Kūryba

Metų sandūrai artėjant

Aldona Murauskienė Kitos temos, Kūryba, Naujienos 0

Metai baigiasi Bėgo, nubėgo šie metai greiti, Rūpesčiais mėnesius klodami. Rodėsi, viskas dar ateity, Lėkėm su jais ieškodami Savo prasmingų, laimingų dienų. Savo taip trokštamo džiaugsmo. Laukėm, kol Meilė ištars: „Ateinu!“, Viltį brandinom, ne skausmą. Lėkė savaitės greitais traukiniais, Dienos nuskriejo lėktuvais. Grįžt metų pradžion jau niekas neleis, Jų  neatšauksi – lyg šūvio. Tik sumirgėjo gegužis  žiedais, Vasaros karštis „paglostė“, Net apie rudenį sakom „Kadais...“, Esam

Plačiau

Gruodžio etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 4

Belaukiant stebuklo I: kas mirs, o kas tik apmirs ...Paskutiniai lapkričio vėjai, sujaukę padangės mėlį ir visiškai užtemdę saulę švino miglomis, įsisuko ir į medžių šakas, palikdami jas visiškai be lapų. Ori medžių nuogybė į pačios juodžiausios metų nakties dugną brenda su nebyliu spėliojimu – liks mirtyje ar nugalės ją? Niūrioje

Plačiau

Lapkričio etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 6

* * * ...Šitaip sruvena laikas, vėjais išginęs vasarą, obuoliais apsvaidęs rugsėjį, suskaldęs ir išbarstęs kaštonų dėželes, ant visų takų pažėręs spalio dažų paletę ir tyliai stabtelėjęs prie mažomis liepsnelėmis pražydusių vėlių kalnelių. Laikas, tas nenumaldomas pokštininkas, persukęs metų ratą, visą pasaulį giliai gramzdina į Marą – sąstingio ir ramybės metą,

Plačiau

Rudens simfonija

Aldona Murauskienė Kitos temos, Kūryba, Naujienos 0

Rudens simfonija Į rudeninę puokštę įsilieja Ir vėjo gūsiai, ir lietaus lašai, Ir auksaplaukis skubantis rugsėjis, Ir pirmos šalnos – sniego pranašai. Ir kuždesys tylus bejėgių lapų, Ir deimantinė rudenio žolė, Ir liūdesio paminklais medžiai tapę, Nakties šaltos paglostyta gėlė. Ir vėl ruduo simfoniją užgroja, Įpindamas kitokius vis jausmus, Vėl metų  ciklą mėnesiai kartoja, Nustebindami, džiugindami mus. Rudens allegro toks veržlus, toks greitas, Lyg

Plačiau

Spalio etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 4

  Atsisveikinimo parade Bobų vasara, dar tebeglostanti jau išeinančia šiluma, visu gražumu plieskia paskutinėmis ryškiomis šių metų spalvomis. Atrodo, šis nuostabus aukso ir ugnies paradas, apėmęs visą pasaulį, niekada nesibaigs... Deja... Už Rudens lygiadienio vartų paliktas šviesos pasaulis kiekvieną dieną vis garsiau kalba apie ėjimą į tamsą, į naktį, į tą metą,

Plačiau

Rugsėjo etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 5

  Kai vasara išeina I Žaibų botagų nuplakta, liūčių numerkta, saulės ir vėjo nugairinta vasarėlė suklupo prie rugsėjo vartų ir – nebepakilo. Jos nublukusį apdarą (ak, veltui jį ryškiomis spalvomis bando gelbėti jurginai, astrai, kardeliai) pasigauna naktis, švysteli aukštyn, apgaubia juo visą dangaus skliautą – tespindi nors tamsoje išeinančios vasaros grožio šviesa. ...Vasara

Plačiau

Rugpjūčio etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 4

  Su duonos kvapu – į visa apimančią skalsą ir pilnatvę I Pakalbėkime šiandien apie pilnatvę, kuri lyg subrendusio rugio grūdas visaapimančiu duonos kvapu sklando rugpjūčio laukuose, pilnuose dienos karščio ir pamažėl ilgėjančios nakties vėsos. Kalbėkime apie širdį, kurioje pilnatvė apglėbia nerimo šauksmą, laimės akimirkas, meilės stebuklą, kančios ašmenimis raižantį laiką. Pilnatvė

Plačiau

Liepos etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 3

  Prabylant moters prigimčiai I Vasarvidžio nakties burtais ir pievų gėlių medumi kvepiančios dienos tirpsta liepos slėpstyje... Bręsta vasara, mojuodama nokstančiomis rugių varpomis, basomis kojomis brendanti per lygų aukšto dangaus lanką... ...Lyg nustebusi mergaitė baltažiedė lelija pakėlė savo galvą ir sustingo – mėlynė, ežero ir dangaus, apsvaigino ją. Tiek gaivumo ir... jau po

Plačiau

Vasarėlė

Aldona Murauskienė Kitos temos, Kūryba, Naujienos 0

Vasarėlė, auksaplaukė vasarėlė Kaip kasmet plačiai vartus atkėlė. Vėl prie stalo, kvepiančio avietėm, Ir paukščius, ir žmones pasikvietus, Saulės šiluma visus vaišino,  Vėl taures pripylė pienių vyno. Joninių žiedais stalus nuklojo, Ryto rasomis visus viliojo. Kažkodėl tik MEILĖ neskubėjo. Gal kitu vardu ją šaukt reikėjo?.. Irenos Tamulynienės nuotrauka.

