Įgyvendinant teatrinius projektus marijampoliečiai kviečiami į premjeras, profesionalių bei mėgėjų teatrų spektaklius, supažindinami su naujais Marijampolės dramos teatro kūrybiniais darbais, režisieriais, aktoriais, scenografais, kompozitoriais.
Džiaugiamės, kad taip galime praturtinti gyventojų laisvalaikį.
Liepos 31 d. 18 val. Marijampolės kultūros centre, kviečiame pasižiūrėti Anykščių kultūros centro AKC teatro V. Šekspyro spektaklį ,,Otelas“, režisierius J. Buziliauskas.
Rugpjūčio 10 d. 19 val. miesto Poezijos parko amfiteatre, interaktyvų Mažeikių skrajojamo teatro spektaklį ,,Vasarvidžio nakties sapnas“, režisierė A. Lementauskienė. Įdomi spektaklio scenų parke kaitos naujovė turėtų patikti žiūrovams.
Rugpjūčio 28 d. 18 val. kultūros centre Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį ,,Ruletė“, režisierius Jo. Stromgrenas. Toliau tęsiamą edukaciją ,,Procesas. Spektaklio statymas“, režisierius M. Pažereckas. Teatriniai renginiai vyks rugsėjo, spalio bei lapkričio mėnesiais.
Rugsėjo mėn. Marijampolės dramos teatro spektaklį ,,Giesmių giesmė”, režisierė M. Mažėtytė Antanauskienė, pamatys Valavičių ir jo apylinkių bendruomenė.
Vasarai įpusėjus, parodėme daugiau nei 10 įvairių teatro renginių. Spektakliai: ,,Trys paršiukai“, ,,Panama yra graži“, ,,Paskubėjo“, ,,Pepė ilgakojinė“, ,,Atžalynas“, Kūrybinės dirbtuvės, keturios edukacijos iš ciklo ,,Procesas. Spektaklio statymas“, Teatriniai žaidimai, Mylimiausi vaikų personažai, Komedijos žanro kūrybiniai ypatumai, kt. Didelio atgarsio ir puikių atsiliepimų susilaukė regioninė teatrų šventė ,,Katino dienos Maridrampolėje“, mažiausių vaikučių teatriniai pasirodymai Cukrinio festivalio programoje ,,Saldžioji vyšnelė“. Gilindamiesi į teatrinės veikos ypatumus rodome dramos, komedijos, klounados žanrų renginius, organizuojame edukacijas, kūrybinius susitikimus ne tik suaugusiems, bet ir ankstyvojo amžiaus vaikams, jaunimui, sudarydami galimybes asmeniškai išbandyti vaidybinius gebėjimus.
,,Mažasis princas“, ,,Venecijos pirklys“, ,,Kontrabosas“, kūrybinės raiškos paroda ,,Regėjimai“, organizuojamas V.Šekspyro sonetų skaitymas, tai renginiai į kuriuos gyventojus pakviesime rudenėjant. Renginiai nemokami, vyks iki lapkričio mėnesio 12 dienos. Į kai kuriuos registruojame. (Žiūrėti plakate)
Liepos 24 d. Kidulių dvaro svirne buvo atidaryta paroda „Romantizmo mada. Suvaržymai ir kontrastai“ iš mados istoriko ALEKSANDRO VASILJEVO fondo kolekcijos.
Šią vasarą Kidulių dvaro lankytojams duris atveria įspūdinga paroda iš mados istoriko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos, kurioje eksponuojama romantizmo dvasia alsuojanti 1815-1848 metų laikotarpio mada. Būtent ši era nubrėžia aiškią ribą tarp moteriškų ir vyriškų drabužių, o Paryžiaus ir Vienos mada kasmet diktuoja suknelių ir vyriškų apsiaustų kirpimo naujoves. Korseto kirpimas sparčiai kinta, vis labiau pabrėžia juosmenį, papuoštą diržu su sagtimi, rankovių apimtis didėja, sukurdamos laibo liemens iliuziją.
Parodoje Kiduliuose eksponuojama daugiau nei keturiasdešimt specialiai Kidulių dvarui rengtai parodai atrinktų moteriškos ir vyriškos aprangos komplektų, papuošalų, skrybėlaičių, rankinių, skėčių ir kitų aksesuarų. Šiuo mados laikotarpiu triumfuoja rankų darbas – siuvinėti ir nėriniuoti rankdarbiai. Būtent šiuo metu buvo sukurta daug karoliukais papuoštų rankinių – tinklelių, piniginių, kelnių petnešėlių ir kitų unikalių rankdarbių, kurie pristatomi parodoje Kidulių dvaro svirne. Šilku tviskančių suknių klostėse daug paslapčių ir istorijų, kurias lankytojai išgirs tik aplankę šią išskirtinę parodą!
Paroda eksponuojama Nemuno g. 66 , Kiduliai, Šakių r. (Kidulių dvaro svirnas).
Parodą kviečiame aplankyti trečiadieniais-šeštadieniais 11-18 val.
Bilietus galima įsigyti www.ticketmarket .lt arba atvykus į parodą nurodytu lankymo laiku. Daugiau informacijos – tel. +370 682 90625
Paroda Kidulių dvaro svirne veiks iki 2024 m. spalio 15 dienos.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centras įgyvendina projektą „Knyginėtojai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė. Kertinis projekto tikslas – pasitelkiant knygos populiarinimo ir skaitymo skatinimo iniciatyvas, profesionalaus ir mėgėjų meno kūrėjus, formuoti skaitymo nuo mažų dienų ir dalyvavimo kultūroje įpročius, stiprinti saviraišką bei ugdyti pojūčius. Išskirtinis dėmesys projekte skiriamas estetikai, jos pojūčio lavinimui.
Komiksai – populiari meninės kūrybos forma ypač mėgstama jaunimo. Tai ne tik pramoga, bet ir galinga pasakojimo priemonė, perteikianti idėjos, vaizdų ir kūrėjo vaizduotės derinį. Komiksų žanras itin populiarus JAV (kur jie vadinami „comic books“ arba „graphic novels“), Japonijoje (vad. „manga“), Prancūzijoje bei Belgijoje (vad. „bande dessinée“). Lietuvoje pastaruoju metu komiksai taip pat išgyvena pakilimo laikotarpį, puikuojasi ne tik žurnalų bei interneto puslapiuose, bet ir yra leidžiami knygų pavidalu. Kadangi šiame, sekos menu vadinamame, žanre susipina tekstas ir vaizdas, įvairaus amžiaus skaitytojai gali lengvai įsisavinti vizualiai perteiktas istorijas. Komikso puslapiuose akį dažnai traukia kūrėjo vaizduotė, stiliaus ir estetikos pojūtis bei gebėjimas visa tai sujungti į vientisą kūrinį.
Povilas Vincentas Jankūnas – jaunas architektas, dirbantis parodų dizaino, iliustracijų, komiksų bei virtualios medijos srityse. Yra keleto komiksų knygų apie Lietuvos miestus autorius. Pirmojoje knygoje „Atgal į Vilnių!“, kartu su rašytoju Justinu Žilinsku užfiksavo gimtojo Vilniaus istoriją. Antrojoje komiksų knygoje „Keliuonė. Įmink Šiaulius“, su rašytoju Rimantu Kmita leidosi į mitais persmelktą kelionę po Šiaulius. Miesto tema Povilas taip pat kūrė ir periodinius komiksus „Vilnios atspindžiai“, leistus žurnale „Neakivaizdinis Vilnius“. Tai kūrėjas, atsispiriantis nuo tvirto architektūrinio pagrindo ir plėtojantis jo atvaizdus įvairiose medijose.
Nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centre pristatysime šio jaunojo kūrėjo mini komiksų parodą „Vilnios atspindžiai“, kuri pasakos apie įdomias ir mažiau girdėtas Vilniaus miesto istorijas. Penkių komikso serijų, 2021–2022 metais spausdintų žurnale „Neakivaizdinis Vilnius“, rinkinys pirmą kartą eksponuojamas Marijampolės bibliotekoje. Komiksų parodą papildys istorijas apjungiantis ir įvietinantis miesto žemėlapis bei komikso kūrimo proceso vaizdai nuo eskizo iki apvedžiojimo tušu. „Vilnios atspindžiai“ žiūrovus skatins domėtis miesto istorija bei kurti komiksus šia tema.
Gegužės mėnesio pabaigoje Marijampolės Vytauto Didžiojo parke prasidėjusį ir jau dešimtmečio trukmės tradiciją turintį teatralizuotų garsinių pasakų vaikams skaitymų sezoną liepos 18 dieną užbaigė „Knygos šventė“.
Beje, tai jau ketvirtoji tradicija tampanti „Knygos šventė“ bei vienintelis toks renginys mieste, skirtas jaunuomenės skaitymo skatinimui ir knygai.
Renginį pasveikino bei jį atidarė Marijampolės savivaldybės vicemeras A. Visockis ir P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė D. Kirtiklienė.
Šventės metu vyko atlikėjų pasirodymai scenoje. Į šventę atėjusieji vaikai su savo tėveliais ar močiutėmis stebėjo interaktyvią programą „Klouno Lulu mokykla“, kurią pristatė „Lulu teatras“, taip pat teatralizuotą „LiukaBu“ koncertą.
Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos darbuotojų rengtoje šventėje dalyvavo vaikų rašytojai Virgis Šidlauskas ir Indrė Pliuškytė-Zalieckienė, kurie ne tik pristatė savo naujausias knygas, bet kartu su vaikais kūrė ketureilius ir gamino egzotinius savanos gyvūnus. O erdvę kūdikiams ir mažiesiems sukūrė „Family Lab Academy“ atstovai. Į stebuklų pasaulį mažieji šventės dalyviai keliavo kartu su pasakų personažais iš „Žalios vaikų kūdros“. „Aitvarų dirbtuvėse“ vaikai pasigamino aitvarų, kuriais vėliau raižė dangų.
Šventėje dalyvavo Marijampolės bibliotekininkų kolegos iš Kalvarijos, Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos bibliotekų. O renginio aplinką papuošė patyriminė instaliacija „Trumpos pasakaitės“. Ji per įvairius pojūčius mažiesiems piliečiams leido susipažinti su pasakomis. Beje, instaliacija buvo dvikalbė, lietuvių bei ukrainiečių kalbomis. Už šią instaliaciją šventės organizatoriai, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centro darbuotojai dėkingi „Vaikų žemė“ skaitymo skatinimo programos kūrėjams.
„Edukacinės, pažintinės ir kultūrinės veiklos, skirtos knygai, – puiki priemonė nuo mažens skatinti vaikų skaitymo įgūdžius, jų saviraišką, norą pažinti biblioteką ir dalyvauti kultūroje. Projekto „Knyginėtojai“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė, dėka galime pasiūlyti vaikams nemokamus renginius. Juk ne visos šeimos gali sau leisti nuvykti į koncertą ar spektaklį“, – pastebėjo Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centro vedėja Raminta Liubelionienė.
Renginio organizatoriai, taip pat sakė esą dėkingi rėmėjams – Lietuvos kultūros tarybai, Marijampolės savivaldybei, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejui, UAB „Mantinga“, taip pat LISPA.
Liepos 11 d. apie 23 val. 09 min. Vilkaviškio r. sav., Serdokų k., Saulės g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1988 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,90 prom.) moterį (gim. 1988 m.), kuri po medikų apžiūros palikta gydytis ambulatoriškai. Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 13 d. apie 14 val. Vilkaviškyje, Vilniaus g. vyras (gim. 1970 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1943 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 14 d. apie 03 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Sūdavos k. neblaivus (2,46 prom.) vyras (gim. 1983 m.) smurtavo prieš kitą neblaivų (2,86 prom.) vyrą (gim. 1980 m.). Nukentėjusįjį apžiūrėjo medikai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 14 d. apie 18 val. 10 min. Marijampolėje, Siaurojoje g. iš matymo pažįstamas vyras smurtavo prieš moterį (gim. 1998 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Liepos 14 d. apie 19 val. 02 min. Kazlų Rūdos sav., Višakio Rūdos k. neblaivus (2,36 prom.) vyras (gim. 1979 m.) smurtavo prieš neblaivų (1,98 prom.) vyrą (gim. 1980 m.) ir kitą neblaivų (3,01 prom.) vyrą (gim. 1988 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 14 d. apie 23 val. 52 min. Marijampolės sav., Tautakičių k. neblaivus (1,96 prom.) vyras (gim. 1967 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,74 prom.) moterį (gim. 1973 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 14 d. apie 20 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Paulių k. neblaivus (2,50 prom.) vyras (gim. 1958 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,70 prom.) moterį (gim. 1977 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 15 d. apie 23 val. Marijampolėje, Kalvių g. prieš moterį (gim. 1992 m.) smurtavo kita moteris (gim. 1995 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 15 d. apie 11 val. Vilkaviškyje, Vytauto g. prieš vyrą (gim. 1987 m.) smurtavo kitas vyras (gim. 1981 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Liepos 16 d. apie 20 val. 14 min. Vilkaviškyje, S. Nėries g. prieš vyrą (gim. 1993 m.) smurtavo pažįstama moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Vagystės
Liepos 15 d. 18 val. 45 min. moteris (gim. 1976 m.), atvykusi į jai priklausančią sodybą, esančią Kazlų Rūdos sav., Valių k., pastebėjo, kad iš namų bei ūkinių pastatų yra dingę įvairūs daiktai, išdaužti stiklai. Patirta apie 1200 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
Rasti žmonių kūnai
Liepos 15 d. apie 10 val. 09 min. Kazlų Rūdoje, Valančiaus g. daugiabučio namo laiptinėje rastas mirusio vyro (gim. 1970 m.) kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Liepos 15 d. apie 16 val. 14 min. Šakių r. sav., Bizierių k. greitosios medicinos pagalbos darbuotojai bandė gaivinti vyrą (gim. 1974 m.), tačiau nesėkmingai, buvo konstatuota asmens mirtis. Vyro kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Asmenų paieška
Liepos 13 d. apie 01 val. iš namų, esančių Marijampolės sav., Ąžuolyno k., išėjo vyras (gim. 1962 m.) ir iki šiol negrįžo. Vyras yra apie 174 cm, liekno kūno sudėjimo, turi tatuiruotę ant kairės mentės su inkaru, tamsiais trumpais plaukais. Vilkėjo pilkos spalvos bliuzoną, mūvėjo tamsios spalvos sportines kelnes, avėjo rudos spalvos kroksus.
Kiti įvykiai
Liepos 12 d. apie 18.15 min. buvo gautas vyro (gim. 1964 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad jam paskambino asmenys, prisistatę „Google“ darbuotojais, ir išviliojo 3100 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.
Liepos 12 d. apie 11.45 min. buvo gautas Jurbarko r. sav. gyventojo (gim. 1956 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad iš jo apgaulės buvo buvo išvilioti pinigai. Patirta 1280 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.
Liepos 14 d. apie 21 val. 29 min. Marijampolėje, Parko g., bendro naudojimo koridoriaus patalpoje, neblaivus (3,77 prom.) vyras (gim. 1974 m.) smurtavo prieš kitą neblaivų (2,32 prom.) vyrą (gim. 1999 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.
Liepos 15 d. 17 val. 37 min. Marijampolėje, P. Armino g. automobilį „Škoda“ vairavo neblaivi (3,42 prom.) moteris (gim. 1979 m.), kuri žiedinėje sankryžoje kliudė automobilį „Renault“. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 16 d. apie 02 val. 30 min. Kalvarijoje, Vytauto g. automobilį „Volkswagen“ vairvo neblaivus vyras (gim. 1984 m.), kuriam buvo nustatytas 1,71 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 16 d. apie 21 val. 59 min. Kalvarijos sav., Salaperaugio k. keturratį CFMOTO vairavo ir į elektros stulpą atsitrenkė neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 2001 m.). kuriam nustatytas 1,94 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 16 d. apie 21 val. Vilkaviškio r. sav., kelyje Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai, automobilį „Audi“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1966 m.), kuriam nustatytas 3,11 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Sukčiavimo atvejai
Liepos 15 d. 14 val. 52 min. Šakių r. PK gautas pranešimas, kad liepos 11 d. investuojant į įmonės pasiūlymą prarasta 20 000 eurų. Surinkta medžiaga pagal LR BK 182 str. 1 d.
Prieš kurį laiką jau rašėme apie problemas, su kuriomis susiduria lengvųjų automobilių vairuotojai, kelininkams užtvėrus blokais kelią Trakiškiai–J. Montvilos gatvė (Baraginė). Kelią teko užtverti dėl magistralėje „Via Baltica“ atliekamų darbų, kad sunkiasvoriai vilkikai nevažiuotų nepritaikytu tokioms apkrovoms keliu.
Netrukus po publikacijos UAB „KELRANGA“ bei UAB “PARAMA“ darbuotojai negeroves pašalino, sutvarkė tinkamai kelią, taip pat šalikelę. Vairuotojai jiems dėkingi ir visi laimingi…
Tačiau, kaip matote nuotraukose, darytose skaitytojo, laimė truko neilgai. Kažkuriam iš vairuotojų nepatiko, jog kelias užtvertas blokais taip, kad negalėtų pravažiuoti vilkikas, ir tas kažkuris nusprendė padaryti savo „tvarką“ nepaisant kelio ženklų reikalavimo bei viso kito…
Kadangi blokai sveria nemenkai, tad juos pastumti į šalį su „fūra“ tikrai nėra paprasta, be to, rizikuojama apgadinti ir patį automobilį. Įdomu, ką automobilio savininkas pasakys tokiam vairuotojui, pamatęs nubrozdintą ar sulankstytą mašiną…
Mes dažnai rypuojam, kad valstybėje trūksta tvarkos, tačiau, kaip rodo gyvenimas, dažnai patys darome netvarką. Ir šis pavyzdys įrodo tai.
Kelininkai šį kartą dirbo labai operatyviai, tad jau liepos 16 dienos vidurdienį vėl tinkamai sudėliojo blokus. Ta proga norisi paraginti gyventojus būti pilietiškiems ir pamačiusius tokią vilkikų vairuotojų veiklą ją nufotografuoti bei nusiųsti nuotraukas kelių policijai.
Po regatos „Baltijos taurė“, dar paplaukioję Kuršių mariose bei Rygos įlankoje, lapkričio 26 d. (1986 m.) jachtą parvežėme į gamyklą, patalpinome naujai pastatytame arkiniame sandėlyje. Ardėme ir tyrėme priežastis, dėl kurių jachta neleistinai leidžia vandenį, girdisi korpuso girgždėjimas. Radome akivaizdžias priežastis. Korpuso stiebo zonos dvi „nešančios“ pertvaros, veikiamos keliolikos tonų vantų jėgų, yra laisvos. Trečdalis medvaržčių, kuriais sienelė pritvirtinta prie ąžuolinio klijuoto španhauto, buvo nukirpti, trečdalis išplėšęs sienelės kraštą, o likusieji atsluoksniavo (suskaldė) iš juostų klijuotus španhautus. Dirbom visą žiemą, metaliniais apkaustais stiprinome tris španhautus ties stiebu bei išilginius gultų skydus.
Dabar apkaustus tvirtinome specialiais varžtais plačiomis galvomis kiaurai per korpuso apkalimą ir španhautą. Papildomai atlikome kelis svarbius darbus: išskutome vidaus povandeninės dalies gamyklinius dažus, gerai išdžiovinę kedrinę medieną, gausiai ją prisotinome natūralia įkaitinta alyva – pokostu. Talkose aktyviai dalyvavo kaimynų įmonės „Vyris“ entuziastai: Alfredas Stonys, Eimis Janušauskas, Romas Širvinskas. Laivo išorėje nušveitėme dažus su medienos sluoksniu, nes gamyklinis paviršius buvo nelabai lygus. Dar atlikome vidaus pertvarkymus, atsirado daugiau miegamų vietų, pagerėjo įrangos aptarnavimas ir kita.
Pasiekė maloni naujiena – už labai gerą pasirodymą regatoje „Baltijos taurė“ (įvykdėm sporto meistrų normas) kviečiami dalyvauti regatoje „Rytų jūros savaitė“ Ostseevoche, Varnemiundėje. Renkame komandą, siuvamės paradinius kostiumus. Komandoje Jurgis Kovas, Saulius ir Jurgis Menkevičiai, Eduardas Putelis, Andriejus Šuliokas ir Sigitas Karvelis.
Atliktas jachtos remontas pasiteisino, atrodėme ir lenktyniavome neblogai, laimėjome 4-tą vietą vienos tonos jachtų klasėje.
Įdomios detalės: DDR Štazi (vok. saugumas) savo piliečius nuo pabėgimo į Vakarus saugojo ne prasčiau kaip mus KGB. Vaikščioju su vietiniu buriuotoju uosto pakrante, matau plonytį metalinį troselį (apie 1,5 mm storio) ir miniatiūrinę spynelę (apie2,5 x 2,5 cm gabarito) tarp jachtos švartovų ir klausiu: „Was is das?“ Kolega juokiasi ir paaiškina, kad kas nors nepavogtų jachtos pabėgimui į Vakarus, valdžia įsakė: jachtos prie kranto turi būti prirakintos plieniniu trosu, tik pamiršo parašyti, kokio storio trosu.
Iki rudens aplankėm kitus uostus: porą kartų Rygos įlankoje, pabuvojom Saremos sostinėje Kiurasarėje, atlikome pareigą dalyvaudami Respublikos, Marcinkevičiaus ir Budžio regatose.
Jūrinių jachtų čempionato vėlesni plaukimai parodė, kad jachta nuo apkrovimo dar nemažai deformuojasi, mažiau, tačiau laidi vandeniui. Nutarta jachtą vėl vežti namo remontui, nes ir 1988 m. numatyta kelionė į DDR. Jachtą tobulinome. Jachtos įgulą sudarė: Šarūnas Navickas, Vidmantas Kačergius, Eduardas Putelis, Norimantas Stankevičius, Jonas Bartuška, Audronė Dovydaitienė ir aš.
Šioje regatoje, be olimpinių klasių su laivais OK, FINN, 420, 470, FD, SOLING dalyvių iš 10 – ties šalių (daugumoje socialistinių), per 200 laivų yra jūrinės jachtos, kurios suskirstytos į devynias grupes pagal didumą bei lenktyninį balą.
Be įvykių neapsieita. Plaukiant į DDR, netoli Neksio uosto, Bornholmo saloje, pats didžiausias flegma Eduardas pastebi, kad dešinysis virš denio vantputensas (stiebą palaikančių vantų tvirtinimo mazgas) atitrūkęs ir užlinkęs. Trūko vieno stipresnio vėjo gūsio, stiebas būtų nuvirtęs. Iš kelių sugalvotų remonto variantų pasirinkome vieną – apsukti perlūžusį metalą. Taip sumažintomis burėmis pasiekėme tikslą. Uoste Hansas suvirino abu vantputensus.
Vakarieniaujant su svečiu išgirdau vokiečių buriuotojų palinkėjimą „bizan šot op“ pagal mano vertimą turėtų būti: paskutinio stiebo (bizanio) šotus aukštyn. Aš jam išverčiau mūsų pamėgtą „į sveikatą“, kurį jis puikiai žino. Jei tai sakytų žemaitis, tai sakytų „un svei kat“, tai germanų kalbose skambėtų „ hund zwei kat“ – šuo ir dvi katės.
Mūsų III–ojoje, vienos tonos jachtų klasėje lenktyniavo 21 jachta. Į Varvemiundę atvykome laiku, spėjome pailsėti, susitvarkyti laivą. Lenktynių programoje – keturi plaukimai. Trumpuose dieniniuose plaukimuose Audronė nedalyvaudavo, bėgiojo po mūsų akiai neįprastai turtingas prekėmis parduotuves. Vienas plaukimas buvo naktinis su pilna komanda, reikėjo Riugeno salos rytinėje pusėje surasti ir apiplaukti karinį laivą. Nors tame rajone buvo stiprus rūkas, tačiau labai tiksliai ir pastoviai pelenguodami Arkonos ir kitus radijo švyturius, jūrlapyje tiksliai žymėdami mūsų kursus posūkio tašką suradome iš karto.
Kiekvienas plaukimas – tai atkaklios ir įtemptos lenktynės, šiemet buvo blogiau nei prieš metus (tada buvo ketvirtoji vieta). Šį kartą Varnemiundėje laimėjom tik devintąją vietą. Priežastis ta, kad į šių metų 38-tąją „Ostseevoche“ atvyko per 30 jachtų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos su mums nepalankiu lenktyniniu balu. Buvome pasiruošę pakankamai, bet didesnis kiekis konkurentų iš Talino, Leningrado, Rygos atsistojo priekyje mūsų: NEPTUN – I-oji, KONDOR – III-oji, PINTA – V-oji, TRIJN – VII-oji vieta.
Įdomi jachtų kova vyko ir kitose grupėse: I-oje grupėje DAILĖ – I-oji vieta, kitose grupėse pirmavo BANGA, GLAUKAS, GALVĖ. Keletas jachtų, įskaitant ir mus, užsirašėme į „Šeimyninę regatą“, tai yra jachtų, vykstančių į namus, draugiškas lenktyniavimas iki Štralzundo.
Atsisveikinant su Varnemiunde polismenas paprašė parodyti mūsų pirkinius. Atidarytame dideliame krepšyje Audronė paaiškino, kad čia yra 60 porų įvairių batų vaikams ir suaugusiems. Tikrintojas pareiškė, kad blogai, bet prekių neatėmė.
Štralzundo jachtų uostas šalia laivų statyklos, apžiūrėjome statykloje suvirintą, nudažytą „Karter 30“ dydžio jachtos korpusą. Pradėjome svajoti, kaip tokį užsakymą padaryti. Netikėtai paaiškėjo, kad šioje įmonėje SSSR prekybos atstovas Jonas Pakeris yra įgulos nario Šarūno bendramokslis. Įvyko graži susitikimo šventė. Trečią kartą raginant užbaigti vaišes ir tik užvedus variklį pavyko svečius: vietinį polismeną, svečią Joną su bendradarbiu iš jachtos išlydėti dar nesutemus. Pasukome jachtą į platėjantį farvaterį, rumpelį (vairalazdę) perdaviau Vidmantui, kuris, pagalvojęs, kad jau esame saugioje kryptyje, padidino sraigto apsisukimus. Man besirengiant šiltesnius rūbus pajuntu jachtos smūgį į kokius tai povandeninius stulpus, o jachtoje vaizdelis: Audronė, betvarkanti vaišių stalą, skrenda išilgai kajutės į Šarūno glėbį ir abu sugriūva ant priekinės kajutės gulto.
Grįžtant paaiškėjo, kad mūsų kelrodis – pelengatorius VEF radijo imtuvas – neveikia, nuo švyturio Greisvald One iki Klaipėdos teko plaukti kolumbiškai, tai yra naviguoti klojant maršrutą jūrlapyje. Pagal skaičiavimą turėtų pradėti rodytis aukštybiniai pastatai ar bokštai, kai virš mūsų pasirodė sraigtasparnis (mus palaikė nežinomu objektu). Sugalvojau 16 kanalu prisistatyti ir pasiteirauti, ar mūsų kryptis teisinga. Prisistačiau ir paklausiau krypties link Klaipėdos, tą pačią sekundę vairininkas pranešė, kad sraigtasparnis staiga pasisuko šiauriau nuo mūsų kurso.
Prisiminimų ir įspūdžių iš susitikimų su draugais, kelionių po Vokietiją parsivežėme labai daug, nes mūsų įgula kolektyviai ir pavieniai per tą laiką aplankė Rostoką, Vismarą, Berlyną, Veimarą, Leipcigą, Erfurtą, Bergeną, Stralzundą ir kitus miestelius.
Portrait of depressed woman, covering face with her hands, side view
Išgyvenus skyrybas labai svarbu išlikti atviriems pasauliui ir naujoms patirtims, pastebi mokslininkai, mat kitu atveju asmenys, ypač turintys žemą išsilavinimą, gali labai greitai patirti socialinę atskirtį. Tačiau su sunkias skyrybas išgyvenusiomis moterimis dirbantys specialistai sako, kad tai esti labai sunki užduotis – dauguma moterų, ypač patyrusios buvusio partnerio smurtą, yra įsitikinusios, kad yra nieko vertos ir niekur nepritaps.
Ieškančius pagalbos įstaigose atstumia
Sociologinis tyrimas, atliktas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atskleidė, kad 45 tūkst. išsiskyrusių lietuvių galima pavadinti „nematomais“ nes, nors ir verčiasi sunkiai, jie vis tiek neatitinka kriterijų, reikalingų socialinei pagalbai gauti. Šį jų „nematomumą“ lemia žemas išsilavinimas ir menkas finansinis raštingumas – nepasitikėdami socialinėmis garantijomis, jie atsiduria šešėlinėje ekonomikoje, todėl gauna mažesnes pajamas.
Taip pat pastebima, kad žemo išsilavinimo išsiskyrę asmenys turi mažesnę savivertę ir sunkiai geba palaikyti gerus santykius ar emocinį ryšį su kitais žmonėmis, nes dažniausiai bijo vėl būti įskaudinti. Tačiau, teigia tyrimo autoriai, atsivėrimas pasauliui ir naujoms patirtims kaip tik pagerintų jų emocinę gerovę, o kartu ir suteiktų galimybių užsidirbti daugiau.
Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus Šeimos krizių centro socialinė darbuotoja Renata Stanislavavičienė patvirtina, kad bene dažniausia išsiskyrusių žemo išsilavinimo moterų problema – nepasitikėjimas savimi.
„Trūksta pastovėjimo už save. Jos yra nedrąsios, jei reikia kreiptis į kokią įstaigą ar įsilieti į kažkokią bendruomenę. Tai būna labai sudėtinga ypač toms, kurios patyrė vyrų smurtą. Savivertės nebuvimas trukdo ir darbo paieškose – jos įsivaizduoja, kad yra nieko vertos, negaus jokio darbo, nesugebės dirbti. Taip pat jos sunkiai įsilieja ir į darbo kolektyvą, jei jis didesnis“, – pasakoja specialistė.
Jai antrina ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro socialinė darbuotoja, koordinuojanti prevencines socialines paslaugas, Monika Melytė, pastebinti, kad tokios moterys yra labai pažeidžiamos dėl menkos savivertės, prarasto pasitikėjimo, dažnai jos susiduria ir su neigiamomis visuomenės nuostatomis jų atžvilgiu.
„Būna, kad jos sulaukia negatyvių pastabų iš aplinkos, susiduria su menkinimu, užgauliais žodžiais, kad ,,tu nieko nedarai, tu bevertė“. O tai dar labiau menkiną jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją ką nors gyvenime keisti“ – kalbėjo ji.
Anot M. Melytės, nepasitikėjimas savimi kiša koją ir norint gauti socialinę pagalbą. „Dažnai darbe susiduriame su tais ,,nematomais“ žmonėmis, kurie net ir esant būtinybei nesikreipia į įstaigas, nenuvyksta į gydymo įstaigas ir pan. Na, pavyzdžiui, asmuo žino, kad jo asmens dokumentas baigė galioti jau prieš kelis metus, bet jis niekur nesikreipia… Tokiems asmenims būtina, kad darbuotojas juos užregistruotų į gydymo ar kitas įstaigas, palydėtų, padėtų išsiaiškinti esamą situaciją ir informuotų asmenis suprantama kalba apie galimus problemų sprendimų būdus. Dažnu atveju tai būna socialiai pažeidžiami asmenys, kuriems sunku patiems būti atsakingiems dėl menko išsilavinimo, žinių trūkumo, nepasitikėjimo, sveikatos problemų, kartais ir visuomenės neigiamo požiūrio, tokių žmonių „nurašymo“, – pastebi socialinė darbuotoja.
Koją pakiša ankstyvi nėštumai
Tyrimas taip pat atskleidė, kad išsiskyrę žemo išsilavinimo asmenys rečiau siekia įgyti naujų įgūdžių. Ypač ši problema opi tarp 45-64 metų amžiaus žmonių – net 68 proc. jų nurodė nedalyvaujantys jokiuose mokymuose, o dalyvaujantys tai darė dėl sertifikato ar dėl to, jog tokie mokymai buvo privalomi darbe. Taip pat apklaustieji tikino, kad jiems darbe nebuvo reikalingi kūrybiniai, kognityviniai, mokymosi ar užsienio kalbų įgūdžiai, kas rodo, jog dažniausiai jie dirbo mažiau kvalifikuotus darbus.
R. Stanislavavičienė tyrimo išvadoms linkusi pritarti. „Čia ir vėl viskas grįžta į tą nepasitikėjimą savimi. Galimybių mokytis yra labai daug, mes moterims siūlome suaugusiųjų mokymus centruose, kur išsilavinimą galima gauti neakivaizdiniais būdais. Bet jos nepasitiki savimi, sako, „na kur aš jau čia mokysiuosi, aš nesugebėsiu, aš negalėsiu“, – pasakojo ji.
O būtent žemas išsilavinimas neretai ir tampa labai didele kliūtimi susirasti darbą. Pasak R. Stanislavavičienės, jau net gyvenimo aprašymo (CV) kūrimas šioms moterims tampa dar vienu nauju išbandymu.
„Kai padedu moterims ieškoti darbo skelbimų, kartu padedu ir susikurti CV. Ir matau, kad vien tas CV kūrimas joms dar kartą smogia per savivertę. Kai reikia užpildyti išsilavinimo skiltį, jos nedrąsiai pasako, kad turi tik pagrindinį išsilavinimą ar baigė tik kokias 7-8 klases. Dažniausia mokyklos nebaigimo problema – ankstyvi nėštumai.
Labai dažnas atvejis mano darbo praktikoje, kai moterys augina vaikus, o vyrai dirba. Nesvarbu, kokie tie vyrai – ar smurtautojai, ar turintys priklausomybių, bet jie išlaiko šeimas ir moterys įsivaizduoja, kad jų gyvenimas visą laiką toks ir bus – jos augins vaikus, prižiūrės namus. Bet jeigu vyrai jas palieka, jos nebežino, ko griebtis, nes reikia ir auginti vaikus, ir dirbti, o tai joms yra didžiulis iššūkis“, – patirtimi dalijosi socialinė darbuotoja.
Visgi Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Jolanta Vyšniauskienė pastebi, kad kai kada dalis žemo išsilavinimo išsiskyrusių žmonių paprasčiausiai nėra motyvuoti dirbti.
„Kaune susirasti darbą įmanoma, tačiau jie teškia, „už tūkstantį neisiu ir nedirbsiu“. Tai čia jau yra paties žmogaus motyvacijos problema. Jie nukreipiami į visokius projektus, darbovietes, jiems yra suteikiama pagalba ruošiant CV, tačiau jeigu žmogus nenori dirbti, mes jo priversti negalime“, – sako ji.
Tuo metu tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad naujo darbo tokie asmenys yra linkę ieškoti per pažintis – draugus ar giminaičius (58 proc.). Paprastai jie nesiunčia gyvenimo aprašymų, nedalyvauja darbo pokalbiuose.
Nežmoniškas socialinių darbuotojų darbo krūvis
Taip pat pastebima, kad šie žmonės per mažai dėmesio skiria savo emocinei savijautai. Net 25 proc. jų nurodė neturintys gyvenime kuo pasikliauti (įprastas vidurkis – 6 proc.) ir jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Dauguma išsiskyrusiųjų gyvena vieni (46 proc.) arba su vaikais (36 proc.) ir turi vieni rūpintis savo namais, dėl ko jaučia dar didesnį spaudimą ir dėl visų problemų yra linkę kaltinti save labiau nei reikėtų.
J. Vyšniauskienės teigimu, nors išsiskyrusiems asmenims stengiamasi suteikti įvairią paramą – maistu, įvairiomis konsultacijomis, teisinėmis paslaugomis ir kt. – visgi psichoterapija dar yra prabanga. „Mūsų šeimų skyriuje dirba tik 2 psichologai, o mes iš viso dirbame su daugiau nei 600 šeimų – taigi, visų poreikių negalime patenkinti“, – sako ji.
Jai pritaria ir R. Stanislavavičienė. „Labai reikia didesnio prieinamumo prie kokybiškų psichologo paslaugų. Ir ne po vieną konsultaciją per mėnesį, kaip dabar dažniausiai yra „valdiškai“ skiriama. Moterims psichologinės pagalbos labai reikia. Nors atrodo, kad jos yra daug, nes yra įvairių pagalbos linijų, bet reikia būtent kokybiškų paslaugų, kur vienas psichologas dirbtų su ta moterimi ilgą laiką, kad galėtų su ja užmegzti ryšį ir kiek galima geriau jai padėti“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
Tuo metu M. Melytė mano, kad reikėtų didinti socialinių darbuotojų skaičių. 95 proc. atskirtyje atsidūrusių žmonių reikalinga parama, kad socialinis darbuotojas juos visur palydėtų iki tol, kol jie įgaus pasitikėjimo savimi ir patys galės būti už save atsakingi.
„Širdis neleidžia palikti tokių žmonių, nes susiduriame su atvejais, kai žmonės yra labai „nematomi“ ir apleisti, pavyzdžiui, jiems nenustatyti dalyvumo lygiai, nors, kad asmuo turi problemų, akivaizdu. Visuomet tarpininkaujame, lydime pas gydytojus, kalbamės, palaikome asmenį šiame sudėtingame procese“, – teigė specialistė.
Kas 5 lietuvis yra „nematomas“, nes jų problemų svorio ir gilių pėdsakų niekas nepastebi. „Nematomi žmonės“ – tai socialinis projektas, skirtas padėti jiems būti pamatytiems. Daugiau apie projektą ir „nematomumo“ testas: www.nematomizmones.lt
Namuose paruošta kava gali būti tokia pat skani ir aromatinga, kaip geriausioje kavinėje. Žinoma, jei tik ją paruošite teisingai, vadovaudamiesi keletu paprastų taisyklių. Štai keletas patarimų, kaip kasryt mėgautis gardžiausia kava savo namuose.
Pasirinkite aukštos kokybės kavos pupeles
Skanios ir kvapnios kavos pagrindas yra aukštos kokybės kavos pupelės. Rinkitės aukštos kokybės rūšines kavos pupelės, kurios yra šviežios ir tinkamai paskrudintos. Geros pupelės nulems, kad kiekvienas kavos puodelis būtų toks, kaip jums patinka. Maža to, verta ne tik investuoti į kokybiškas pupeles ir bet patyrinėti, ką siūlo rinka. Paragaukite skirtingos kilmės ir įvairaus skrudinimo kavos pupelių ir greitai suprasite, kad net aukštos kokybės kavos pupelės gali sukurti labai skirtingus kavos puodelius, o juk kava turi būti tokia, kad patiktų pirmiausia jums.
Naudokite tinkamą kavos aparato tipą
Išvirti kavą galima keletu skirtingų būdų. Tai ir paprasčiausia puodelyje užpilta kava, ir senoviniai turkiški virimo aparatai, ir modernusis inovatyvus kavos ruošimui skirtas įrenginysAeroPress – visi jie sukuria skirtingo skonio kavą. Aeropress labiau išryškins kai kuriuos subtilius skonio niuansus, tuo tarpu klasikinis kavos aparatas suteiks pažįstamą, tradicinį skonį. Pasirinkite aparatą, kuris atitinka jūsų skonį ir pageidavimus, nes kavą verdame tikrai dažnai, todėl virimo būdas turi atitikti ir jūsų gyvenimo būdą.
Skirkite dėmesio vandens kokybei
Didžiausią kavos puodelio dalį sudaro vanduo, tad nenuostabu, kad jo kokybė taip pat yra labai svarbi gerai kavai. Jei namuose iš čiaupo bėga kietas vanduo, puikios kokybės kavai geriausia būtų naudoti filtruotą vandenį. Ne mažiau tinka ir pirktinis negazuotas vanduo iš butelio, tačiau skirtingų pardavėjų vanduo suteiks kavai skirtingą skonį.
Skubėkite lėtai
Paverskite savo rytinį kavos ruošimą mažu ritualu. Skubėjimas gali sugadinti ne tik galutinį rezultatą, bet ir visą kavos gėrimo nuotaiką. Geriant bėgte, net geriausiai, iš brangiausių kavos pupelių, išvirta kava neatneš nei malonumo, nei džiaugsmo. Taigi nepamirškite kad būtina sąlyga gerai kavai yra laikas, skirtas ja pasimėgauti, tad atsipalaiduokite ir mėgaukitės gaminimo procesu ir gardžiais, kvapniais rezultatais.
Nors lietuviškai esame įpratę sakyti „sveikame kūne – sveika siela“, iš tikrųjų senovės Romos laikus menančio posakio prasmė yra truputį kitokia: „sveikos mintys sveikame kūne“. Psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio teigimu, išpuoselėtas kūnas tikrai negarantuoja vidinės ramybės; savo ruožtu sveikos mintys gali svariai prisidėti prie fizinės sveikatos būklės.
Apie tai, kaip emocijos gali paveikti kūną, o kūnas mintis, bus išsamiai kalbama jau spalio 25–26 d. LITEXPO vyksiančioje „Sveikatos parodoje 2024“, kurios tema ir šūkis šiais metais – „Kūnas girdi mintis“.
Ne tik sveikatos entuziastams ir profesionalams, bet ir plačiajai visuomenei skirtoje parodoje pranešimą apie mąstymo ir emocijų įtaką kūnui skaitysiantis D. Jakučionis įsitikinęs – geras abipusio ryšio tarp fizinės ir emocinės sveikatos supratimas yra pirmas svarbus žingsnis, siekiant sumažinti žmones kamuojančių ligų kiekį ir suteikti pagalbą tiems, kurie gyvena su psichikos ar lėtinėmis fizinėmis ligomis.
Nerimo nepažino, nes nerimavo visada
Anot psichoterapeuto, mūsų kūnas mums nuolat siunčia pačius įvairiausius signalus. Kai kuriuos iš jų mes puikiai atpažįstame, suvokiame ir į juos reaguojame. Tačiau yra daugybė signalų, kuriuos žmonės – sąmoningai ar ne – ignoruoja.
„Iš esmės mes visi esame dideli nervų kamuoliai, nuolat reaguojantys tiek į fizinius (vidinius ar išorinius) kūno pažeidimus, tiek į nuolat galvoje besisukančias mintis bei patiriamas emocijas“, – sako D. Jakučionis.
Jo teigimu, jei su fiziniais kūno pažeidimais viskas gana paprasta ir aišku, emocijų, minčių ir streso įtaka fizinei sveikatai daugybei žmonių vis dar yra menkai pažįstama teritorija.
„Turbūt daug kam girdėta situacija, kuomet fizinį skausmą patyręs žmogus kreipiasi į medikus, tačiau šie jokių pakitimų nenustato. Ir tik aplankęs visus įmanomus specialistus ir neišgirdęs konkrečios diagnozės, žmogus galų gale susitaiko su mintimi, kad skausmo priežastis gali būti psichologinė“, – tvirtina psichoterapeutas.
Jis pateikė pavyzdį iš savo dešimties metų praktikos, kuomet pacientas, dar 40-ies nesulaukęs vyras, kartais pajusdavęs maudimą, skausmą širdies plote, galiausiai kreipėsi pagalbos į psichoterapeutą.
„Nei šeimos gydytojas, nei kardiologas nerado nieko blogo, visi tyrimai ir parametrai buvo normos ribose. Paklaustas, ar dažnai jaučia nerimą, pacientas atsakė, kad nerimo nejaučia niekada. Paprašiau jo atkreipti dėmesį į situacijas, kuriose pajunta širdies maudimą. Po kurio laiko vyras prisipažino supratęs, kad nerimas iš esmės buvo jo nuolatinė būsena – tiesiog jo kaip tokio pacientas niekuomet neidentifikavo“, – pasakoja specialistas, pabrėždamas, kad nuolatinis stresas dažnai gali būti pačių įvairiausių fizinių negalavimų ar blogos savijautos priežastis.
D. Jakučionio teigimu, signalai, kuriais kūnas mums praneša apie stresą ir psichologinę įtampą, gali būti patys įvairiausi: maudimas, skausmas, kūno dalies aptirpimas, galvos svaigimas ir pan. Anot specialisto, praktiškai bet koks simptomas, kokį tik kūnas gali rodyti, gali pasireikšti tiek dėl anatominių ar fiziologinių, tiek dėl psichologinių priežasčių.
Tarp patarimų – ir animacinis filmas
D. Jakučionis sako matantis pamažu, bet nuolat augantį žmonių dėmesį savo psichologinei sveikatai, streso valdymui, minčių ir kūno harmonijai. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius kelerius metus – per COVID pandemiją ir prasidėjus karui Ukrainoje. Tiesa, pasak specialisto, tai nėra vieninteliai nerimo ir stiprių emocijų šaltiniai.
„Nors mūsų jaunimas išoriškai gali atrodyti laimingiausias pasaulyje dėl didelės pasirinkimo laisvės, tačiau gilesnės problemos lieka neišspręstos. Jauni žmonės patiria didelį socialinį bei ekologinį nerimą ir nepasitikėjimą savimi“, – sako psichoterapeutas ir priduria – vyresni žmonės yra labiau susitaikę su pasaulio situacija ir mažiau jaučia nerimą dėl aplinkos pokyčių.
Kalbėdamas apie vidinę ramybę, streso valdymą ir – tuo pačiu – geresnę savijautą bei fizinę sveikatą, D. Jakučionis išskiria kelis esminius, svarbiausius veiksnius: miegą, fizinį aktyvumą, mitybą ir ritualus (rutiną).
„Tai – tiesiog mūsų kasdieniai įpročiai ar besikartojantys veiksmai, sukuriantys pastovumo, įprastumo, saugumo jausmą“, – paaiškina psichoterapeutas. „Ritualu gali būti bet kas – tuo pat metu valgomi pusryčiai, kavos gėrimas žiūrint pro langą ir t.t. Reikia suprasti, kad vienas sunkiausių jausmų žmogui yra nežinomybė: kai nuolat nežinai, kas tavęs laukia, išvengti streso yra praktiškai neįmanoma“, – konstatuoja D. Jakučionis.
Psichoterapeuto teigimu, ieškant atsakymų į klausimus apie emocinius išgyvenimus, pasitarnauti gali netgi animacija! „Labai neblogas „vadovas“, siekiant suprasti savo – ir ypač savo vaikų – emocijas, yra dvi animacinio filmuko „Išvirkščias pasaulis“ (angl. Inside Out) dalys. Jose vidinės žmogaus emocijos parodytos itin taikliai ir suprantamai“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Jis taip pat pritaria nuomonei, kad emocinius išgyvenimus ir psichologines problemas patiriantys žmonės turėtų susilaikyti nuo socialinių tinklų programėlių naudojimo išmaniuosiuose telefonuose.
„Naršyti socialiniame tinkle telefone ir kompiuteryje – du skirtingi dalykai. Kompiuteris suteikia daugiau kontrolės ir neleidžia taip panirti į begalinį turinį“, – akcentavo D. Jakučionis.
Daugiau šio psichoterapeuto ir kitų sveikatos specialistų įžvalgų apie minčių ir kūno sąveiką bei holistinį požiūrį į asmens sveikatą galima bus išgirsti jau spalio 25–26 dienomis LITEXPO parodoje „Sveikatos paroda 2024“.
Dvi dienas truksiančiame renginyje taip pat bus pristatytos sveikatos technologinės naujovės, vyks užsiėmimai ir dirbtuvės, parodos lankytojai turės galimybę atlikti įvairius diagnostinius tyrimus ir pasikonsultuoti su įvairių sričių sveikatos specialistais.
Liepos 6 d. apie 16 val. 18 min.Kazlų Rūdos sav., Laukiniškės k., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,91 prom.) vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,41 prom.) vyrą (gim. 1987 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 8 d. apie 21 val. 55 min. Jurbarko r. sav., Greičių k. prieš neblaivią (1,64 prom.) moterį (gim. 1964 m.) smurtavo vyras (gim. 1984 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 9 d. apie 13 val. 16 min. Jurbarko r. sav., Belvederio k., S. Šimkaus g., namuose, neblaivus (2,08 prom.) vyras (gim. 1966 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1989 m.), kuris pristatytas į Všį Jurbarko ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Liepos 9 d. apie 16 val. 17 min.Kazlų Rūdoje, Pievų g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1954 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1954 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Vagystės
Liepos 2-3 d. Vilkaviškio r. sav., Virbalio miesto laukų k. iš vyrui (gim. 1959 m.) priklausančio ūkinio pastato buvo pavogti įvairūs įrankiai, dyzelinis kuras. Patirta apie 2170 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
Liepos 6 d. apie 20 val. 39 min. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK gautas vyro (gim. 1977 m.) pranešimas, kad laikotarpyje nuo liepos 3 d. iki liepos 6 d., Šakių r. sav., Kriūkų mstl., buvo pavogta medinė valtis, kuri buvopritvirtinta ir palikta Nemuno pakrantėje. Patirta apie 200 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.
Liepos 7 d. apie 04.00-10.00 val. iš gyvenamojo namo, esančio Marijampolės sav., Naujienos k., buvo pavogti vyrui (gim. 1975 m.) priklausantys įrankiai. Patirta apie 814 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
Liepos 8 d. buvo gautas vyro (gim. 1992 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad iš jam priklausančios sodybos, esančios Marijampolės sav., Balsupių k., buvo pavogtas krepšinio stovas. Patirta apie 400 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.
Liepos 9 d. apie 15 val. 34 min. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK gautas vyro (gim. 1988 m.) pranešimas, kad liepos 8 d. Vilkaviškio r. sav. Griebčių k. pastebėjo jog iš jam priklausančio vandens telkinio buvo pavogtas benzininis vandens siurblys su žarnomis. Patirta apie 250 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.
Rasti žmonių kūnai
Liepos 8 d. apie 09 val. 07 min. Vilkaviškio r. sav., Matlaukio k. ūkinio pastato patalpose rastas mirusio vyro (gim. 1987 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Liepos 9 d. apie 19 val. Jurbarko r. sav., Antkalnės k., Antkalnės g., miške, prie upės rastas vyro (gim. 1990 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Eismo įvykiai
Liepos 6 d. apie 14 val. 44 min. Marijampolėje, Vytauto g., susidūrė motociklas “Harley- Davidson Fxsbse”, kurį vairavo blaivus vyras (gim. 1997 m.) ir automobilis “Ligier IXO”, kurį vairavo blaivus nepilnametis (gim. 2008 m.). Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas, kuris po medikų apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.
Liepos 10 d. apie 6 val. 10 min. Marijampolėje, Sporto-Stoties g. sankryžoje, automobilis „Opel Zafira“, vairuojamas vyro (gim. 1958 m.), partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį (gim. 1941 m.), kuri dėl įvairių kūno sužalojimų tą pačią dieną apie 8 val. ligoninėje mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.
Asmenų paieška
Liepos 3 d. buvo gautas vyro (gim. 1970 m.) pranešimas, kad iš namų, esančių Marijampolės sav., Nuoragėlių k., išėjo ir į juos nesugrįžta moteris (gim. 1973 m.).
Liepos 5 d. apie 10 val. 04 min. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad liepos 4 d. apie 19 val. iš namu esančių Marijampolėje, P. Armino g., automobiliu „Skoda Octavia“ išvažiavo ir iki šiol negrįžo vyras (gim. 2000 m.). Požymiai: apie 190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, ilgų, iki pečių plaukų.
Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis
Liepos 5 d. apie 22 val. 15 min. Marijampolėje, Stoties g., patikrinimui sustabdytas automobilis „BMW“, kurį vairavo vyras (gim. 2005 m.), kartu vyko moteris (gim. 2005 m.), vyras (gim. 2004 m.) ir vyras (gim. 2004 m.). Dalinės apžiūros metu automobilyje rasta kosmetinė, kurioje buvo paketėlis su augalinės kilmės galimai narkotine ar psichotropine medžiaga ir rankinukas, kuriame buvo paketėlis su augalinės kilmės galimai narkotine ar psichotropine medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d.
Liepos 5 d. apie 20 val. 50 min. Kazlų Rūdoje, M. Valančiaus g., namo kieme, dalinės asmenų apžiūros metu, šalia vyro (gim. 1987 m.), vyro (gim. 1981 m.), vyro (gim. 1996 m.) ir vyro (gim. 2006 m.) rastas folijos paketas su augalinės kilmės galimai narkotine ar psichotropine medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.
Kiti įvykiai
Liepos 3 d. buvo gautas moters (gim. 1966 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad birželio 6 d. socialiniuose tinkluose surado skelbimą apie parduodamą butą ir skelbimą paskelbusiam asmeniui pervedė 500 eurų užstatą. Vėliau nukentėjusioji nebegalėjo su pardavėju susisiekti, pinigų neatgavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.
Liepos 3 d. apie 11 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Seredžiaus mstl. elektrinį mopedą „Teverun Blade“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1963 m.), kuriam nustatytas 1,56 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 4 d. apie 15 val. 45 min. Jurbarko r. sav., Vitkūnų k. traktorių „Belarus“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim.1973 m.), kuriam buvo nustatytas 2,15 prom. girtumo laipsnis. Traktorius išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 6 d. apie 2val.40 min.Jurbarko r. sav., Vaišvilės mstl., Klaipėdos g.,elektrinį mopedą ,,EKORIDE P5“vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintisvyras (gim. 2000 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,08 prom. Elektrinis mopedas išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 6 d. apie 14val.35 min.Šakių r. sav., Maštaičių k., Vieškelio g.,automobilį ,,Audi“vairavo neblaivusvyras (gim. 1973 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,05 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 7 d. apie 09 val. 58 min. Marijampolės sav., Mokolų k. automobilį „Opel“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1961 m.), kuriam nustatytas 1,59 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 8 d. apie 19 val. 20 min. Jurbarke, Lauko g. elektrinį motorolerį „Ecomoto“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1975 m.), kuriam nustatytas 1,80 prom. girtumo laipsnis. Transporto priemonė išgabenta į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 8 d. apie 14 val. 45 min. Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno g. automobilį „Mazda“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1968 m.), kuriam nustatytas 1,81 prom. girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.
Liepos 9 d. apie 13 val. 20 min. Marijampolėje, Hipodromo g., sustabdytas Vokietijoje ieškomas automobilis „BMW“, kurį vairavo vyras (gim. 1988 m.). Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 1 d.
Zanavykų muziejuje veikia Alfonso Zoko 95-mečiui skirta paroda AKIRATYJE. Tautodailininkas ir fotomenininkas Alfonsas Zokas gimė 1929 m. Kriaučėnų kaime, Slavikų valsčiuje. Meniška prigimtimi pasižymėjo jau nuo mažumės – tapė portretus. Studijavo teisę (baigė tris kursus), vėliau neakivaizdžiai studijavo ir baigė N. Krupskajos vardo dailės universitetą Maskvoje. Sovietmečiu Šakiuose dirbo tuometinėje milicijoje, vėliau Šakių kino reklamos dailininku. Laisvalaikiu domėjosi menu, pats tapydavo, piešdavo, droždavo iš medžio ir fotografuodavo.
Nuo 1968 m. priklausė Tautodailininkų sąjungai, 1976 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu. Šakių rajone buvo surengtos kelios jo tapybos darbų ir fotografijų parodos.
A. Zokas buvo netipinė asmenybė. Daugelis jį prisimena kaip vienišių ir keistuolį, turėjusį išskirtinę išvaizdą, todėl lengvai atpažįstamą, bet taip niekieno iki galo ir nepažintą. Jis eksperimentuodavo su fotografija, pats gamindavo fotoaparatus, jais ir fotografuodavo. Daugelyje fotomenininko nuotraukų yra įamžinti gimtojo krašto vaizdai ir kasdienio gyvenimo akimirkos. Kai kuriose jis yra įsiamžinęs prie savo kūrinių, greta paminklų, pastatų, jam svarbių Šakių rajono vietų. Daugelis tokių nuotraukų labai primena šiuolaikines asmenukes. A. Zokas savo tapybos ir fotografijos kūrinius kruopščiai aprašydavo, lyg būtų kalbėjęs šiuolaikinėmis grotažymėmis. Tuose aprašuose kasdienine leksika trumpai apibūdinama įamžinta vieta, išvardijami užfiksuoti objektai, apibūdinama užfiksuoto vaizdo nuotaika. Dalis jo tapybos darbų primena M. K. Čiurlionio simbolistinius paveikslus, juose vyrauja švelnios pastelinės spalvos, lengvos linijos. A. Zoko kūryboje ir saviti siurrealistiniai drožybos darbai. Autorius taip pat mėgo ir karikatūros žanrą, dalis jo darbų yra humoristiniai Šakių rajono gyventojų atvaizdai. Neretai fotomenininką galėdavai sutikti įvairiuose renginiuose ir miesto šventėse piešiant miestiečių ir miesto svečių šaržus. A. Zokas mirė 2008 metais.
Parodoje eksponuojamos 37 muziejinės vertybės: dvidešimt septynios A. Zoko fotografijos bei dešimt jam priklausiusių fotoaparatų. Keturi fotoaparatai – „MIFOLIT“, „AKIRATIS“, „SVAJONĖ-75“, „OMEGA-95“ – pagaminti pačio autoriaus.
Parodą parengė vyriausioji Zanavykų muziejaus rinkinių kuratorė Skaistė Višinskaitė-Kumštienė ir etnografė Renata Kutkienė. Parodą Zanavykų muziejuje galima apžiūrėti iki 2024 metų spalio 3 dienos.
Einant aštuntiems metams nuo buriuotojų klubo atsiradimo Sūduvos sostinėje, sulaukėme netikėtos „nekaltos“ žinutės su klausimu, ar pageidaujame prisidėti prie didžiausios tada Lietuvoje jachtos „Žalgiris“ eksploatavimo. Kartu išsiaiškinome, kad ši jachta yra buvusi „Banga“, tik „perkrikštyta“ dėl mažai tada reklamuojamų priežasčių, kuri dabar priklausys Kauno „Žalgirio“ buriuotojų klubui, o ją eksploatuoti kviečiami visų Lietuvoje veikiančių klubų entuziastai.
Pokaryje buriuotojų išplaukimai į jūrą buvo tabu, tačiau ne visi su tuo taikėsi. Išplaukdavo turintieji jūrininko pasą, tačiau jį gauti buvo sudėtinga. Girdėjom apie buriuotojų klubo „Banga“ išradingus išplaukimus statyti paminklą radijo išradėjui.
Tai buvo pirmieji legalūs išplaukimai į Baltijos jūrą, ir tik su jūrininkų pasais, ypač reikšmingiems darbams padaryti, kuriems valdžios pritarė ir kurių nedrįso uždrausti. Kauno Radijo gamyklos aukštas pareigūnas, patyręs buriuotojas, jachtos kapitonas Rimas Budvytis sutaręs su Rygos ir Talino giminingų įmonių buriuotojais išreklamavo ir išpuoselėjo mintį, kad reikia rusų radijo išradėjui Aleksandrui Popovui pastatyti paminklą Goglando saloje, nors Gulielmo Markoni ir Nicola Tesla radijo bangomis signalus perdavinėjo daug anksčiau. Šiuo pretekstu Kauno Radijo gamyklos buriuotojai ten plaukė daug kartų: surasti ir numatyti vietą, daryti pamatus, nuplukdyti, pastatyti monumentą, vėliau gal ir aplankyti.
Po vienos kelionės link Sankt Peterburgo 1979 m. jachtos „Banga 2“ vairo įrangai kažkas atsitiko (gal tik suvaidinta buvo). Problemų sprendimui užėjo į pakelyje pasitaikiusią Suomijos salą. Uostelio žvejų dirbtuvės suteikė reikiamą pagalbą, kaip sakydavo, atsiskaitę per gastronomą, išplaukė. Nežinoma, ar tikrai, atsirado vėl problemos, tada jie užsuko į kitą didesnę Suomijos salą. Čia prisistatė „polismenas“, o beviziams keliautojams iškvietė Rusijos atstovybės pareigūną. Išsiaiškinę situaciją gavo leidimą kelionę tęsti, tačiau netoli Talino jachtą sustabdė, įgulos narius išlaipino į pasieniečių „bobikus“, jachtą nutempė į Taliną. Įgulos narius, daugiausia kapitoną Romą Stučinską, daugiau nei savaitę tardė Taline ir Kauno KGB, o buriuotojų klubo „Banga“ jachtos pripažintos aukščiausios rūšies nusikaltėlės ir į jūrą daugiau nebus išleidžiamos. Tarp kitko: po pusmečio puikus jachtos kapitonas R. Stučinskas numirė.
Tai ir buvo pretekstas penkių Kauno įmonių kooperuotomis lėšomis iš Lenkijos nupirktą „Arktūrus“ tipo jachtą pervardinti ir atverti tolesnį kelionių istorijų kūrimo kelią nauju vardu „Žalgiris“.
Pirmajame pakviestų entuziastų pasitarime dalyvavęs Genadijus Draskinis sutiko su mums paskirtomis užduotimis.
Mums paskyrė taisyti, tobulinti visa tai, kas iš nerūdijančio metalo, ir atlikti sudėtingus rekonstrukcijų darbus, jei tokių bus. Į talkas tvarkyti jachtą pavasarį bei rudenį iškeliant įsijungiau aš ir kiti mūsų kolektyvo nariai: Genadijus Draskinis, Romas Urvakis, Nikalojus Olisko, Jonas Bartuška, Jonas Brusokas, Sigitas Karvelis, Julius Narušis, Jonas Kizlaitis, Romas Širvinskas, Norimantas Stankevičius, Jurgis, Audrius, Saulius Menkevičiai ir daugelis kitų. Neblogai įsisavinom jachtos materialinę dalį. Daugiau nei penkerius metus jungdavomės į jachtos „Žalgiris“ įgulą regatose, pervarymuose, šventėse.
Antrą jachtos „Žalgiris“ pavasarį ruošiame jachtą nuleidimui, Julius Narušis gauna užduotį padaryti naują užrašą ant bortų. Jo sukurto užrašo piešinį įvertinome teigiamai. Trafaretų gamyba ir dažymai – mums įprastiniai darbai. Po pasiplaukiojimo, nuleidus jachtą į vandenį, šefkapitonas Edmundas Steponavičius sugrįžęs iš Smiltynės uosto administracijos atskleidė naujieną. Kažkuris iš vadovų reikalauja šį jachtos užrašą panaikinti, tačiau Edmundas atsakė, kad tai darysime tik kitą pavasarį.
Žiemą išsilaikęs kapitono kvalifikaciją nutariau paplukdyti mūsų gamyklos bendradarbius savarankiškame išplaukime Rygos įlankoje.
Sulaukiame grįžtančių po eilinės „Baltijos taurė“ regatos Rygoje lenktynininkų 1982 m. Tik vieną senos įgulos narį Joną Bartušką pakviečiau pasilikti, savu autobusiuku grįšime kartu po išvykos. Pasienietis leido išplaukti ir apeinant Ruchnu salą, nors ji yra už leistinų bevizių plaukiojimų linijos, tačiau rygiečiams apiplaukti salą leidžia. Orai liepos vidury nuostabūs, einame pavėjui pasikėlę spinakerį, įgula deginasi, beveik visas denis užgultas nuogaliais.
Pastebiu dangaus kraštelyje nedidelį juoduliuką. Nueinu apsirengti, tai padaryti paraginu dar porelę iš įgulos. Išaiškinu spinakerio nuleidimo technologiją, paskirstau pareigas ir laukiu momento, kada tai pradėti. Jokių požymių, išskyrus jau padidėjusį juodulį danguje, nebuvo, kai pasakiau: „Leidžiame“. Po neilgos darbo minutės škvalas pūstelėjo taip, kad į maišą baigiama grūsti 100 m² burė blaškėsi. Nuogaliai nuo denio dingo. Bendradarbis Viktoras Lapinskas (prieškarinis VDU technikos fakulteto auklėtinis, susprogdinto Marijampolės cukraus fabriko atstatymo techninis vadovas) manęs klausia: „Iš kur tu žinojai, kad bus škvalas?“ Paaiškinau, kad tai išdavė danguje matytas juodulys.
Tame plaukime dar buvo įdomybė. Kadangi įguloje buvo statybininkų ir žemėtvarkininkų, leidau jiems pasireikšti. Tolesnis plaukimas buvo prieš vėją, kiekvieną halsą (pasisukimą) navigatoriai klojo (braižė) jūrlapyje.
Dar neprašvitus, nusilpus vėjui, o Ruchnu salai dar esant toli, keičiame programą: apie salą neisime, o grįšime į Rygą. Taip iki vakaro silpnu vėju būsime uoste. Matomumas geras, jau turėtų pasirodyti aukštieji bažnyčių bokštai, dėl visa ko paklausiu žvejį, mojuojantį meškere iš guminės valties, ar toli iki Rygos, o jis mielai parodo 12 jūrmylių į kairę. Supratau, kad mūsų jaunieji navigatoriai vieną, o gal porą penkmylinių halsų ant jūrlapio atidėjo ne į tą pusę. Dviejų parų pasiplaukiojimas visiems labai patiko ir daug ką nustebino.
Iki 1986 m. su jachta „Žalgiris“ dalyvavome daugelyje Lietuvos regatų bei tolesnėse išvykose. Vėliau jachtą eksploatavo Jonavos bei Panevėžio buriuotojai.
Nuo 1986 metų plaukiojom nauja gamyklos nupirkta jachtą „Sūduva“. Daugybę gražių kelionių atlikome su gamyklos, o pasikeitus laikams, privatizavus – nuosava jachta. Pradžioje kelio galas buvo Rygos įlankos salos ir uosteliai. Vėliau lankėme anksčiau nepasiekiamas Europos šalis. Ne iš karto visos šalys atidarė bevizį Lietuvos jachtų įplaukimą. Kai 1992 m. gale Danijos karalienė paskelbė bevizį mūsų jachtų įplaukimą, tai kitą vasarą 9 kartus aplankiau Kopenhagą su įdomesnių uostų lankymu. Nenorint, gal kaip pensininkui neturint kapitalo tobulinti „pavargusį“ medinį jachtos korpusą, po 30 m. plaukiojimų ją pardaviau.
Pardavęs jachtą „Sūduva“ prisiminiau „Žalgirį“. Suradau jį Panevėžyje, netoli buvusio SA karinių lėktuvų MIG remonto ir aptarnavimo cecho neįvardintame sąvartyne. Jau gerai pasidarbuota metalo surinkėjų. Gaila, tokia gražuolė buvo, kurią paskutinieji plaukiotojai nurašė.
Tuomet atsisukau į greta plaukiojusią istorinę jachtą „Vilnis“. Trisdešimt metų ja plaukiojęs Jonas Bartuška, sulaukęs devintą dešimtį amžiaus, nesiruošė toliau ją eksploatuoti. Klubo kolektyvo pagalba ir pastangomis per šešerius metus jachtai „Vilnis“ atlikta trečioji kapitalinė rekonstrukcija ir jau trečia vasara kviečia į pasiplaukiojimus. Stovi jūrinė jachta „Vilnis“ Mingės uoste.
Marijampolės Vytauto Didžiojo parke vasarą, kaip ir ankstesniais metais, vyksta Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotojų sukurti kultūriniai renginiai. Šį kartą pakalbėsime apie projektą „Knyginėtojai“. Tai ketvirtadieniais parko medžių paunksmėje vykstančios pasakų skaitymo valandėlės susirinkusiems į parką mūsų mažiesiems gyventojams su tėveliais ir ne tik jiems. Liepos 5 dieną vykęs renginys buvo skirtas pasakoms, kurias skaitė ar matė televizorių ekranuose jų tėvai bei seneliai. Į svečius pas mažuosius taip pat buvo atvykęs teatras „Avilys“. Jo aktoriai pakvietė į spektaklį, sukurtą pagal H. Kristiano Anderseno pasaką „Princesė ir kiauliaganys“.
Pasak pašnekovės, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centro vedėjos Ramintos Liubelionienės, teatralizuotų garsinių pasakų skaitymų idėja gimė 2014 metais pastebėjus, kad bibliotekoje mažėja skaitančių vaikų skaičius. Vaikų ir jaunimo edukacijos centro darbuotojai ieškodami vaikų skaitymo skatinimo būdų pastebėjo, kad greta bibliotekos esančiame gražiai sutvarkytame Vytauto Didžiojo parke mėgsta rinktis bendravimui šeimos su mažamečiais vaikais, tad kilo mintis pabandyti pasakas vaikams skaityti ten.
„Mūsų pagrindinis tikslas – pasitelkiant knygos populiarinimo ir skaitymo skatinimo iniciatyvas, profesionaliojo ir mėgėjų meno kūrėjus formuoti skaitymo nuo mažų dienų ir dalyvavimo kultūroje įpročius, stiprinti vaikų saviraišką bei ugdyti pojūčius. Šiemet skaitymai jubiliejiniai. Jau 10 metų vasaros metu, ketvirtadieniais, 15 valandą, susitinkame su vaikais ir skaitome pasakas, žiūrime mini spektaklius. Beje, prieš dešimt metų, pradėję teatralizuotus garsinius pasakų skaitymus, bibliotekos darbuotojai viską darė savo jėgomis. Skaitymo šventėse darbuojasi visa Vaikų ir jaunimo edukacijos centro komanda. Kartu su manimi su vaikais bendrauja vyresnioji kultūrinės veiklos vadybininkė Gerda Matusevičienė, vadybininkė Ligita Valiukienė, bibliotekininkė Aušra Kriaučiūnaitė, vyresnioji bibliotekininkė Daiva Kliučininkienė. Renginių įgarsinimu ir muzikiniu fonu rūpinasi vadybininkas Vilius Krivickas, šventes įamžina fotografuoja/filmuoja vyresnioji bibliotekininkė Augustina Miknevičiūtė. Taip pat sulaukiame pagalbos iš visų kolegų ir bibliotekoje besidarbuojančių savanorių.
2019 metais parengėme projektą „Knyginėtojai“, kurį finansavo Lietuvos Kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė. Taigi, atsirado galimybė į mūsų renginius pasikviesti profesionalius meno atlikėjus, rašytojus ir padidinti renginių kultūrinę vertę. Nuo to laiko kiekvienais metais yra rengiami tęstiniai finansuojami minėtų rėmėjų projektai.
Lengva nebuvo, teko smarkiai pasistengti norint pelnyti populiarumą. Pirmuose renginiuose, pradėtuose prieš dešimtmetį, didele auditorija pasidžiaugti negalėjome, teko skaityti 3–5 atėjusiems vaikams ir jų tėveliams, tačiau nuoseklus darbas, tas pats laikas ir vieta davė rezultatą. Prie žinomumo prisidėjo ir renginių viešinimas, jų dalyvių atsiliepimai. Visa tai padėjo suburti kasmet gausesnį vaikų ratą, tad šiandien galime džiaugtis, kad parke sulaukiame 200 ir daugiau mažųjų knygų mylėtojų. Dalyvių gausą labai įtakoja oro sąlygos, atostogų metas, taip pat mieste vykstančios šventės. Tačiau net ir esant blogam orui skaitymai vyksta. Tuomet keliamės į bibliotekos didžiąją salę“, – pastebėjo vedėja Raminta Liubelionienė.
Pažymėtina, jog jau ketvirti metai teatralizuotų garsinių pasakų skaitymų sezonas baigiamas „Knygos švente“. Jos metu vyksta edukacinės ir kūrybinės veiklos, profesionalių teatrų ar atlikėjų pasirodymai, pažintys su vaikų rašytojais. Prie „Knygos šventės“ prisijungia bibliotekos-partnerės iš Vilkaviškio, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos, kurių darbuotojai taip pat pasiūlo vaikams smagių kūrybinių užsiėmimų. „Knygos šventės“ metu sulaukiama daug lankytojų ir tai yra didžiausias vaikų kultūrinį išprusimą ugdantis renginys mieste. Šiemet „Knygos šventė“ prasidės liepos 18 dieną 15 valandą Vytauto Didžiojo parke.
Bibliotekos darbuotojos pasakojo, kad garsiniams skaitymams parke stengiamasi parinkti kuo įvairesnes istorijas, kad vaikai ir tėvai suprastų, koks yra gausus knygų pasirinkimas bibliotekoje ir panorėtų čia užsukti išsirinkti norimą knygą. Bibliotekoje mažesnieji vaikai dažniausiai renkasi istorijas apie gyvūnus, apie princeses ir raganas, apie stebuklus. Vyresnieji ieško tikroviškų, jų emocijas, jausmus ir išgyvenimus atliepiančių istorijų.
Įgyvendinant projektą „Knyginėtojai“, bibliotekos Vaikų ir jaunimo edukacijos centre visus metus vyksta įvairios veiklos tėvams ir vaikams. Šių metų pavasaris buvo skirtas tėvams su kūdikiais. Organizuoti pojūčių lavinimo užsiėmimai kūdikiams iki 1 metų „Multimažyliai“. Spektaklį „Spalvoti žaidimai“ mažiesiems parodė šokio teatras „Dansema“. Tėvai dalyvavo seminare „Patyriminis ugdymas. Kaip kūrybiškai ugdyti vaiką namuose?“, kurį vedė Family Lab Academy lektorė Deimantė Teišerskienė.
Rudenį šeimų su vaikais laukia „Šeimadienių“ ciklas, kurio metu vaikai kartu su tėvais dalyvaus įvairiose kūrybinėse, edukacinėse ir pramoginėse veiklose. Taip pat vyks skaitymo skatinimo konferencija tėvams ir pedagogams. O rugpjūčio mėnesį vyks architekto, komiksų kūrėjo Povilo Vincento Jankūno komiksų paroda „Vilnios atspindžiai“. Tai galimybė supažindinti vaikus su įvairiomis meno rūšimis, beje, komikso žanras ypač populiarus tarp vaikų.
Deja, esama ir problemų, kurias pastebėjo bibliotekininkės, tai tėvų sąmoningumo stygius. „Norint užauginti skaitančią kartą, turime pradėti nuo tėvų. Tačiau ne visuomet tėvai supranta skaitymo ar įsitraukimo į kultūrinį gyvenimą nuo mažų dienų naudą. Mes stengiamės organizuoti švietėjiškus renginius tėvams apie skaitymo naudą nuo kūdikystės, o tada su tėvų pagalba auginamės skaitytoją. Todėl renginiuose jau nebestebina tėvai su kūdikiais vežimėliuose. Mūsų organizuojami renginiai – puiki priemonė tėvams pratinti vaikus prie dalyvavimo renginiuose, prie skaitymo. O matydami laimingus vaikų veidus tėvai gal ir patys norės dažniau paimti knygą ir paskaityti vaikams“, – sako bibliotekos darbuotojos.
Rašinio pabaigoje derėtų paminėti, kad liepos 5 dieną Vytauto Didžiojo parko improvizuotoje scenoje žiūrovai matė spektaklį “Princesė ir kiauliaganys”, kuriame vaidino teatro „Avilys“ aktoriai Rita Kiškūnaitė, Arūnas Pakulevičius.
Renginio metu sutikta Marijampolės Degučių Vaiko dienos centro vadovė Ramutė Lepšienė, atvykusi su grupe savo auklėtinių, pasidžiaugė tuo, jog bibliotekininkai sugalvojo tokią edukaciją parke, nes tai galimybė praturtinti vaikų akiratį, pamatyti nemokamai aktorių vaidybą, o suaugusiems proga tarsi persikelti į vaikystės dieneles.
Šį sezoną teatralizuotuose garsiniuose pasakų skaitymuose jau svečiavosi „Bravo“ teatras, parodęs spektaklį „Baubukas“, teatro „Gyvi teatre“ aktoriai parodė spektaklį „Žiogės istorija“, interaktyvią programą vaikams dovanojo lenktynininkas ir jo draugas Žaibas Makvynas iš pramogų studijos „Eventofonas“. Susitikti su vaikais atvyko ragana Turumpurija su draugu voru iš „Žalios vaikų kūdros“, o keliauti į Madagaskarą su žinomais personažais pakvietė pramogų studija „Evaland“. Liepos 11 dieną žadama smagaus juoko su „Juoko jogos“ instruktore ir, kaip jau minėjau, sezonas baigiamas liepos 18 dieną didele „Knygos švente“.
Politiko duona demokratinėje valstybėje nėra tokia jau lengva, kaip daugeliui atrodo iš šalies pažvelgus. Darbas pilnas netikėtų iššūkių, reikalaujantis bendravimui su žmonėmis, jų interesų gynimui skirti begalę laiko. O ir padėti jiems, net būdamas savivaldybės Tarybos nariu, toli gražu ne visuomet gali. Tai darbas – tarsi „amerikietiški kalneliai“: šiandien esi viršūnėje, o kitą kadenciją rinkėjai gali pasiųsti tave ar tavo partiją „ant atsarginių suolelio“. Be to, dar būtina nuolat tobulėti visą politiko karjeros laikotarpį, sistemingai siekti žinių, kad neatsiliktum nuo labai dinamiško gyvenimo ritmo. Politikai yra vieši žmonės, tad, nori to ar nenori, jie gyvena būdami tarsi „po padidinamuoju stiklu“. Visuomenę domina jų sąžiningumas, dorovė, ryšiai su kitais žmonėmis bei interesų grupėmis, taip pat elgesys buityje ir dar daugelis kitų dalykų. Kitaip tariant, reikia iš dalies aukoti vieną iš svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime – asmens laisvę. Gal todėl nedaug gabaus jaunimo, sugebančio uždirbti pakankamai daug duonai kasdieninei, tarkim, versle, ryžtasi eiti į politiką ir įgijus pakankamai patirties bandyti įtakoti valstybės valdymą ar jį tobulinti.
Ričardas Bagdanavičius – jauniausias pagal amžių Marijampolės savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas, daugeliui savivaldybės gyventojų, besilankančių kultūriniuose renginiuose, žinomas kaip nenuilstantis jų vedėjas. Taigi, šiandien publikuojame pokalbį su šiuo jaunu politiku.
– Pokalbio pradžioje gal keletą sakinių apie save…
– Man 32-eji, turiu tarptautinio verslo bakalauro laipsnį, įgytą 2015 metais Vilniaus universitete. Per beveik dešimtmetį dirbau tiek versle su turizmo informacinio centro projektu, tarptautinių mainų projektais, tarptautiniais savanoriais pagal Erasmus plius programą, tiek ir biudžetinėse įstaigose, atviro jaunimo centro veiklos organizatoriumi, kultūros centro direktoriaus pavaduotoju, profesinio rengimo centro informacijos centro sektoriaus vadovu, vėliau sandėlininku. Labai trumpai dirbau LR Seimo nario padėjėju. Beveik penkerius metus dirbu Paslaugų skyriaus vedėju Marijampolės profesinio rengimo centre, taip pat vykdau individualią darbinę veiklą.
Su mylimąja Karolina prieš ketverius metus sukūrėme šeimą, o visai neseniai tapome tėvais. Turime mažąjį stebuklą Bernardą.
Man patinka būti šeimos ar draugų apsuptyje, daryti gerus darbus kartu su Marijampolės apskrities LIONS klubo nariais, taip pat organizuoti ir vesti renginius, šokti tautinius šokius, dainuoti, groti gitara. Nuo 2015 metų esu Lietuvos socialdemokratų partijos Marijampolės skyriaus narys bei Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Marijampolės skyriaus narys.
– Kodėl nusprendėte aktyviai dalyvauti regiono politiniame gyvenime?
– Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo mano šeimos. Mama Rasa – aktyvi socialdemokratė, puiki pedagogė, nuostabi švietimo įstaigų, vaikų globos namų vadovė, močiutė Lina iš pašaukimo gydytoja odontologė, bet širdyje renginių vedėja, tekstų kūrėja, dainininkė. Tai moterys, kurios formavo mano pasaulėžiūrą vaikystėje ir paauglystėje. Būtent jos paskatino mane lankyti ir baigti Marijampolės muzikos mokyklą, kurioje turėjau nuostabią ne tik choreografijos, bet ir gyvenimo mokytoją Aliną. Vis dėlto didžiausią įtaką, mano supratimui, kaip iš tiesų reikia gyventi, kaip save per gyvenimą vesti, padarė mano senelis Vidas Juozas Šalaševičius, ilgametis Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius. Jis man buvo atsidavimo savo darbui, savo bendruomenei, begalinės kantrybės, žmogiškumo, korektiškumo etalonas. Mano šeima buvo ir yra aktyvūs bendruomenės nariai. Jų dėka aš atradau savanorišką visuomeninę veiklą kultūroje. Būdamas savanoriu Marijampolės kultūros centre turėjau reiklias bei rūpestingas mokytojas: tuometinę direktorę Iraidą Skirpstienę ir jos pavaduotoją Rimą Striaušienę. Jos pastebėjo mane, formavo kaip aktyvų kultūros puoselėtoją, visuomenininką. Artimi žmonės ir mokytojai įskiepijo man meilę žmonėms, norą dirbti dėl bendruomenės, gebėti atjausti, žmogiškai suprasti, įsiklausyti bei išgirsti.
Gal todėl baigęs studijas Vilniuje sugrįžau į Marijampolę. Grįžęs „namo“ aktyviai dalyvauju regioninėje jaunimo veikloje. Mane netrukus pastebėjo politikė Irena Lunskienė, kuri ir paskatino dalyvauti politiniame gyvenime. Tapau socialdemokratinio jaunimo sąjungos nariu, buvau Marijampolės jaunimo organizacijų tarybos „Apskritas stalas“ pirmininkas, Marijampolės jaunimo interesus atstovavau Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje asamblėjų metu, organizacijų vadovų susitikimuose. Jaunimo buvau išrinktas atstovu Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų taryboje. Aktyvi visuomeninė veikla, žinios kultūros, švietimo, jaunimo politikos reikaluose, taip pat Irenos Lunskienės pasitikėjimas manimi, duotos ir vis dar duodamos pamokos bei kvietimas prisijungti prie LSDP Liudvinavo grupės paskatino, taip pat įpareigojo aktyviai įsitraukti į savanoriškas veiklas bendruomenėje.
– Ar pakito jūsų nuomonė apie politikos „virtuvę“ tapus savivaldybės tarybos nariu? Gal tapęs politiku patyrėt kokių nors netikėtumų, apie kurių buvimą anksčiau net neįsivaizdavot?
– -Prieš įsitraukdamas į politiką, turėjau gana idealistinį požiūrį į tai, kaip vyksta sprendimų priėmimas ir kaip greitai galima įgyvendinti pokyčius. Tačiau tapęs tarybos nariu supratau, jog realybė yra kur kas sudėtingesnė. Politikoje yra daug biurokratinių procedūrų, interesų derinimo, taip pat ir kompromisų. Tai buvo viena iš didžiausių staigmenų. Dabar žinau, kiek daug laiko ir pastangų reikia, kad būtų pasiektas sutarimas ir priimti sprendimai. Taipogi supratau, kad kai kurios problemos yra sudėtingesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, o jų sprendimas reikalauja daugiau laiko bei resursų.
Be to, tapo akivaizdu, kad vienas politikas nepadarys postūmio – tam reikia darnios komandos ir sistemingo darbo. Efektyvus darbas taryboje yra įmanomas tik tuomet, kai yra glaudus bendradarbiavimas tarp narių, kai siekiama bendro tikslo ir visi yra pasirengę dirbti dėl bendros gerovės. Tai padėjo man suprasti, kokia svarbi yra komandinė veikla ir kaip svarbu yra gebėti rasti bendrą kalbą su įvairiomis interesų grupėmis.
– Dalyvaudami rinkimų kompanijoje politikai rinkėjams negaili pažadų, tad tikriausiai ir jūs esate jiems kažką pažadėjęs. Kaip sekasi įgyvendinti duotus pažadus?
– Niekada nežadu to, ko negaliu įgyvendinti. Į rinkimus ėjau kalbėdamas apie keturias sritis: švietimą, kultūrą, jaunimą ir sportą. Siekiant realiai prisidėti prie sprendimo priėmimų pirmiausiai pavyko patekti į tarp tarybos narių pakankamai populiarų Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetą, kuriame dirbu nuo pat kadencijos pradžios. Taip pat pavyko sulaukti palaikymo ir tapti jaunimo reikalų tarybos pirmininku, o šeimos komisijoje pirmininkės pavaduotoju. Manau, kad šioje kadencijoje socialdemokratų frakcija – tai subalansuota tarybos narių komanda turinti būtiną patirtį, kiekvienas jos narys yra savo srities specialistas, todėl ir sprendimų projektai, kartais juos pakoregavus, sulaukia pritarimo Taryboje.
Mano asmeninė ambicija – stipendijų didinimas profesinio mokymo moksleiviams, profesinio orientavimo stiprinimas, švietimo įstaigų infrastruktūros gerinimas, kultūros centro kokybiškų paslaugų užtikrinimas kaimiškose vietovėse skiriant finansavimą infrastruktūros modernizavimui, jaunimo įtraukimo į sprendimų priėmimą didinimas. Tai, ką pažadėjome rinkiminės kampanijos metu, įgyvendiname ir už sprendimus visa komanda nešame atsakomybę.
– O ko ir kodėl vis tik nepavyksta nuveikti rinkėjų labui?
– Manau, jog tai, ką užsibrėžėme eidami į rinkimus, būtinai įgyvendinsime. Biudžetas didėja, vietoj kuriasi verslas, kuriam sudarome palankias sąlygas. Tikriausiai sudėtingiausi procesai yra infrastruktūros projektuose, nes ten ne vien finansavimas yra lemiamas faktorius. Daug suinteresuotų grupių: projektavimas, rangos darbai, bet svarbiausia visa tai turi atliepti gyventojų lūkesčius. Mūsų komanda stipri bei ambicinga, tad tikiu tuo, kad įgyvendinsime išsikeltus tikslus.
– Kadangi esat jaunas žmogus, todėl būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę apie bendraamžius, jų motyvaciją, poreikius, dalykiškumą?
– Jaunimas yra labai dinamiškas ir motyvuotas, tačiau dažnai jaučiasi atskirtas nuo sprendimų priėmimo procesų. Jie nori būti išgirsti ir dalyvauti visuomenės gyvenime, tačiau susiduria su kliuviniais, trukdančiais tai daryti. Svarbu sukurti sąlygas, kuriose jaunimas galėtų realizuoti savo idėjas ir projektus, suteikti jiems daugiau erdvių saviraiškai ir bendruomeninei veiklai. Jie yra labai kūrybingi, todėl gali pasiūlyti daug naujų sprendimų, suprantama, jei jiems suteikiama tokia galimybė. Manau, kad Marijampolė pastaraisiais metais šioje srityje rodo pavyzdį visai Lietuvai…
– Kokią Lietuvą ir Marijampolės savivaldybę norėtumėt matyti, tarkim, po metų dvidešimties?
– Po dvidešimties metų norėčiau matyti Lietuvą kaip stiprią, inovatyvią ir klestinčią šalį, kurioje visi piliečiai jaučiasi saugiai ir laimingai. Marijampolę norėčiau matyti kaip dar labiau klestintį modernų ir patrauklų miestą, kuris pritraukia jaunimą ir verslą, turi stiprią švietimo ir kultūros infrastruktūrą, aktyvią bendruomenę ir palankias sąlygas gyventi ne tik jaunimui, bet ir jaunoms šeimoms bei vyresnio amžiaus žmonėms.
– Ką norėtumėt pasakyti ar palinkėti šių dienų jaunimui?
– Norėčiau palinkėti jaunimui būti aktyviems, nebijoti siekti savo tikslų ir idėjų, dalyvauti visuomenės gyvenime. Tik nuo jūsų priklauso, kokia bus mūsų ateitis, todėl labai svarbu ne tik kalbėti apie pokyčius, bet ir kantriai dirbti juos įgyvendinant. Pasitikėkite savimi ir savo jėgomis, o mes, savivaldybės tarybos nariai, stengsimės suteikti jums visą reikalingą palaikymą ir resursus jūsų svajonėms įgyvendinti mūsų visų Marijampolėje.
– Dėkoju už pokalbį.
Vytauto Karsoko nuotraukos ir nuotraukos iš Ričardo Bagdanavičiaus asmeninio archyvo.
Kiek paplaukioję svetimoje jachtoje „Žalgiris“, užsinorėjom turėti nuosavas jūrines jachtas. Šefai, įmonės FASA, kurioje dauguma mūsų klubo buriuotojų dirbome, vadovai, neatsisakė apmokėti stipriai „pavargusios“ jachtos „Vilnis“, o po trejų metų – naujos jachtos „Sūduva“ pirkimo. Abi šios mūsų jachtos savo plaukiojimų istorijas pradėjo rašyti 1986 m. gegužyje.
Spaudoje pasirodydavo žinios apie buriuotojų klubo veiklą, sportinius pasiekimus. Pirmąjį man įspūdingiausią plaukimą į „Baltijos taurė“ regatą aprašiau, kad visuomenė susipažintų su nauju mūsų patyrimu. Rašinį pateikiau laikraščio „Naujas kelias“ redaktoriui. Nesulaukęs rezultato redakcijoje klausiu, kodėl nespausdinama. Gautas atsakymas teigė, kad ši medžiaga niekam neįdomi, niekas tokiais plaukiojimais nesidomi, todėl nespausdinsime.
Kadangi visuose laivuose privalomai pildomas laivo veiklos žurnalas, todėl pavarčius sudėtingesnės išvykos laivo veiklos žurnalo įrašus bei prisimintus įvykius nesudėtinga parašyti straipsnį apie kelionę, ekstremalių įvykių eigą bei įgulos veiksmus. Kad ir seniai aprašytus, kelis jų pateiksiu.
Šiauriniai vėjai liepos mėnesį
Nuo buriuotojų klubo įkūrimo eina jau 15 metai. Jaunieji ir suaugę buriuotojai nesėdėjome be idėjų ir pasiūlymų. Paragavę jūrinių įspūdžių svetimoje jachtoje, įdėję nemažai pastangų pasiekėme, kad įmonės balanse atsirado dvi jūrinės jachtos. Šių laivų įsigijimo veiksmai taip pat įdomios istorijos, kada nors apie tai vėliau.
Įsitikinę, kad tai didžiausias ir įspūdingiausias mūsų buriavimo inventorius, jachtą pavadinome mūsų krašto vardu – „Sūduva“. Gavus tokę dovaną privalėjome ne tik turiningai poilsiauti, bet ir dalyvauti visose respublikos, gal ir užsienio regatose.
Laivas naujas, prieš akis atostogos ir vasaros renginių kalendorius. Gegužę jachtą nuleidžiame į vandenį Kuršių mariose. Daug montavimo, tvarkymo, reguliavimo, tobulinimo ir įsisavinimo darbų. Respublikos jūrinių jachtų čempionato pirmasis etapas. Nusivylėm. Nors trūksta patyrimo nutariame dalyvauti didžiausioje SSRS regatoje „Baltijos taurė“.
Atsisakome planuotų liepos mėnesyje kelionių į Rygos įlanką, komplektuoju komandą: padėjėjas Saulius Menkevičius, vairininkai Rimgaudas Urbanavičius, Alfredas Stanys, imu papildomas nemokamas atostogas, nes su nuvykimu į starto miestą prie Nevos truksime per mėnesio. Komanda nepilna, tačiau 1986 m. birželio 27d. pajudame, pasieniečiai linki septynių pėdas po kyliu, neriame į audringą jūrą.
Penkias paras pūtęs stiprus NNW (šiaurės, šiaurės vakarų) vėjas įsiūbavo didžiules bangas, kurių kryptis ir stiprumas per tolesnes plaukimo paras nepasikeitė nė trupučio. Eidami prieš trijų metrų bangas ir stiprų priešinį, vėją praeinam žinomus ir naujai sutiktus Baltijos objektus: švyturius Irben, Vilsandi, Kipsarenuk, Ristna. Suomių įlankoje mūsų kursas vėjo atžvilgiu pagerėja, sumažėja bangų aukštis.
Plaukiodami jachta „Žalgiris“, jau buvome įsisavinę buitiniu radiju „VEF“ nustatyti kryptį į švyturius, atlikti vadinamą radijo pelengavimą. Palengvėja darbas, pelenguojam radijo švyturius salose ir pusiasaliuose: Osmusar, Parki, Naisar, Mochni, Gogland. Kartais pasiekiam greitį iki 10–12 mazgų. Daug suplyšimų burėse, ką sugebam, remontuojam iš karto. Tiesinam trasą, kairiam borte paliekame salas Moščnij, Malyj, Seskar. Ties sala Malyj suplyšta paskutinis „grotas“ (pagrindinė burė) ir paskutinis „stakselis“ (priekinė burė), keliam štormines bures. Po pusdienio vėjai pradeda silpnėti, todėl spėjome išbandyti „ričerį“ ir „spinakerius“ (silpnesnių vėjų bures).
Baltoji naktis vidurnakty padėjo susigaudyti Nevos Gubos farvaterių labirintuose, nes vienoje rankoje „rumpelis” (vairolazdė), kitoje atskleistas jūrlapis su visais kelio ženklų rebusais. Liepos trečiosios rytą (šeštoje paroje) švartuojamės centriniame Sankt-Peterburgo jachtklube.
Pasienio formalumai. Skubu į gamyklą stačiusią jachtą pareikšti priekaištus po pirmo rimto išplaukimo. Nelabai noriai (daug įmonės darbuotojų dalyvauja regatoje) įmonė priėmė 30 eilučių sąrašo priekaištus, tačiau atliko tik mašininį darbą šešioms burėms, perrinko siurblius, pakeitė stiebą laikančius blogus lynus ir kitas smulkmenas, papildė remontinių medžiagų atsargas.
Pusantros paros jachtklube ir verfėje (laivo statykloje), sukamės labai įtemptai, nes, be darbų statykloje, daug formalumų lenktynių mandatinėje ir matuotojų komisijose. Bures reikėjo permatuoti, ant jų matuotojo antspaudą gauti. Labai dalykiškai padėjo matuotojas iš Rygos kapitonas R. Alders. Komanda pasipildė vienu įgulos nariu – vietoj vieno išvykusio atvyko du. Mūsų naujokas Alfredas Stanys, sėdęs į jachtą pirmą kartą, tapo geriausiu navigatoriumi ir kochu (virėju) per visą jo nuplauktą tūkstančio jūrmylių (Klaipėda–Sankt-Peterburgas–Pionierskas) maršrutą. Taip aktyvūs turistai labai greitai pritampa jūreivystėje.
Visas „Baltijos taurės“ maršrutas: Sankt Peterburgas–Pionierskas (Kaliningrado srityje), Pionierskas–Ryga ir trikampis Rygos įlankoje. Liepos 5 d. 18 val. pagal programą startas pirmajam plaukimui prie Obručevo Forto, esančio Šiauriau Kotlino salos. Nuo jachtklubo iki starto vietos reikia plaukti apie 6 val.
Kartu su dauguma per 120 jachtų išplaukiame ir mes. Pusiaukelėje, ties Kotlino (Kronštato tvirtovės) sala, užeina štormas, vos vos, su sumažintomis burėmis ir variklio pagalba suvaldome laivą siauru pietiniu Kotlino farvateriu. Matom: vieną jachtą permetė per povandeninius akmenis, kitą pribloškė prie tvirtovės sienos, Kijevo jachta „Gonta“ jau grįžta su nulaužtu stiebu, iš nuolaužų sumontavę ant denio trikojį su gabalu burės (žinau, kad variklio jie neturi). Artėjame prie Tolbuchino švyturio, truputį nukirtę kelio atsiduriam Kotlino salos šiaurėje. Šoniniu vėju randame teisėjų laivą, pagal iškeltas vėliavėles supratom, trims valandoms startas atidėtas, kartu nurodo eiti pietryčių kryptimi. Randam Obručevo Fortą, kuris kažin ar kada yra matęs tiek daug stiebų. Teisėjai per raciją kviečia startuoti, tačiau dalyviai pradeda traukti inkarus tik išgirdę rimtus įspėjimus. Prie teisėjų laivo pastebim „K” (kilo) vėliavėlę, reiškia mūsų trečiajai laivų grupei su lenktyniniu balu 7,75–8,81 bus duotas startas. Manevruojamame, matuojamės, startuojame prastai, penketas jachtų priekyje, kitos greta. Sunku įžiūrėti kokios, nes baltosios nakties audros debesų užtrauktame danguje kaip nebuvę.
Dabar mes vėl prieš 5–6 balų (per 10 m/s) W (vakarinį) vėją. Tikslas aiškus – kuo greičiau į Pionierską. Tiesiu taikymu pusė tūkstančio jūrmylių, tikimės vėjo pašiaurėjimo, todėl pirmuosius ilgus halsus darome į šiaurę. Paryčiu mes jau netoli Didžiosios beržų salos. Prognozės pasitvirtino, dabar dešiniu halsu galima nuplaukti toli. Vienu momentu bandome kelti plokščią spinakerį, tačiau nesėkmingai, trečioji tarpinė burė duoda greičio padidėjimą. Čia tik laikinos prošvaistės, mums lemta eiti tik prieš vėją. Išnaudojame didžiojo ir mažojo tiuterio, Vaindlo salų priedangą, už jų bangos daug mažesnės. Trečiame vakare bandome uždegti bortines šviesas, apšviesti kompasus, pamatome, kad prasitrynęs kabelis iškrovė vienintelį akumuliatorių. Naktyje teko plaukti be šviesų, nes ir variklio paleisti negalime. Kompasą švietėme prožektoriumi ir atsarginėmis lemputėmis, pamaitintomis elementais „krona“, išimtais iš neveikiančių prietaisų. Taip praėjome Keri, Prangli, Aegna salas kairiu bortu, Naisar – dešiniu. Pagerėjus matomumui pastebiu, kad pora jachtų lenda už Osmusar salos. Instruktažo metu buvo pasakyta, kad Monzuno archipelagą reikia apeiti kairiu bortu, o mes tiksliai nežinodami, kurios, be Hiumos, Vilsandės, Saaremos, salos priklauso šiam archipelagui, tai neplanavom ieškoti priedangų. Apsidžiaugėme, kada praėję salą mes buvome jų priekyje. Vėliau mes padarėme klaidą, įlindome į Hiuma salos įlanką, Kipu iškyšulio apėjimui. Keturios jachtos ėjusios jūriau mus aplenkė.
Pasiekus Baltijos jūrą nuotaika pasikeitė, laviruoti nereikėjo iki Pioniersko, o nuo Akmenragės pasidarė neblogas halfvindas (šoninis vėjas). Burės sumažintos, tačiau einame iki 10 mazgų greičiu. Nors esame pakankamai nuvargę, vairininkai Saulius ir Sigitas Karvelis nuo rumpelio nesitraukia po 6–7 valandas, nes tai didelis malonumas vairuoti taip gerai einančią jachtą. Alfredas rūpinasi, kad visi sotūs būtų, o Audris Mzurkevičius, kad teisinga linkme plauktume.
Po 115,563 valandų finišuojame prie Pioniersko, netrukus ant lūžtančių pakrantėje bangų pasukame į uostą. Perskaičiavus laiką atsiduriame 20-oje vietoje iš 27-nių mūsų trečiosios grupės laivų. Ne paskutiniai – tai neblogai. Tikslas buvo apeiti distanciją be didesnių sutrikimų. Pradžia nebloga, nes mūsų lenktyninis balas didesnis už labiau patyrusių, daugiausia sporto meistrų kapitonų laivų ir dar aprėdytų dakrono burėmis, pavyzdžiui, lyderių Maskvos „Mobi Dik“ 7,77 m, „Auroros“ 7,75 m, Sankt Peterburgo „Glorijos“ 7,74 m, Talino „Trijn“ 7,63 m, o mūsų „Sūduvos” 8,27m. Juos nugalėti – reiškia finišuoti 5–6 valandomis prieš juos.
Pionierskas priima svetingai, yra kur išsimaudyti, ekskursijos į Kaliningradą, produktai, dujos atvežti tiesiog į uostą, pakraunami akumuliatoriai ir taip toliau. Tvarkomės, ilsimės.
Vėjas nemažėja, šoka bangos per šešių metrų uosto molus, tomis dienomis krante nemažai medžių buvo išversta. Pagal programą liepos 12 d. teisėjai skelbia startą (teisėjų laivas dėl blogo oro į uostą įplaukti negalėjo, ryšys su juo tik per raciją). Kranto teisėjo agitacija, vėliau reikalavimas startuoti buvo bevaisiai, nes neįmanoma išeiti iš uosto. Planuotas plaukimas neįvyko ir nebuvo kartojamas. Kitą dieną paskelbtas naujas „ketvirtasis“ papildomas plaukimas. Iki paskutinės minutės mes laukiam savos komandos papildymo, nes Audris ir Alfredas mus paliko, esam tik trise.
Vėliausiai atsiskaitome su pasieniečiais, neriame į bangas. Po starto atidėjimo vienai valandai visi kapitonai spėjo išvesti laivus iš uosto ir susirinkti prie teisėjų laivo. Startuojame su lyderių grupe, bet ne puikiausiai. Nutariau nesimalti pakrantėje, o eiti į jūrą, nuo Pioniersko iki Rygos įlankos mes nuėjome vienu halsu.
Naviguoti sekėsi labai gerai, rūko sąlygomis į įlanką pataikėme pačia optimaliausia vieta, apie kilometrą nuo Kurtzemės kampo (Ovišči). Atitolę nuo pavojingų krantų keliam spinakerį, taip su juo po 43 valandų finišuojame Rygoje. Krantinėje pasirodo komandos papildymas. Šarūnas Navickas kalbina mus, atsakymų nesulaukia net ir perklausęs. Jis suprato mūsų nekalbumą, sako: „Numikite valandėlę, o aš jums ką nors skanaus padarysiu“. Mat mes antra para nebuvom suglaudę blakstienų. Perskaičiavus laiką – 12 vieta.
Rygoje orai kurortiniai, liepos 16 d. 18 val. startas trikampiui bus už jūros vartų. Visi dalyviai išvyksta, mes dar šveičiame pavėlintus pietus, tikimės variklio pagalba greitai pasiekti starto vietą. Variklį paleidus paaiškėja, kad pamestos sraigto mentės, nors verfėje mums buvo uždėję naują sraigtą.
Keliam visas bures, vejamės lenktynių dalyvius. Artėjam prie teisėjų laivo, nesigirdi ir nesimato signalų, tačiau pastebim, kad mūsų konkurentai sukasi link starto linijos, turėdami neblogą greitį, visus aplenkiam, išgirstam starto signalą, stebuklas: starto liniją kertame pirmieji, nuo teisėjų laivo išgirstame sveikinimą ir pagyrimą.
Atsidūrę lygioje kovoje su konkurentais darome viską, ką mūsų patyrimas rodė, nors pamažu, tačiau atsilikinėjame nuo lyderių. Pavakarys labai gražus, aplink daugybė jachtų. Šarūnas Navickas su atsivežtu trimitu užgroja „Ant kalno mūrai“, iš dviejų pusių pasigirsta „valiooo”, tai mūsiškės jachtos “DAILĖ” ir “LIETUVA”.
Temstant vėjo kryptis smarkiai pasikeitė, labai nuostolinga buvo lyderiams, einantiems aukščiausiu kursu, tie, kurie krisdami vystė greitį, išlošė. Mes buvome viduryje, teisėjų katerį netoli Engurės apėjome taip pat grupės viduryje. Kursas į ženklą prie Saltės pavėjinis, keliame spinakerį, tačiau škvaliukas jį užsuka, vargstame, praleidžiame pora priešininkų, susitvarkę iki Saltės netgi rūke spinčiuojam, posūkį padarome su spinakeriu, tik, gaila, netoli pavyko su juo plaukti paskutinėje trikampio atkarpoje.
Į Salte pataikėm preciziškai. Kai išlindome iš rūko, matėme kelias jachtas, grįžtančias ženklo apėjimui dešiniu bortu, o kelios – per toli nuėjusios į NW. Tikriausia jos neįvertino ryškių magnetinių anomalijų maršruto teritorijoje. Kažkas spėjo ir ant pakrantės akmenų užšokti. Praėjus 18 valandų nuo starto, vos ne para anksčiau nei programoje, gana tankia rikiuote viena po kitos jachtos finišuoja. Šarūnas trimituoja nuotaikingas, kovingas maršų atkarpas. Mes 15-toje vietoje. Susumavus tris plaukimus – 13-toji vieta.
Para anksčiau vykdoma uždarymo ceremonija. Daug įvairių prizų, medalių, diplomų etapų lyderiams, absoliučiai greičiausioms jachtoms. Taures nugalėtojams įteikė Sąjungos, Latvijos, Kaliningrado srities sporto komitetų, Rygos, Sankt-Peterburgo miestų, žurnalo „Katera i jachty“ redakcijos, Baltijos laivininkystės organizacijos. Atminimo dovanos buvo įteiktos seniausiam 70- mečiui kapitonui bei moteriai – jachtos kapitonei.
Paskui “SŪDUVĄ” palikta 2000 jūrmylių, o, atrodo, kad tik užvakar išplaukėme. Laukiu atvykstančių padėti parvaryti jachtą į Klaipėdą, kartu ir paturistauti, tačiau nesulaukiu. Sugrįžęs Lietuvos sporto komitetui pristačiau reikalingus išrašus iš regatos protokolų. Tada viršijom aplenktų sporto meistro kapitonų reikalaujamą skaičių, man ir padėjėjui įteikė sidabrinius kandidato į sporto meistrus ženklelius.
Mažas patyrimas: kas mane žino, apkūnumu nesiskundžiu, tą pavasarį, kol sutvarkėme, nuvežėme, paleidome jachtą, mano kelnių diržas patrumpėjo per 4 skylutes (tarp kurių yra 45 mm), o po šios regatos jis buvo patrumpėjęs dar 5 skylutėm.
Žinodami, kad tik lenktynėse, žygiuose buriuotojai įgauna pasitikėjimo savimi, ugdo nuoseklų mąstymą, tobulina greitą orientaciją, kantrybę, atkaklumą, ištvermę ir kitas svarbias žmogaus savybes, nepraleidžiame progos vykti ir dalyvauti regatose bei išvykose.
Trečio buriavimo sezono pabaigoje (prieš rugsėjo 1-ją) Platelių jachtklubas tradiciškai rengia regatą. Mūsų kolektyvas, jau įsisavinęs vietinius ir artimesnius vandenis, ryžosi vasaros pabaigoje nustebinti žemaičius. Su Platelių klubo įkūrėju Stasiu Žukausku (klasiko A. Žukausko sūnumi) jau buvome pažįstami lenktynėse Nemunu iki Nidos. Provizorius S. Žukauskas buvęs prieškarinės studentų korporacijos „Jūra“ vadovas. Plateliuose jis su mokytoju Petru Sadausku 1951 m. pagamino pirmuosius laivelius ir įkūrė buriuotojų klubą.
Apie rūpesčius, komplektuojant komandą, transporto išsirūpinimą, inventoriaus pakrovimą nepasakosiu, kam tai teko daryti, žino rūpesčių gausą. Žemaičių priėmimas nuostabus, nakvynės palapinėje kaip kambarėlyje, puikus maitinimas kolūkio valgykloje, orai nuostabūs. Ten vykome kiekvienais metais, kol turėjome „parako“. Tikslas buvo nugalėti stipriausią Lietuvos „Emkistą“ S. Žukauską ir sudaryti galimybę mūsų „Optimistams“, „Kadetams“, „Finn“ pasigalynėti su kitų miestų konkurentais. Lenktynių be nutikimų nebūna. Pirmais ir dar keletą metų vaistininko aplenkti neįstengėme, nes mūsų „Emka“ yra senesnės konstrukcijos. „M“ laivai buvo kelių modifikacijų. Senais laikais aš plaukiojau „M“ („Soroka“). Antroji kauniečių suteikta „M“ buvo „Stryž“, o iš Kauno audinių 1989 m. gamykla mums nupirko „M“ („Lindai“), su tokiu plaukioja provizorius. Nepavyko iš karto jo įveikti. Lemdavo geriau įsisavintas vėjo srautų elgesys tarp salų. Kartą jau lipome Stasiui su „pusantrašimtiniu“ kolūkio kombainininku ant trapecijos, ant kulnų, kai ant mūsų trapecijos kabojęs Kęstutis Gurevičius neria į vandenį, nes nutrūko jį laikantis trosas.
Čia pat apsisukame, tik tada Kęstas išniro, tačiau mes vėl ne konkurento priekyje. Visi bėga, fotografo Romučio Rusteikos „ZIM- as“ veža jaunimą pietums į Platelių kolūkio valgyklą, o aš – į bokštą sušpleisuoti (supinti) nekokybiškai buvusį padarytą (ne mūsų) seną troso supynimą. Pamenu, manęs nenuskriaudė, pietums pateiktų skanių koldūnų trigubą porciją berniukai atnešė.
Popietiniame plaukime raginu Kęstą: ruošk trapeciją, o jis ryžtingai: NNEE! Tikrai jis tada buvo stipriai išsigandęs.
Toks skrajojimas pasikabinus ant troso (vadinama trapecija), kojomis atsirėmus į bortą, pakankamai malonus, su pertekliniu adrenalinu. Man Nemuno regatoje taip pat pasitaikė išsimaudyti. Pamenu, įtemptai einame greta su kauniečiais, aš kaip sunkiausias – ant trapecijos. Vėjo gūsio metu netikėtai išsirauna grot šotų blokelis (pagrindinės burės valdymo dvigubų skridinių sistemėlė) iš jau papuvusio kilsono (medžio juosta virš florų laivo dugne). Žemyn galva neriu į vandenį. Kol ropščiausi ant denio ir ieškom kuo pririšti tą dvigubą blokelį, mūsų konkurentai ištiesę kaklus džiūgauja atsidūrę priekyje. Už keliolikos minučių džiaugsmas apėmė mus – kauniečiai, nepastebėję seklumos, jau stovi.
Stasį Žukauską nugalėjo jaunimas. Nuo 1980 metų klubo suaugusieji įsijungėme į jūrinės jachtos „Žalgiris“ eksploatavimą. Įsijungėme rimtai, mums pavedė rūpintis viskuo, kas iš nerūdijančio metalo, ir sudėtingus rekonstrukcijų darbus. Platelių lankymas nenutrūko: vyresnių jaunuolių bei tėvų padedamas jaunimas sugebėdavo nuvažiuoti be manęs ir kaip ką laimėti. Daugmetinį Platelių čempioną S. Žukauską įveikė Arvydo Moliušio vairuojama „M“ įgula. Šotinis Alvydas Papeika ant trapecijos Alfredas Jasiulevičius. Tada mes jau turėjome „M“ („emka“ „Lindai“), tokią, kokia plaukiojo provizorius.
Plateliai turėjo stiprius „Finn“ vairininkus. Suomio Saarbi ištobulinti vienviečiai sportiški suaugusių burlaiviai, juos įveikti bandydavo Romas Urvakis, Jonas Bartuška, Vytautas Sedaitis, Jurgis Menkevičius. Pamenu, kai nuo ypatingų pastangų nulūžo naujausio mūsų „Finn“ stiebas, jį vairavo Romas Urvakis.
Mūsų „Kadet“, kurių turėjome tris įgulas, buvo pakankamai stiprūs. Gintautas Laurinavičius, Kęstas Gurevičius, Robertas Banzaitis, Eduardas Misiūnas, o Audrius Menkevičius su Eduardu Rusteika išaugo iki Lietuvos prizininkų.
Pamenu gražų buriuotojų priėmimą įrengtoje Platelių bendruomenės salėje (buvusioje dvaro ledaunėje). Tada buvo mada, kas įsirengs gražesnę pirtį ar pasilinksminimų salę. Meistrų pasidarbuota buvo pavyzdingai. Įspūdį padarė baltos medienos (tikriausia liepos) aukštais atlošais kėdės prie dar gražesnių stalų.
„Ledaunės“ atidarymo ir mūsų apdovanojimų metu kolūkio pirmininkas guodėsi, kad regata labai trukdanti javapjūtei, nes geriausias „sunkiasvoris“ kombainininkas savaitei mobilizuojamas į provizoriaus įgulą.
Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu mūsų buriavime jautėsi sumaištis. Su jūrinėmis jachtomis išplaukėme į anksčiau nepasiekiamas šalis. Skubėjome patys pasižiūrėti ir kitiems parodyti, daug metų mums aiškintą „supuvusį Vakarų pasaulį“. Platelius lankyti pratęsėme nuo 1996 m. Netgi Buriuotojų sąjunga porą pasitarimų suorganizavo Plateliuose. Lenktynių nugalėtojų laukdavo vertingi auksarankių pagaminti suvenyrai bei taurės.
Taip sūduviai ir žemaičiai kūrė Lietuvos jūrinės valstybės nuovoką, dabar pasakytų – įvaizdį. Senoliai seniai yra pasakę: Lietuva jūrinė valstybė bus tada, kai visuose jos vandenyse plaukios burlaiviai ir turėsime bent du jūrų uostus.
Valstybės dienos išvakarėse Marijampolėje sporto bendruomenės atstovai bei svečiai, žengdami raudonu kilimu, kurio kraštuose degė „olimpinės ugnies“ deglai, rinkosi į “Spindulio” kino teatrą paminėti krepšinio žaidimo pradžios šiame mieste, taip pat ir Suvalkijoje 100 metų sukaktį. Kad minėjimas prasidėjo taip pompastiškai, pasak vieno iš vakaro kaltininkų Gintauto Žibūdos, dėkoti reiktų „Spindulio“ kino teatro direktorei Kristinai Dobrovolskienei. Prie kino teatro durų atvykusius į renginį taip pat pasitiko kavinės „Nica“ darbuotojos, maloniai pasiūlydamos pasivaišinti skoningai jų paruoštomis vaišėmis. Ankstesniais laikais apie tokį prabangų vakarėlį Marijampolės sporto bendruomenė galėjo tik pasvajoti…
Marijampolės krepšinio 100-mečio renginį vedė Richardas Jonaitis, visiems gerai pažįstamas iš televizijos ekrano, o muzikinė grupė „Voiceless“ iš Klaipėdos susirinkusius salėje nustebino neįprastai skambėjusia violončelių ir būgnų muzika.
Jubiliejinio renginio metu apdovanojimus to nusipelniusiems žmonėms teikė Marijampolės meras Povilas Isoda, Marijampolės krepšinio federacijos prezidentas, verslininkas ir filantropas Klemencas Agentas, Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentė Alina Adomaitytė, šio vakaro organizatorė ir režisierė Žaneta Grašienė – „ Mantingos“ labdaros ir paramos fondo direktorė. Su gražia sukaktimi ne vien salėje esančius, bet ir visus marijampoliečius pasveikino Lietuvos sporto muziejaus direktorė Ilona Petrokienė.
„Šią garbingą sukaktį šiandien minime su sporto bendruomene „Spindulio“ kino teatre, prisimename Marijampolės krepšinio pradžią, jo istoriją, pagerbiame žmones, kurių nuopelnai krepšiniui yra neabejotini. Nuoširdžiai dėkoju visai Marijampolės krepšinio bendruomenei, ypač treneriams, kurie negailėdami savo laiko ir jėgų prisidėjo prie gražios ir išdidžios 100 metų istorijos kūrimo. Daug pasiekta ir nuveikta per šį šimtmetį, tačiau ne mažiau svarbių darbų dar laukia ateityje. Tikiu, kad visi kartu sukursime dar daug įsimintinų akimirkų ir galėsime džiaugtis dar ne viena pergale!“ – kalbėjo Marijampolės meras.
Jis įteikė šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, ordiną už nuopelnus sportui bei Marijampolės vardo garsinimą Gintautui Žibūnai, o šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medalį už reikšmingą indėlį į krepšinio sporto plėtrą Marijampolėje Deividui Jurkšai.
Krepšinio Marijampolėje istorija skaičiuojama nuo 1924 metų liepos 5 dienos, mat tai yra pirmųjų žinomų miestą atstovavusios komandos krepšinio rungtynių data. Prieš 100 metų Šiauliuose liepos 5-7 dienomis vykusioje Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos surengtoje sporto olimpiadoje Marijampolei istorinių rungtynių dalyvėmis tapo Rygiškių Jono gimnazijos mergaičių sporto klubo „Mirga“ krepšininkės. Olimpiadoje varžėsi ir gimnazijos berniukų sporto klubo „Vaidotas“ nariai, tačiau jie Šiauliuose krepšinio nežaidė. Vaikinai oranžinį kamuolį paėmė į rankas 1925-aisiais. Išlikusioje istorinėje nuotraukoje yra užfiksuota, kai jų rungtynes Rygiškių Jono gimnazijos krepšinio aikštelėje stebi apie 2 tūkstančius žiūrovų.
„Marijampolė visada buvo ir yra sportiškas miestas, o krepšinis čia žaidžiamas ir mylimas nuo seno. Šiais metais turime nuostabią progą – Marijampolės krepšinio 100-metį – padėkoti visiems miesto krepšinio puoselėtojams už darbą, tikriausiai pirmą kartą susiburti visi itin dideliame bendrame rate, prisiminti svarbiausias akimirkas ir didžiausius laimėjimus. Simboliška, kad ir mūsų šventė vyksta kino teatre „Spindulys“, kuris yra prie pat miesto sporto lopšiu vadinamos Rygiškių Jono gimnazijos bei pirmos miesto krepšinio aikštelės“, – susirinkusiems priminė šventės pagrindinis rėmėjas, UAB „Mantinga“ savininkas, Marijampolės krepšinio federacijos prezidentas Klemencas Agentas. Verslininkas ir filantropas ta proga paskaitė ištrauką iš naujos, 100-mečio sukakčiai išleistos nusipelniusio Lietuvos krepšinio trenerio Gintauto Žibūdos knygos „Krepšinis Marijampolėje – istorija, faktai, žmonės“, kurios leidybą parėmė UAB „Mantinga“.
Krepšiniu besidomintys tikriausiai žino, jog pokario metais visos Lietuvos šios sporto šakos sirgaliai palaikė Kauno „Žalgirio“ narius, marijampoliečius, Juozą Mateiką ir Bronių Gentvainį, o vėliau reprezentacinei šalies komandai atstovavusius Antaną Čižauską ir Vytautą Sarpalių, dar vėliau mūsų miestas davė Lietuvos rinktinei Darių Songailą ir Andrių Giedraitį. Krepšinio gerbėjai žino Aurimą Kiežą, Eglę Šulčiūtę, šiandien LKL žaidžia Lukas Uleckas. Daug tikimasi iš Arnoldo Kulbokos ir sparnus žaisti už Atlanto pakėlusio Mato Vokietaičio, Lietuvos trijulių rinktinei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse gali atstovauti Marijus Užupis. Visa tai įrodo, jog Marijampolėje krepšinio gyvenimas verda, treneriai dirba, augina naujus talentingus žaidėjus.
Prašmatnaus vakaro „Spindulio“ kino teatre metu įvairiais apdovanojimais buvo pagerbta net 116 Marijampolės krepšiniui nusipelniusių žmonių.
Po oficialios šventės dalies susirinkusieji žiūrėjo filmą „Kapitonas. Pauliaus Jankūno istorija“ ir galėjo pabendrauti su filmo režisieriumi Rimvydu Čekavičiumi.
Autoriaus nuotraukos ir nuotrauka iš G. Žibūdos naujos knygos „Krepšinis Marijampolėje, istorija, faktai, žmonės“.
Prieš kurį laiką mūsų portale buvo publikuoti rašiniai apie Lietuvos buriavimo sporto entuziastų bendruomenėje gerai žinomą žmogų, vieną iš Marijampolės (tuo metu Kapsuko) buriavimo sporto pradininkų, ilgametį Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos darbuotoją, atviros jūros kapitoną, sulaukusį garbaus amžiaus, įdomią asmenybę, tad turinčią ką papasakoti jaunajai kartai bei visiems besidomintiems mūsų krašto istorija žmonėms, be to, kilusią iš garsios 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, tarpukario Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Prano Dovydaičio giminės – inžinierių Rimantą Dovydaitį.
Skaitytojų dėmesiui pateikiame pirmąjį R. Dovydaičio pasakojimą iš ciklo straipsnių apie įvairias šio žmogaus spalvingo gyvenimo patirtis, nes manome, jog publikuojamos istorijos jus sudomins.
„Minint bendraminčio Marijampolės buriavimo entuziasto Gintauto Laurinavičiaus gražų 60-mečio jubiliejų, jam įteikiau pluoštelį senų savo archyve surastų nuotraukų ir palinkėjau toliau sėkmingai kurti istoriją, nes kiekviena sena nuotrauka yra istorija. Kilo mintis šiomis istorijomis pasidalinti su žurnalistais bei skaitytojais“, – sakė Rimantas Dovydaitis. Taigi ir toliau tegu kalba jis.
1971 m. vidurvasaryje vietinėje spaudoje ir iškabintuose plakatuose buvo skelbiama, kad Sūduvos sostinėje rugpjūčio 19 d. už Kvietiškio, prie Šešupės, šaukiamas visuomenės mitingas, kurio šūkis – „Šešupė keičia vagą“.
Matėme, kad ten ketvirti metai yra kareivių palapinės ir lyg ir statybinė technika, o kariniai statybininkai stato antrąją užtvanką ant Šešupės sūduvių krašto sostinėje. Matyt, artėjo šios penkmečio statybos pabaiga.
„Automatų“, taip visi tada vadino Maisto pramonės automatų gamyklą (MPAG), bendradarbiai, profesionalus jūrininkas Genadijus Draskinis su Albertu Drešeriu susiradę mane klausia, ar prisidėsiu prie buriavimo būrelio ar klubo įkūrimo, nes yra girdėję, kad aš kažkada buriavau. Atsakymas buvo „taip“. Genadijus, išplėsdamas idėją, pareiškė: „Jei bus marios, turi būti ir burės“. Tokiai gerai minčiai aš pritariau, nes Kaune, „Spartako“ klube, buriavau. Netrukus trys bendradarbiai „DDD“ lankėme valdžias ir būsimą šios veiklos fundatorių. Įmonės, kurioje mes dirbome, vadovas šios veiklos atsiradimui pritarė ir pažadėjo visokeriopą pagalbą. Daug metų „Automatų“ įmonės vadovas Jonas Šeškevičius vykdė pažadą, iš pradžių būrelio, vėliau buriuotojų klubo veiklą finansavo, kol turėjo galimybę, o iš mitingo tribūnos buvo patvirtinta, kad čia plazdės burės. Tą dieną laikome klubo įkūrimo data. Netrukus atsirado daugiau šios idėjos puoselėtojų ir norinčių buriuoti. Pirmame entuziastų susitikime man pasiūlyta būti šio gamykloje įsikūrusio būrelio vadovu.
Po poros savaičių Genadijus kviečia mane į savo darbo valdas suvenyrų bare ir parodo jau sunertus nedidelio burlaivio griaučius. Iki pavasario baigėme ruošti pirmąjį burlaivį, kurį Genadijus pavadino žvirblo šūksniu „Čik-či-rik“, nes tai pačio įžūliausio, vikriausio paukštelio šūksnis. Jo žodžiais, – kaip ir mūsų klubo atsiradimas.
Teko domėtis kitų buriavimo klubų veikla. Klaipėdos klubo šefas Zigmas Mačiukas perspėjo, jei ruošiamės rimtai buriuoti, turime į darbą įtraukti ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Pradėjome patys mokytis ir mokyti vaikus buriavimo teorijos. Daug padėjo kauniečiai.
SSD „Žalgiris“ vadovas Leonas Krasauskas išskyrė („emką“) – „M“ tipo trivietį burlaivį, su kuriuo raižėme Kauno marių vandenis, netgi nuplaukdami iki Balbieriškio.
Su tik ką pagamintu laiveliu pirmus bandymus darome Tarpučių „mariose“, nes anksti pavasarį dar ne visai buvo pakilęs vanduo naujoje Kvietiškio užtvankoje. Sėkmingai daraydami įvairius manevrus pirmuoju mūsų burlaiviu, kai ką nustebinome. Ilgai stebėjęs jachtos posūkius, kryptis vietinis senukas mūsų klausia: „Kur jūsų laive yra variklis, nes jis plaukia visomis kryptimis ir netgi prieš vėją!“ Jam paaiškinom, kad čia pakinkytas vėjas ir tiksliai prieš vėją paplaukti nepavyktų, tačiau prieš vėją plaukiama zigzagais, halsais.
Prasidėjus vaikų atostogoms, jau plaukiojome didžiojoje užtvankoje. Ištisus savaitgalius teko praleisti prie marių. Tinkamesniu oru susirinkdavo plaukiotojų tiek, kad tekdavo laukti, kol ateidavo eilė antram ar trečiam pusvalandiniam pasiplaukiojimui. Nuotraukoje – 13-metis Gintautas Laurinavičius su „Čik-či-riku“ Kvietiškio mariose. Gintas po daug metų yra aktyviai buriuojantis, padedantis organizuoti ir aptarnauti buriavimo renginius. Turi ir bet kam perleidžia lenktyniauti savo laivus „Finn“, „470“ ar katerį lenktynių aptarnavimui. Sėkmės jam toliau rašant Marijampolės buriuotojų klubo istoriją!
