Pagrindinis > Kitos temos > Kritikų išpeikta literatūra, kurią pamilo skaitytojai

Kritikų išpeikta literatūra, kurią pamilo skaitytojai

Literatūros kritikas – tai viena iš „paslaptingiausių“ profesijų, kurių darbo esmę ir prasmę supranta ne kiekvienas. Dažnai susidaro nuomonė, jog kritikas – tai žmogus, kuris tik kritikuoja, kitaip tariant pateikia savo neigiamą nuomonę apie kūrinį. Dar baisiau, jog neretai tampa norma kritiką pateikti sarkastikšai ir įžeidžiai. Vis dėlto, kritiko darbas – sukurti tokią kūrinio recenziją, kuri padėtų skaitytojui apsispręsti ar kūrinį verta skaityti, ar verta mokėti pinigus už rašytojo išleistą knygą. Užsienyje kritikų vaidmuo svarbus dar prieš išleidžiant knygą. Būtent pagal jų parašytas recenzijas leidyklos sprendžia ar verta knygos rankraštį išleisti į platųjį pasaulį. Lietuvoje recenzijos dažniausiai yra pateikiamos jau po knygos išleidimo, taip pat platinamos apžvalgos įvairiuose leidiniuose, o viename didžiausių renginių – knygų mugėje, jie dažnai kviečiami diskusijoms apie populiariausius metų leidinius. Ir visgi, ar kritiko nuomonė tikrai yra svarbi skaitytojui? Yra be galo daug pasaulinio lygio rašytojų, kurie nebuvo įvertinti net ir garsiausių kritikų, bet pelnė didžiulę skaitytojų meilę, o jų kūriniai atsidūrė bestselerių sąrašuose. Pakalbėkime apie juos plačiau.

Hario Poterio sėkmė – netikėtas posūkis J. K. Rowling gyvenime

Turbūt nerastume nei vaiko, nei suaugusiojo, kuris nebūtų girdėjęs garsiosios knygų serijos, kurioje aprašomi jaunojo burtininko Hario Poterio nuotykiai. Jei įsivaizduojate, jog ši sėkmė kūrinių autorę Džoana Rouling (žinomos J. K. Rowling slapyvardžiu) aplankė greitai ir lengvai – labai klystate. Rašytojos gyvenimas nebuvo paprastas. Nesusiklostė jos santykiai su tėvu, o būdama vos 25 m. ji palaidojo mamą. Taip pat nesėkminga buvo ir jos pirmoji santuoka, o po skirybų dabar jau garsių knygų autorė išgyveno depresiją ir skurdą. Didžioji jos vaikystės svajonė rašyti knygą ėmė pildytis tada, kai ji keliaudama traukiniu pradėjo mintyse kurti mistinę ir užburiančią berniuko istoriją, kuris netekęs tėvų, saugumo ir nuotykių ieško burtų pasaulyje.

Svarbu paminėti, jog net 12 skirtingų leidyklų atsisakė išspausdinti J. K. Rowling pirmąją knygą, o tryliktoji leidykla, kuri ja patikėjo – toli gražu neprognozavo jai pasaulinės šlovės. J. K. Rowling slapyvardis taip pat gimė dėl keisto leidyklos požiūrio – jiems atrodė, jog knyga bus sėkmingesnė, jei visuomenė manys, jog ją išleido rašytojas vyras, o tai užmaskuoti esą pavyktų būtent pridėjus papildomą inicialą, kuris būdingas Didžiojoje Britanijoje. Net neabejojame, jog rašytojos rankraščius atmetusios leidykos dabar gailisi ir norėtų atsukti laiką atgal, nes būtent už Hario Poterio knygų seriją ir nesibaigiančius tiražus, ši knygų autorė užsidirbo milijardines sumas ir tapo viena turtingiausių rašytojų pasaulyje.

Erotinis romanas,  parašytas namų šeimininkės

E. L. James 2011 m. pakeitė savo gyvenimo istoriją ir iš namų šeimininkės tapo pasaulyje žinoma ir gerbiama rašytoja. O ką apie jos kūrybą sakė kritikai? Jos kūrinius jie pavadino nuobodžiais, monotoniškais, per daug erotiškais ir itin banalaus siužeto.. Ar tai sutrukdė šios autorės knygų sėkmei? Tikrai ne! Iš viso visame pasaulyje yra parduota daugiau nei 100 milijonų knygų, kurios išverstos net į 52 kalbas.