Plačiau

Birželio etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 1

  Pakeliui į vasarvidžio nakties sapną I Būkite pasveikinti, metų laikų ratu atnešti į vasaros glėbį, į saulės nukaitintą, vėjo nugairintą neaprėpiamą dangaus skambėjimą, į žalių pievų jūrą ir gaivių upių bei ežerų purslų versmę, mažais žingsneliais nyrančią į trumpiausios metų nakties alpėjimą, kaip legendos sako, svajones pildantį, širdies troškimus įkūnijantį... „Taip... ne...

Plačiau

Dvelkiant vasarai

Aldona Murauskienė Kitos temos, Kūryba, Naujienos 0

Vasaros darbai  (pagal Donelaitį)  Lietuvėlė mūsų maža Skuba vytis Europos brolius, Juk lemtinga ta atkarpa, Per kurią mes nuo jų nutolom. Kaip norėtume būti šalia Prancūzijos ir Vokietijos, Kad klastinga priešų galia Negrasintų. Mes jų nebijom. Juk praėjo jau būrų laikai Ir tikrai ne mėšlavežis rūpi, O gal mes atsilikę vaikai, Atkeliavę į klestintį ūkį? Kur tiek blizgesio, tiek šviesų! Technologijos naujos vilioja… Viskas sukas

Plačiau

Balandžio etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 3

Prisikėlimo metas I: į atgimimo fiestą! ...Ar jaučiate, kaip teka laikas svyrančiomis beržo šakomis, jau labai labai pasiruošusiomis išdidžiai mojuoti žalsvomis vėduoklėmis? Geras šitas tekėjimas... Pilnas gyvenimo aistros ir meilės. Ar jaučiate, kaip ilgėja dienos styga, jau ne taip greitai panyranti į vėsų nakties klavišą? Ar girdite: plevenančių žvaigždžių chorą pakeičia

Plačiau

Kovo etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 10

Į naują gyvybės ratą – per Moters dieną I Ištirpusio sniego fone – pamažu atsivėrusi žemė. Dar nepasipuošusi sodria žaluma, dar tik labai nedrąsiai atgaunanti tą kvėpavimą, kuris verčia viską augti ir žydėti. Bunda gamta... ...Atokioje galulaukėje jau šiltesnės saulutės spindulius godžiai į save geria vienišo medžio išdidi nuogybė – tokia tyra

Plačiau

Mūsų metai – donelaitiškai

Aldona Murauskienė Kitos temos, Kūryba, Naujienos 2

Pavasario linksmybės Kaip kasmet „Sveiks, svieteli margs!“ Vėl pasveikina žemę saulė, Tais pačiais Donelaičio keliais  Atskubėjus į mūsų pasaulį. Vėl atnešus  viltis ir džiaugsmus, Vėl darbais apipylusi žmones, Užrakinus žiemos vartus, Palinkėjus sėkmingos kelionės Varnoms, šarkoms, pelėdoms, gandrams, Žiurkėms, kurmiams, pelėms ir musėms, Ir gyvūnams, ir vabalams, Netgi tiems, kas nespėjo pabusti. Kai lakštingala vėl užgiedos Savo giesmę „Kinkyk, Jurguti...“, Pasidžiauksim linksmybėm gamtos Ir suprasim :

Plačiau

Meilei

Aldona Murauskienė Kitos temos, Kūryba, Naujienos 0

Aš ieškojau tavęs saulei tekant, Dienai tampant skaudžia lyg žaizda, Nors tu būtum iliuzijų takas Ar pavargusio senio lazda. Nors tu būtum gležnutis žiedelis Ar mažylio šilta šypsena. Gal manajai neskirta tu daliai, Neatplauksi kaip laumių daina. Na, ir kas. Aplankysi gal kitą. Jis tave  apkabins ir priglaus, Gal jo knygoj esi išrašyta Kaip nurodymai iš dangaus... Irenos Tamulynienės nuotrauka.

Plačiau

Vasario etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 3

Viešpataujant akimirkos grožiui ...Pusnyse sustingusi vasaros šypsena metų ratu atsirito iki paskutinio žiemos mėnesio, kurio vardas skamba taip panašiai į šilčiausiojo metų laiko pavadinimą. Ne vasara dar... Už lango – grynas šalčio skambėjimas, paryčiais ant langų nutupiantis gražiausiais raštais – baltais šarmos žolynais, gėlynais padengiantis stiklą. Deja, vos saulutei aukščiau pakilus

Plačiau

Verčiant pirmąjį naujųjų metų lapą…

Aldona Murauskienė Kitos temos, Kūryba, Naujienos 0

Su Naujaisiais Metais Mes nesirenkam savo gyvenimo Jį visiems dovanoja Lemtis. Tiktai metai lyg dūmai iš kamino Kalba mums: „Praeitis. Dabartis“. Tiktai metai nužydi kaip gėlės, Patirties kaupia lobius brangius Ir ištirpsta kaip lengvas šešėlis, Nešdami per painius likimus. Bet kartu tiek šviesos dovanoja, Tiek gerumo ir žodžių švelnių. Su žirgais baltakarčiais nujoja, Tupia snaigėm ant mūsų delnų. Mūsų metai. Tokie nevienodi. Ir gerai

Plačiau

Sausio etiudai

Laima Grigaitytė Kūryba, Naujienos 6

Metų preliudas I: balta balta, kur dairais... Skambantys naujųjų metų dūžiai, tą trumputę virsmo akimirką nusiritę nuo pačios ryškiausios žvaigždės, pasklido po balta ramybe apgaubtą žemę. Šalčio atplaišėlės, tą skambėjimą gryninę sidabro atobalsiais, kuriam laikui buvo pasislėpusios pusnyse, kad netrukdytų ugniai, įsiplieskusiai sudeginti praeinančių metų balastą, susikaupusį sielose, nusėdusį širdyse nuoskaudomis,

Plačiau