Pirmą vasarą „Čiką“ nakčiai pasilikdavome dešiniame Šešupės krante, senutės sode, priešais dabartinį klubą. Kitais metais apžiūrėjome, kad valstybinio ūkio „Atžalynas“ daržininkystės skyrius nesinaudoja Gurevičynės tvartu, ten buvo saugomi lysvių uždangalai – „matai“. Iš ūkio agronomės gavę leidimą, pirmiausia okupavom vieną kambarėlį, o pavasarį, išardę gardus, ėdžias, išmėžę pakratus, įsikūrėme visame buvusio apskrities agronomo Gurevičiaus tvarte. Pamenu, nuo kažkokios mamos gavau priekaištą, kad vaikus naudojau mėšlo darbams, tačiau jiems tai daryti buvo vienas malonumas. Laivams patalpų reikėjo daug daugiau, nes šefai Talino sportinių laivų statykloje nupirko po du naujutėlius „O“ „Optimist“ ir „C“ „Kadet“, vėliau „FINN“ ir ruošinių „O“ laivelių korpusų pasigaminimui su visa kita reikalinga įranga.
Laivynas didėjo, daugėjo darbų, rūpesčių, tačiau išvykoms, laivų nuvežimui į regatas Vilkaviškyje, Kaune, Plateliuose, Nidoje transportą laivų bei žmonių nuvežimui visuomet išskirdavo šefuojanti įmonė MPAG. Trečiaisiais klubo veiklos metais ne be prašymų, paraginimų klubo inventorius pagausėjo 4 laiveliais, o antrą žiemą dar dviem „Finn“ laivais. Pavasarį Kvietiškio mariose intensyviai treniruojamės. Bandysime artimesnius vandenis, o gal iki Nidos pavyks nusigauti. Pirmasis švertbotukas „Čik-či-rik“ nedžiūvo krante. Demonstravom jo galimybes „Šlavantėlio“ poilsiavietėje, Orijoje, Dusioje ir kitur. Netgi G. Draskinis su A. Drešeriu, nusigabenę jį iki Nemuno, nuplaukė iki Klaipėdos. Ši jų išvyka buriuotojų bendruomenei parodė Lietuvoje atsiradusį naują buriuotojų klubą, nes kelionė sutapo su respublikos buriavimo čempionatu. Tada kauniečiai mūsų laivelį saugiai pargabeno arčiau namų. Kelios jaunimo grupės vyko įsisavinti Kauno marių. Čia buvome dažni svečiai, nes mums, naujokams, klubo vadovas Leonas Krasauskas paskyrė trivietę „M“ („emką“), tai populiari rusų nacionalinė klasė. Kaune jų buvo pakankamai, nes prieš kelerius metus čia vyko sąjunginės „emkų“ žaidynės, tikriausiai po 1959 m. atsiradusių Kauno marių atsiradimo patvirtnimui. Šių buriavimo batalijų metu Lietuvoje atsirado pirmieji kandidatai į sporto meistrus ir sporto meistrai Lietuvos buriavimo sporte.
Su Vytautu Sėdaičiu, savaitgalį padirbėję prie mums skirtos „emkos“, dabar tobulesnės vadinamos „Stryž“, įsisavinom daug didesnį burlaivį („Soroka“), kuriuo plaukiojau Nemune ir Nevėžyje 1954 metais.
Vėliau 1972 metais atvykęs su moksleiviais Kęstučiu Kubertavičiumi ir Julium Čėsna gėrėjausi Kauno marių įlankomis, turinčiomis gražius vardus: Bebrų, Meilės, Bangos, Rumšiškių. Pamenu, tos išvykos pietums buvau orkaitėje pasikepinęs druska įtrintus pora varškės sūrių, nes mūsų pieninės sūriai tada būdavo labai skanūs.
Sužinom, kad įvyks Nemuno regata. Tai įdomus renginys, kuriame suderintas reikalas ir nauda. Tais laikais buvo problema, kaip nuvežti inventorių iki Kuršių marių. Kauniečiai daug metų šią problemą sprendė racionaliai. Kilinius laivus „Star“ (Žvaigždes) ir „Drakon“ (jie negali Nemunu praplaukti) suguldo į išnuomotą baržą – platformą su keliomis smėlio krūvomis, o su likusiais, prie kurių prisijungia atvežti Platelių, Trakų, Elektrėnų (jeigu juos nenuvežė tiesiogiai), buriuotojai plaukia patys lenktyniaudami. Tai nuostabi, gerai organizuota savaitinė regata su 4–5 nakvynėm gamtoje.
Nutariu dalyvauti, renku komandą, „pasirašo“ gimnazistas Norimantas Stankevičius, bendradarbis Nikalojus Olisko. Sulaukiame eilėje automobilio, kuris mūsų „Emką“ iš Kauno marių perveža žemyn, tai yra tik per užtvanką, montuojame stiebą, jaunimą paleidžiu buriuoti iki Vytauto bažnyčios senamiesyje. Paaiškėja klaida: vakarėjant vėjas nutilo, ir jie beveik visą 15 km Nemuno atkarpą nuo užtvankos turėjo irkluoti. Starto vietą jie pasiekė tik ryte. Per tą laiką aš spėjau parvairuoti savo kuprį „ZAZ“ į namus, susirinkti reikiamus daiktus bei dokumentus regatai ir autobusu sugrįžti.
Startas, stebėtojų pilnos pakrantės ir – ant Aleksoto tilto. Nardom tarp „špikdamių“ tai kairiame, tai dešiniame Nemuno krante. „Špikdamiai“ – tai nuo kranto atsikišę molai, prieš karus padaryti vagos siaurinimai gilesnio farvaterio užtikrinimui. Po trejeto valandų permainingo lenktyniavimo pamatom teisėjo kateriuką su iškelta finišo vėliavėle.
Vietą jis visuomet parenka prie gražaus paplūdimio ir kad būtų kaimas netoli. Kolektyve netol 30 laivų su kiek didesniu dalyvių kiekiu, nes „M“ – po tris, „FD“, – katamaranai po du, „Kapelos“ – po 2–3, „Finn“ – po vieną įgulos narį.
Finišavus darbo turi visi: kas žuvį gaudo, kas į kaimą skuba parnešti pieno ar medaus, kas ruošia malkas laužui, kas palapines stato, kas derina gitarą. Priartėja barža, joje nemažas palydos kiekis ir kai kurių lenktynininkų šeimynos. Mūsų šeimos Audronė su mažiukais Raimonda ir Dariumi įsikūrę grafo Zubovo „Drakone“, kuris smėlio krūvoje paguldytas. Puiku – pietūs man ir įgulai suruošti. Paskui baržą velkasi „Skrajojantis Olandas“ (FD), nes nusilaužė vairą. Kol remontuos ar gamins vairą, jį užkeliame ant baržos.
Laužas, žuvienė, dainos iki paryčių. Ryte trimitas žadina, starto laikas žinomas, barža išplauks vėliausiai, surinks tuos kam kas nulūžo ar nutrūko. Taip nakvodami prie Seredžiaus ar Žemosios Panemunės, Jurbarke, prie Rambyno, prieš ar už Lyzos tilto, lenktyniaudami artėjame prie Nidos.
Paskutinė nakvynė Mingėje, prie salos, ją pavadinom uodų karalija. Vos švintant trimitas budina, mat iš po nakties Kuršių mariose turėtų būti mažesnės bangos, skubam į Nidą. Gaila, kad tik dvejose Nemuno regatose pavyko dalyvauti, nes nuo 1973 metų kauniečiai tokių gražių Nemuno regatų daugiau neorganizavo.
LTV organizuota „Nacionalinė ekspedicija“ tai pakartojo, sugretino su istorijomis. Ne be reikalo, kai ją lydėjome į Lenkiją, Basanavičiaus aikšėje susirinkę marijampoliečiai, jiems labai darniai palinkėjome VĖJO, VĖJO, VĖJO.
Dažnai mūsų sprendimus lemia ne mūsų patirtis ar turimos žinios, o… autoritetas. Kartais netgi visai nesusimąstydami savo mintis ir veiksmus lenkiame ten, kur veda jau ne mūsų pačių valia, kurią neretai priimame kaip savą. Taigi kas yra autoritetas? Kaip jis vystėsi nuo seniausių laikų iki dabar?
Šią temą gvildename kartu su „Mūsų savaitės“ skaitytojams savo giliomis įžvalgomis jau seniai pažįstamu Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistu gydytoju kardiologu Vitu VYŠNIAUSKU.
Sąvoka „autoritetas“
Kas yra autoritetas, gerbiamas gydytojas siūlo pirmiausiai patyrinėti lingvistine prasme. Lotyniškai auctoritas, -atis (f) arba dignitas, – atis (f). Atkreipiame dėmesį: lotyniškai autoritetas – „feminum“ – moteriškos giminės. Tai šį tą reiškia! Vokiškai „autoritat“, angliškai „authority“. Į lietuvių kalbą versime taip: valdžia, įtaka. Ir panašiomis sąvokomis, kaip antai: daiktavardžiais – didybė, vertė, aukštas rangas, lyderis, kompensacija, statusas, padėtis, įgaliojimai, jėga, pajėgos, orumas, gražumas, arba būdvardžiais – vertingas, įžymus, galingas, išmanus, dosnus, valdingas…
O ką apie autoritetą kalba mokslaknygės? Autoritetas gali būti asmuo, socialinė grupė, visuomeninė organizacija.
Racionalusis autoritetas
„Autoritetui kartais paklūstame laisva valia. Ar visada?! Toli gražu ne. Kartais jis metamas jėga – psichologine prievarta ar net ginklu. Autoritetas atgaline reakcija veikia individo ar ištisos visuomenės gyvenimą, mąstymą, elgesį“, – sako V. Vyšniauskas.
JAV psichologas E. Fromas skyrė du autoriteto tipus. Racionalų, pagrįstą kompetencija ir pagarba. Šiam nesvetima nuomonių įvairovė, analitinis, kritinis požiūris. Čia įsijungia proto galia. Kitas tipas – iracionalus, kuris grindžiamas jėga, baime, besąlygišku paklusnumu, nuolankumu. Ir, šiukštu, jokios kritikos, nuomonių įvairovės.
„Pažvelkime į autoritetą istoriniu aspektu, – siūlo gerbiamas medikas. – Senojo Testamento pranašai Izaijas, Jeremijas, Ezekielis, Danielis, Ozėjas, Amosas… Jų autoritetą įteisina išmintis, gilios įžvalgos, asmenybių charizmos, mistinės ar net magiškos galios, gebėjimas sava gyvensena prisitaikyti prie epochos vyraujančių ir visuotinai patrauklių standartų. Jie užkabino ir link savęs patraukė milijardines žmonių mases. 80% pasaulio gyventojų pripažįsta visuotinį Dievo autoritetą įvairiais tikėjimo ir tikybos formatais“.
Kitas klodas – valstybių autoritetai. Romos imperijos imperatoriai buvo garsūs karvedžiai (Cezaris, Titas) arba įžymūs mąstytojai, filosofai (Aurelijus). Nugalėjęs dešimtis ar šimtus tūkstančių priešo karių ir iš svetur parvežę savai liaudžiai dovanų, galėjai pretenduoti į imperatorius. Arba – kitas būdas – pakerėjęs visus savo proto galia tampi valdovu.
…ir iracionalusis
„Šiuolaikiniame moderniame pasaulyje atsirado ir įsigalėjo demokratija, laisvi rinkimai. Ar visada jie laisvi? Ar visada demokratiški? Ar nėra „išplaunamos smegenys“? Ar nepaperkama pigiais triukais, nepamatuotais pažadais? Hhmmm… – dėsto V. Vyšniauskas. – Tai atsitinka ne tik šiandienos realybėje. Taip buvo visada… Romos imperatoriais buvo ne tik Augustas, Tiberijus, Neronas, Aurelijus, bet ir Kaligula, kuris ambasadoriumi paskyrė… arklį.
O kur dar gyvenimiškieji kasdienybės pavyzdžiai!
Dešimtmečius dirbau su žmonėmis, ne su daiktais ar prekėmis. Žmonės man šia tema papasakojo įvairiausių nutikimų. Turiu jų visą maišą, net didesnį už Kalėdų senelio dovanų krepšį. Taigi kišu ranką į tą maišą ir atsitiktinai ištraukiu vieną pasakojimą, kaip mūrijamas autoritetas. Įstaigos vadovas padalinio darbuotojus moko – gerbkite savo viršininką, pakluskite jam, besąlygiškai vykdykite jo nurodymus ir neanalizuokite, ką jis daro, kaip gyvena, bet klausykite, ką jis sako.
Iš maišo traukiu kitą pavyzdį.
Vėl įstaigos vadovas išleidžia įsakymą, kuriuo nurodoma, kaip reikia elgtis darbe, kaip visi privalo būti lojalūs įstaigai. Anais laikais pažymių knygelėse buvo „Mokinio elgesio taisyklės“. Buvo ir yra „Dešimt Dievo įsakymų“, „Moralinis komunizmo statytojo kodeksas“. Daug prirašyta, išvardyta, paryškinta, pabrėžta… Bet ar visada tai veikia? Be bendravimo, pavyzdžio, įsiklausymo, diskusijos, atlaidumo – vargiai.
Vėl kyšt ranką į maišą. Ištraukiu dar „gražesnį“ pavyzdį. Žmogus papasakoja, kaip tarptautinėje konferencijoje hierarchiškai aukštesnės instancijos atstovas jį sutikęs teigia: „Ko čia vaikštai, ko tau čia reikia?!“ Jo įsivaizdavimu, jis yra Viešpaties pateptasis (nors labai dažnai pažinčių, giminystės ryšių „raketos nešėjas“ būna atbogintas į tas pareigas), ir tik jis turi teisę gauti žinias. O po to, ką panorės, pasakys ir kitiems. Tai irgi būdas tapti išmanymų autoritetu. Arba dar „gražiau“… Toks pateptasis veikėjas priėjęs prikiša savo veidą 5 cm atstumu ir tyli. Suprask – čia mano pažymėtos valdos, čia tau ne vieta. Tokie pastarieji mano, kad tik jiems priklauso žinių monopolis. Visi kiti pilka, vėjų gainiojama masė – bumt bamt bimt…
Ir dar… Bankai, telekomunikacijų įmonės. Padaryti autoritetais valdžios valia. Niekur nesidėsi. Privalai naudotis jų paslaugomis. O jie, per daug neįdėdami pastangų, nuolat lobsta. Nieko naujo nepasakysiu, atsiverskite bet kokį psichologijos vadovėlį, ten paraštyta – jeigu kažkas tunka, uliavoja kitų suneštu geru, jam būtinai atsiras noras įžeidinėti ir tyčiotis iš tų, kurie neša turtus.
Būna ir taip su tais autoritetais. Garsi muzikos grupė, užkariavusi milijonų palankumą, paprašo kitų, mažiau žinomų atlikėjų, įrašų. Paleidžia juos savo vardu, ir visi alpsta iš susižavėjimo.
Vėlgi… Talentingas menininkas, pasiekęs savosios kūrybos aukštumas, tyčia bet kaip teplioja, grubiai šnekant, tarytum leidžia asilui ant popieriaus lakšto pavizginti dažais ištepliotą uodegą, ir taip pagamina nepakartojamą šedevrą – visi žiūri, gėrisi, menotyrininkai įžvelgia giliausias būties prasmes. Pasitaiko visaip…“
Gerojo autoriteto link
„Kaip ir viskas pasaulyje, – reziumuoja gydytojas, – istorijos eigoje autoriteto supratimas evoliucionuoja. Pradžioje tai buvo valdžia, prievarta, aklas klusnumas. Vėliau – ugdymas, parėmimas, pagarba, pozityvi įtakas. Galiausiai – gerasis autoritetas, kuris paveikia žmones, sugeba su žmonėmis dirbti, geba įsiklausyti. Remiasi pagarba kitam žmogui. Aiškinasi, kalba kaip bendradarbis. Autoritetu tampa labiau iš žmonių laimės, o ne iš baimės. Toks autoritetas tampa geru pavyzdžiu, elgesio šaltiniu. Jis rodo kelią – moralinį ir net fizinį. Taigi autoritetas neturėtų būti mūrijamas“.
Tėvai turi tapti vaikams autoritetu, sugebėti iš bejėgiško mažo išvystyti į socialiai brandžią, savarankišką asmenybę. Didelė atsakomybė! Ne vien pasismaginimas ar pasitenkinimas!
„Ateina genijai ir vėl išnyksta“, – kažkada buvusi populiari chrestomatinė citata iš sovoetinės poezijos visgi teisinga. Kol kas dar neatėjo toks „visiems laikams“. Net ir visuotinį Dievo autoritetą ne visada pagarbiai pripažįsta šiuolaikiniai žmonės…
Vytauto Didžiojo parke gegužės paskutinį ketvirtadienį prasidėję Teatralizuoti garsiniai pasakų skaitymai pakvietė šeimas į knygų ir pramogų šventes. Prieš dešimtmetį gimusi tradicija ketvirtadieniais skaityti knygas parke stebina dalyvių gausa ir aktyviu įsitraukimu į veiklas. Susirinkusieji jau galėjo stebėti spektaklius, kuriuos pristatė „Bravo teatras“, „Gyvi teatre“, „Žalia vaikų kūdra“ ir dalyvauti pramoginėse programose „Kelionė į Madagaskarą“ ir „Lenktyniniko ir makvyno nuotykis“. Beliko vos du ketvirtadieniai, o liepos 18 d. Teatralizuotų garsinių pasakų skaitymų sezoną užbaigs taip pat jau tradicija tampanti Knygos šventė. Knygos šventėje laukia edukacijos ir smagūs pasirodymai scenoje. Susipažinkite su šventės programa, pasižymėkite liepos 18 d. 15.00-18.00 val. ir dalyvaukite vidurvasario fiestoje.
ŠVENTĖS SCENA
15.00 val. Šventės atidarymas
15.30 val. Interaktyvi programa „Klouno Lulu mokykla“, Lulu teatras
17.00 val. Teatralizuotas interaktyvus koncertas, LiukaBu
EDUKACIJŲ ERDVĖ 15.00-18.00 val.
– Eilėraščių kioskas: gauk ketureilį su savo vardu!, rašytojaIndrė Pliuškytė-Zalieckienė