Dvi erotinio romano serijos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ ir „Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių“ – privertė raudonuoti ne vieną skaitytoją. Jame pateikiamos ypatingai atviros erotinės scenos, seksualinių praktikų detalės, kuriose dominuoja sadizmas, mazochizmas ir ne visiems suprantami intymūs žaidimai. Nors vienas Amerikoje knygų recenzijas rašantis literatūros kritikas sakė, jog „ši knyga yra geriausias įrodymas, kodėl namų šeimininkės neturėtų rašyti knygų“, skaitytojai įrodė, jog profesionalaus knygų žinovo nuomonė nieko nereiškia – šios knygos iki šiol yra greičiausiai išperkamos visame pasaulyje, o rašytoja mėgaujasi ją aplankiusia šlove ir turtais.

Nerišlus tekstas, užpainiotas siužetas ir prieštaringos ideologijos – „Da Vinčio kodo“ sėkmės formulė?

Viena labiausiai sukritikuotų ir dabar itin plačiai pasaulyje žinomų knygų – tai Dan Brown parašytas „Da Vinčio kodas“. Net Styvenas Kingas apibūdino šią knygą kaip „Kraft“ užpilamų makaronų su sūriu (pigaus JAV prekybos centruose parduodamo patiekalo) atitikmenį. Kiti kritikai tai vadino intelekto švaistymo skaitiniu ar nerišliu įvykių kratiniu. Tačiau ir vėl – knygų mylėtojai nusprendė kitaip – ši knyga tapo bestseleriu ir nepalieka abejingų iki šiol. Nuo pat pirmųjų puslapių kyla noras patikrinti faktus, įsitikinti, jog siužeto linija yra grįsta tikrais įvykiais arba tiesiog tuo tikėti.

Įdomu tai, jog pirmoji šios serijos knyga „Angelai ir Demonai“ populiarumo sulaukė tik pasirodžius jau minėtai antrajai knygai – „Da Vinčio kodas“. Viso seriją sudaro keturios knygos, o Dan Brown yra laikomas vienu populiariausių rašytojų šiuolaikinių detektyvinių trilerių kategorijoje. Sakoma, jog knygoms apie simbologą Robertą Lengdoną didelę įtaką turėjo ir jo žmona Blythe Newlon, kuri padėjo kūrinį papildyti istorinėmis ir tapybos meno žiniomis.

Kritika – dar ne viskas

Nors pasaulyje gerai žinoma, jog literatūros kritikai turi didelę reikšmę knygų leidybai ir žinoma rašytojų sėkmei, pateikti pavyzdžiai įrodo, jog neigiama jų nuomonė nebūtinai sutaps su skaitytojų požiūriu. Visos ankščiau paminėtos knygos ir net patys rašytojai buvo nuvertinti ir sėkmė jiems nebuvo pranašaujama, o štai pažiūrėkite kur jie yra dabar? Sėkmės, turtų ir pripažinimo viršūnėse. Jų knygos ne tik tapo mylimos, TOP geriausios ir sparčiai išperkamos, bet ir tapo pasaulinio lygio ekranizacijomis – pagal jas statomi didelio biudžeto filmai, kurie dar labiau didina ir spausdintų versijų populiarumą.

Ką toks nuomonių nesutapimas pasako apie meną? Bet koks meno kūrinys turi sukelti emociją, nesvarbu ar ji teigiama, ar neigiama. Jei skaitytojas turi galimybę pajusti kaip skaitant knyga kyla smalsumas, aistra, gėdos jausmas ar paslapčia sugeba pabėgti į mistinį burtų ir magijos pasaulį – tikėtina, kad jam knygos turės visai kitą reikšmę nei asmeniui, kuris vertina turinio struktūrą ar temos vystymo ypatumus. Šios rašytojų sėkmės istorijos taip pat įrodo, jog svajonės išsipildymui nėra būtinas aplinkinių pritarimas ar teigiama ekspertų nuomonė. Ne veltui sakoma, jog svajonė yra tikra tuomet, kai pats ja besąlygiškai tiki. Visata visuomet siunčia palaikymą, kuomet mes žinome, ko norime ir atkakliai to siekiame. Tikėtina, jog literatūros kritikų nuomonę galime prilyginti ir maisto kritikų išsakytoms pastaboms – kas patinka vienam, nebūtinai turi patikti visiems ir atvirkščiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE