Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje gegužės 12 dieną, dalyvaujant gausiam gerbėjų būriui, vyko susitikimas su menininku, fotografu, legendinės grupės „Fojė“ būgnininku Algiu Kriščiūnu bei jo draugu, bendramoksliu, taip pat „Fojė“ muzikantu Arnoldu Lukošiumi. Proga neeilinė: Algio Kriščiūno tapybos darbų parodos, pavadintos „Paklydę laiškai“, pristatymas. Atidarant parodą jos autorių kalbino Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė. Po to abu talentingi muzikantai bibliotekoje susirinkusiems marijampoliečiams atliko muzikinę kompoziciją, beje, pavadintą kaip ir paroda –„Paklydę laiškai“. Ši paroda bibliotekoje vyks iki gegužės 31 dienos, tad besidomintys Algio Kriščiūno kūryba dar turi pakankamai laiko ją aplankyti.
Pakalbinta Daiva Bepirštienė pasakojo, jog biblioteka vykdo tęstinį projektą „MENOpolis – 2026“, kurio tikslas į Lietuvos regionus pakviesti profesionalius šalies kūrėjus ir atvežti jų darbų parodas, rengti visuomenės susitikimus su šiais žmonėmis. Taip pat skatinti mūsų regionų jaunuomenę kuo daugiau skaityti knygas, domėtis pokyčiais Lietuvos kultūroje. Bibliotekos kolektyvas numato surengti dar ne vieną edukacinį renginį moksleivijai bei jaunimui, organizuoti kūrybines dirbtuves. Marijampoliečiai P. Kriaučiūno bibliotekoje jau turėjo, ar dar turės progą pabendrauti su architektu ir muzikantu Algirdu Kaušpėdu, vienu iš žinomiausių šalies šou verslo atstovų, politiku bei keliais talentais apdovanotu žmogumi – Arūnu Valinsku ir kitais kūrėjais. Visi renginiai nemokami, taigi sekite bibliotekos naujienas internetinėje svetainėje ir nepraleiskite geros progos pasikultūrinti…
Kalbintas parodos kaltininkas, fotografas ir menininkas Algis Kriščiūnas pastebėjo, kad marijampoliečiai apsilankę parodoje gali ne tik pasigrožėti jo paveikslais, bet ir paskaityti po kiekvienu iš jų eiliuotą tekstą pritaikytą būtent tam paveikslui. Tai tik maža dalis jo sukurtų paveikslų, kurių turima apie kelis šimtus. Jis savo paveiksluose vaizduoja labai įvairius dalykus kurie jį jaudina. Pats menininkas savo kūrinius priskiria simbolizmo, figūratyvumo ir siurrealizmo kryptims tapyboje.
„Kaip aš matau ir jaučiu pasaulį, taip jį vaizduoju savo paveiksluose. Buvo laikai, kuomet aš save išbandžiau muzikoje, dizaine, fotografijoje, dirbau žurnale „Panelė“, tačiau maždaug prieš dešimtmetį grįžau prie tapybos. Iš jos ir gyvenu, o visa kita man tapo tik hobiu. Ir šį vakarą su savo senu draugu, kolega muzikantu, Arnoldu Lukošiumi klausytojų dėmesiui pasiūlysime pasiklausyti Arnoldo sukurtą muziką lydimą mano kurto jausmingo teksto. Visa tai iliustruosime ekrane rodomomis mano tapytų paveikslų nuotraukomis.
Savo kūrybą aš skiriu žmonėms galvojantiems apie gyvenimo prasmę, jų misiją šiame pasaulyje. Kitaip tariant, aukštesnio intelekto publikai. Siekiu pažadinti žmonėse smalsumą, norą gyventi, pajusti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą, gyventi „pilna koja“ – stipriai, jausmingai, iš širdies. Gyventi gyvenimą, kuris neapsiriboja vien darbu, pinigais, kitais materialiais dalykais lydinčiais žmogų jo gyvenimo kelyje, kad gyvenimo pabaigoje netektų gailėtis kažko nepadarius.
Paveikslas yra tarsi veidrodis prieš kurį atsistojęs kiekvienas žmogus mato ir jaučia visiškai skirtingus dalykus. Jis „atrakina“ žmogaus norą pažinti save. Būtent dėl to mano paveikslai visuomet yra lydimi tekstų. Paveikslas, kaip ir knyga visuomet turi turėti pavadinimą“ – pastebi net nuo vaikų darželio laikų piešiantis, 58-sius gyvenimo metus švenčiantis kūrėjas, turintis dar ir Kauno politechnikos institute gautą raudoną inžinieriaus diplomą, tačiau vėliau supratęs, jog inžinieriaus darbas yra ne jo pašaukimas…
Kalbėdamas susirinkusiems Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje žmonėms parodos autorius sakė esąs laimingas, kad gyvenime teko pažinti daug gerų žmonių vėliau tapusių jo draugais, kad jaunystėje nenuėjo šunkeliais, nepadarė kažkokių kvailysčių, kad sutiko bendramintę ir pagalbininkę žmoną Jurgą Baltrukonytę – žurnalistę, kad skaitė geras knygas. Jis sakė suprantąs, jog gyvenimas turi daug ir įvairių spalvų, tarp jų ir tamsių. Jame daug nerimo, ilgesio, baimės, bet noras gyventi, kartais patiriamas džiaugsmas visa tai nusveria. Tai gyvenimo dovana teikianti optimizmą, ilgesį, viltį bei šviesą.
Ispanijos Tenerifės saloje gyvenantis ir kuriantis menininkas teigia, jog gyventi reikia čia ir dabar bei pastebi, kad Lietuvoje gyventi yra daug paprasčiau, patiriama mažiau iššūkių nei gyvenant užsienyje, nors žmonės ten yra mandagesni, nebijantys pasakyti kitam komplimentą, pasisveikinti, nusišypsoti. O mums šito vis dar stinga…
Marijampolietė Danutė Palaikienė, atėjusi į parodos atidarymą, paklausta nuomonės apie Algio Kriščiūno kūrybą teigė tikrai džiaugiasi pakliuvusi į tokį mistikos aurą turintį vakarėlį, kad senokai domisi šio menininko „kitoniškais“ darbais ir jai patinka menininko kūryboje realizuotos idėjos. Malonu, jog tokie renginiai remiami Lietuvos Kultūros tarybos, Marijampolės savivaldybės, pagal projektą „MENOpolis -2026“, kartu su partneriais – Lietuvos rašytojų sąjunga bei leidykla LAPAS tampa prieinami platesnei visuomenės daliai.
Autoriaus nuotraukose: Algio Kriščiūno darbų parodos „Paklydę laiškai“ pristatymo akimirkos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
