštos kokybės išvaizdą. Dėl to ji dažnai naudojama vidaus apdailai, kur estetika yra ypač svarbi.

    Patogumas. Lygi ir švelni obliuotos medienos tekstūra yra maloni liesti, todėl ji yra saugi ir patogi naudoti.

    Mažesnė deformacijų rizika. Dėl kontroliuojamo drėgmės lygio obliuota mediena yra mažiau linkusi deformuotis, trauktis ar plėstis, todėl ji yra patikimesnė ir ilgaamžė.

    Paprastas apdirbimas. Obliuota mediena yra lengvai apdirbama ir gali būti lengvai dažoma, lakuojama ar impregnuojama, kad atitiktų specifinius projekto reikalavimus.

    Panaudojimas

    Obliuota mediena yra plačiai naudojama įvairiuose statybos ir apdailos darbuose. Ji yra idealus pasirinkimas vidaus apdailai, kur estetika ir paviršiaus lygumas yra ypač svarbūs. Obliuota mediena dažnai naudojama namų apdailai (sienoms, luboms, grindims) ir dekoratyviniams elementams. Ji taip pat tinka baldų gamybai, kur reikia lygaus ir švelnaus paviršiaus. Lauko konstrukcijoms obliuota mediena gali būti naudojama terasoms, pavėsinėms, tvoroms ir kitoms konstrukcijoms, kur reikalinga patraukli išvaizda ir aukštos kokybės paviršius.

    Apibendrinant, obliuota mediena yra be galo geras sprendimas dėl savo estetinės išvaizdos, patogumo ir ilgaamžiškumo. Ji yra tinkama įvairiems statybos ir apdailos projektams, pritaikoma pagal individualius poreikius ir pageidavimus. Tinkamai prižiūrint, obliuota mediena gali tarnauti ilgai ir efektyviai, užtikrinant aukštą kokybę ir patrauklią išvaizdą.

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai liepos 17–24 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Liepos 17 d. apie 22 val. Marijampolės sav., Vikeriotiškių k. vyras (gim. 1980 m.) smurtavo prieš kitą vyrą (gim. 2002 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 17 d. apie 20 val. 40 min. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose neblaivus (4,31 prom.) vyras (gim. 1971 m.) smurtavo prieš kitą neblaivų (2,47 prom.) vyrą (gim. 1959 m.). Nukentėjusysis buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Liepos 17 d. apie 08 val. 30 min. Šakių r. sav., Prūselių k. vyras (gim. 1980 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1967 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 17 d. apie 21 val. 35 min. į Šakių ligoninę, iš Šakių r., Lukšių mstl., pristatytas ir į Kauno ligoninę pervežtas bei paguldytas vyras (gim. 1983 m.), kurį, ruošiantis medžioklei, netikėtai iššaudamas iš teisėtai laikomo graižtvinio šautuvo „CZ 600 ERGO“ sužalojo vyras (gim. 1971 m.). Įtariamasis apklaustas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Liepos 18 d. apie 20 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Gervėnų k. neblaivus (1,51 prom.) vyras (gim. 1999 m.) smurtavo prieš blaivią moterį (gim. 2001 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 18 d. apie 17 val. 40 min. Vilkaviškio r. sav., Stirnėnų k. vyras (gim. 1993 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1970 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 19 d. apie 22.33 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., žodinio konflikto metu moteris (gim. 1982 m.) smurtavo prieš neblaivią (0,76 prom.) moterį (gim. 1957 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 19 d. apie 15 val. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK gautas pranešimas, kad Vilkaviškio r., Kybartų mstl., Gedimino g., žodinio konflikto metu neblaivus (3,30 prom.) vyras (gim. 1971 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,80 prom.) moterį (gim. 1980 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 19 d. apie 20.20 val. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK gautas pranešimas, kad Vilkaviškio r., Čyčkų k., Gluosnių g., žodinio konflikto metu vyras (gim. 1960 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,60 prom.) vyrą (gim. 1980 m.). Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Marijampolės ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 19 d. apie 13.50 val. Marijampolės apskr. VPK Škių r. PK gautas pranešimas, kad Šakių r. sav., Plieniškių k., žodinio konflikto metu vyras (gim. 1975 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1992 m.). Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Kauno ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 20 d. apie 02.17 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad Marijampolėje, J. Ambrazevičiaus – Brazaičio g., žodinio konflikto metu neblaivus (2,78 prom.) vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš (atsisakė pasitikrinti savo neblaivumo laipsnį) moterį (gim. 1967 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 20 d. apie 21.05 val. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK gautas pranešimas, kad Šakiuose, Aušros g., žodinio konflikto metu galimai neblaivus vyras (gim. 1984 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1988 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Liepos 22 d. į VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyrių kreipėsi vyras (gim. 2001 m.), kurį liepos 21 d. apie 20 val. Jurbarke, Mokyklos g. sumušė nepažįstami asmenys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Liepos 22 d. apie 22 val. 50 min. Vilkaviškio r. sav., Virbalyje vyras (gim. 1998 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1987 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Liepos 24 d. apie 13 val. 23 min. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g. prieš moterį (gim. 1986 m.) smurtavo iš matymo pažįstama moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Liepos 24 d. apie 18 val. 10 min. buvo gautas pranešimas, kad Šakiuose, Bažnyčios g. galimai neblaivus vyras (gim. 1982 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1959 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Eismo įvykiai

    Liepos 22 d. apie 04 val. 21 min. Kalvarijos sav., Senosios Radiškės k. Ukrainos pilietis (gim. 1973 m.), pirminiais duomenimis nesuvaldęs vairuojamo automobilio „Volkswagen, atsitrenkė į pakelėje esantį medį. Automobilyje kartu važiavo vaikai (gim. 2011 m. ir gim. 2016 m.). Visi trys asmenys pristatyti į VšĮ Marijampolės ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

    Vagystės

    Liepos 17 d. apie 17 val. 40 min. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Marijampolės sav., Igliškėlių k., buvo pavogti vyrui (gim. 1994 m.) priklausantys grynieji pinigai. Patirta 570 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Liepos 18 d. apie 15 val. Marijampolės sav., Liudvinavo mstl. pas moterį (gim. 1936 m.) į namus atvykę nepažįstami asmenys pavogė 3000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Liepos 23 d. laikotarpiu nuo 7 val. 30 min. iki 15 val. 15 min. Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g. iš vyrui (gim. 1988 m.) priklausančios priekabos buvo pavogti įrankiai, kurių vertė apie 100 eurų. Įtariamieji (gim. 2006 m. ir gim. 1988 m.) sulaikyti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Gaisrai

    Liepos 23 d. apie 4 val. 30 min. Šakiuose, J. Basanavičiaus g., name kilo gaisras, kurio metu apdegė namo vidus. Įtariamas padegimas. Nuostolis nustatinėjamas. Įtariamasis neblaivus (1,83 prom.) (gim. 1986 m.) uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

    Liepos 17 d. apie 16 val. 30 min. Šakių r., Lekėčių mstl., miškelyje, rasta plastikinė dėžė, kurioje buvo 48 folijos paketėliais su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, įtariama narkotine medžiaga – kanapėmis ir 5 įtariama ekstazi tabletės. Įtariamajam (gim. 2004 m.) įteiktas šaukimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d.

    Liepos 21 d. apie 13 val. 39 min. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g. pas neblaivų (2,02 prom.) vyrą (gim. 1991 m.) buvo rasta metalinė dėžutė su joje esančia galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis ir metalinė teleskopinė lazda. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Kiti įvykiai

    Liepos 17 d. apie 12 val. 10 min. į VĮ „Regitra“, esančią Marijampolėje, Kauno g., atvyko vyras (gim. 1984 m.), kuris norėjo užregistruoti vilkiką DAF, bet buvo nustatyta, kad kėbulo identifikavimo lentelė yra galimai suklastota. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str.

    Liepos 18 d. 06 val. 38 min. Vilkaviškio r. sav., Serdokų k. buvo sustabdytas automobilis „Škoda“, kurį vairavo neturintis teisės vairuoti vyras (gim. 1988 m.). Asmuo su savimi turėjo galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str.

    Liepos 19 d. apie 16.47 val. Marijampolės apskr. VPK gautas moters (gim. 1975 m.) pranešimas, kad Marijampolės sav., Buktos k., Buktos g., apie 11.30 val. pastebėjo, kad jai priklausančio automobilio dešinės pusės priekinės ir galinės durys yra apgadintos. Padaryta 160 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 3 d.

    Liepos 19 d. apie 18 val. Marijampolėje, V. Kudirkos g., patalpoje, iš matymo pažįstamas vyras, grasino bei sužalojo vyrą (gim. 1980 m.). Nukentėjusysis dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus nesikreipė. Įtariamajam (gim. 1984 m.) įteiktas šaukimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d.

    Liepos 20 d. apie 01.45 val. Jurbarke, Mokyklos g., ardomame automobilyje „VW Passat“ kilo gaisras, kurio metu apdegė automobilio salonas ir kėbulas bei garažo elektros instaliacija. Nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Liepos 21 d. apie 12 val. 59 min. Kazlų Rūdos sav., Didžiosios Trakiškės k. automobilį „Volkswagen“ galimai vairavo neblaivi moteris (gim. 1973 m.), kuriai nustatytas 2,27 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Liepos 22 d. apie 14 val. Vilkaviškyje, Šiaurės g., atliekant kelio tiesimo darbus, rasti galimai žmogaus kaulų fragmentai, dvi rankinės granatos bei aprūdiję šoviniai. Granatas bei šovinius sunaikinimui paėmė rinktinės „Aras“ išminuotojai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Liepos 22 d. apie 14 val. 42 min. buvo gautas vyro (gim. 1973 m.), pareiškimas, kuriame nurodė, kad jam nepažįstas asmuo pažadėjo užrašyti į kursus (teisės vairuoti krovininį automobilį bei vežti pavojingus krovinius) ir už tai nukentėjusysis jam pervedė 900 eur., tačiau minėtas asmuo pinigų negražino bei į kursus išlaikyti minėtas teisės neužrašė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Liepos 23 d. apie 20 val. 10 min. Marijampolės sav., Adomiškių k. mopedą „Suzuki“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1962 m.), kuriam nustatytas 2,62 prom. girtumo laipsnis. Transporto priemonė išgabenta į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Teatro projektų vasara Marijampolėje

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Įgyvendinant teatrinius projektus marijampoliečiai kviečiami į premjeras, profesionalių bei mėgėjų teatrų spektaklius, supažindinami su naujais Marijampolės dramos teatro kūrybiniais darbais, režisieriais, aktoriais, scenografais, kompozitoriais.

    Džiaugiamės, kad taip galime praturtinti gyventojų laisvalaikį.

    Liepos 31 d. 18 val. Marijampolės kultūros centre, kviečiame pasižiūrėti Anykščių kultūros centro AKC teatro V. Šekspyro spektaklį ,,Otelas“, režisierius J. Buziliauskas.

    Rugpjūčio 10 d. 19 val. miesto Poezijos parko amfiteatre, interaktyvų Mažeikių skrajojamo teatro spektaklį ,,Vasarvidžio nakties sapnas“, režisierė A. Lementauskienė. Įdomi spektaklio scenų parke kaitos naujovė turėtų patikti žiūrovams.

    Rugpjūčio 28 d. 18 val. kultūros centre Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį ,,Ruletė“, režisierius Jo. Stromgrenas. Toliau tęsiamą edukaciją ,,Procesas. Spektaklio statymas“, režisierius M. Pažereckas. Teatriniai renginiai vyks rugsėjo, spalio bei lapkričio mėnesiais.

     Rugsėjo mėn. Marijampolės dramos teatro spektaklį ,,Giesmių giesmė”, režisierė M. Mažėtytė Antanauskienė, pamatys Valavičių ir jo apylinkių bendruomenė.

    Vasarai įpusėjus,  parodėme daugiau nei 10 įvairių teatro renginių. Spektakliai: ,,Trys paršiukai“, ,,Panama yra graži“, ,,Paskubėjo“, ,,Pepė ilgakojinė“, ,,Atžalynas“, Kūrybinės dirbtuvės, keturios edukacijos iš ciklo ,,Procesas. Spektaklio statymas“, Teatriniai žaidimai, Mylimiausi vaikų personažai, Komedijos žanro kūrybiniai ypatumai, kt. Didelio atgarsio ir puikių atsiliepimų susilaukė regioninė teatrų šventė ,,Katino dienos Maridrampolėje“, mažiausių vaikučių  teatriniai pasirodymai Cukrinio festivalio programoje ,,Saldžioji vyšnelė“. Gilindamiesi į teatrinės veikos ypatumus rodome dramos, komedijos, klounados žanrų renginius, organizuojame  edukacijas, kūrybinius susitikimus ne tik suaugusiems, bet ir ankstyvojo amžiaus vaikams, jaunimui, sudarydami galimybes asmeniškai išbandyti vaidybinius gebėjimus.

    ,,Mažasis princas“, ,,Venecijos pirklys“, ,,Kontrabosas“, kūrybinės raiškos paroda ,,Regėjimai“, organizuojamas V.Šekspyro sonetų skaitymas, tai renginiai į kuriuos gyventojus pakviesime rudenėjant. Renginiai nemokami, vyks iki lapkričio mėnesio 12 dienos. Į kai kuriuos  registruojame. (Žiūrėti plakate)

    Registracija į edukacijas  nijole.vasyliene@marijampolesteatras.lt,

    Informacija 8 687 16369.

    Teatrinių projektų vadovė Nijolė Vasylienė

    1...141516...278Puslapis 15 iš 278