Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas
Plačiau
O tas „pašalietis“ – jau seniai „Mūsų savaitės“ skaitytojams savo giliomis įžvalgomis pažįstamas Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistas gydytojas kardiologas Vitas VYŠNIAUSKAS, kuris šįkart dalijasi mintimis apie, rodos, nesuderinamus dalykus: mokslą ir religiją. (Beje, pandemija šiuos dalykus netikėtai suvienijo per esminį
Plačiau
Žmonės visais laikais keitėsi informacija. Didžiąją žmonijos istorijos dalį pagrindinis žinių šaltinis buvo iš lūpų į lūpas skleidžiama informacija, vėliau vis svarbesnį vaidmenį įgijo profesionalūs žinių skleidėjai – šaukliai. Tobulėjant technologijoms šią funkciją perėmė laikraščiai, radijas ir televizija, leidę užtikrinti, kad ta pati informacija pasiektų didelį kiekį žmonių. Ne per
Plačiau
Dešimtmečiais Europa tikėjo, kad taika nugalėjo, kad konvencinis karas žemyne nebeįmanomas, kad net ir aršiausius priešus galima palenkti savo pusėn su jais prekiaujant. Visi šie įsitikinimai buvo sudaužyti į šipulius prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Europa jau seniai buvo pajuokiama dėl savo nerangumo ir negebėjimo priimti sprendimų. Praėjusios savaitės sankcijos
Plačiau
Prieš du tūkstančius metų yra pasakyta ir užrašyta: „Mums negalima nieko nuteisti mirtimi“. Bet... Tuo pačiu metu Jonui Krikštytojui nukirto galvą – nuteisė mirtimi. Apaštalą Judą ir Steponą užmušė akmenimis – nuteisė mirtimi. Jėzų prikalė prie kryžiaus – nuteisė mirtimi. Bet Jėzų teisė ir Romos statytinis Izraelyje. Tai gal Jėzus
Plačiau
Pasauliniu mastu iškeltos mokslinės prielaidos, kad COVID-19 pražudys didelę dalį žmonijos, pamažu bliūkšta. Tą patvirtina ir visuotinai pateikiami statistiniai duomenys. Lietuvos gyventojai taip pat yra gyvas šio reiškinio pavyzdys, nes artimiausiu metu turėtume sėkmingai pasiekti 300 tūkst. asmenų ribą, kurie pasigavo užkratą ir pasveiko. Tai reiškia, kad šie asmenys išgyveno asmeninę
Plačiau
Įdomu! Ar iš tikro mūsų protėviai vartosi kapuose (kitų tautų pastebėjimas), kai kalbame apie Tautos tūkstantmetinę praeitį – kalbą, tikėjimą, papročius, įstatymus, gyvenimo būdą. Vieno žmogaus atminties praradimą vadiname mirtimi, gimimu, gimtąja nuodėme, atsiradimu iš nieko, gyvenimu nebūtyje. O kaip vadiname visos tautos praeities įvykių užmarštį, kai yra tautos žemė,
Plačiau
Publicistas istorikas, kuriam rūpi krašto praeitis ir nenuspėjama ateitis, tampa lyg sekliu, pamirštų ar primirštų įvykių, žmonių poelgių tyrėju. Tad renkant medžiagą rašiniams, teko keliauti Vasario 16 – osios Akto signatarų, Lietuvos partizanų, iškilių ir niekšingų darbais asmenybių gyvenimo keliais. Sakau ir teigiu: ,,Istoriją kuria žmonės, kurių gyvenimai ir poelgiai
Plačiau
Kinai savo kalbą užrašo trisdešimt šešiais tūkstančiais ženklų. Sanskritas – keturiasdešimt šešiais ženklais. Morzė Europos visas kalbas užrašo dviem ženklais. Mūsų Tauta XIII amžiuje - „... jie neturėjo rašto...“ - savo kalbos žodžių nerašėme. Įdomus reiškinys! Mūsų tikėjimas, kurį šiek tiek pažįstame, sako, kad jokios tautos jokios kalbos negalima aukštinti,
Plačiau
Beveik du milijonus gyvybių nusinešusi ir dar niekur nedingusi pandemija, mirtį ir materialinius nuostolius pasėję gaisrai bei potvyniai, kas trečias Lietuvos moksleivis, neišlaikęs matematikos brandos egzamino, daugybė kitų negandų ir praradimų. Daugelis nekantriai laukia šių metų pabaigos ir mielai juos pamirštų, tačiau galbūt 2020-ieji palieka ir teigiamų pėdsakų? Kiekviena didelė nelaimė
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Girdėjai, artėja rinkimai į Seimą. Tai kiek iniciatyvų paleido kandidatai! Net mano klėtelę prisiminė! – Kas ten toks geruolis? Ir ką jis skelbia? – Taigi valstietis K. Smirnovas, paskelbęs, kad jis ,,tvirtai“ pasiryžęs ieškoti būdų ir būtinų lėšų, kad V. Kudirkos tėviškė būtų atgaivinta ir įprasminta, kad ji
Plačiau
Ar verta, ar reikia, ar būtina dar kartą apie TĄ PATĮ? Motina sūnui sako: „Kiek dar kartų tau reikės sakyti?“ Žilvinas Eglei – „Sugrįžus ant kranto, tris kartus pašauk mane vardu“, romėnai – „Repetitio est mater studiorum“. Jokio stebuklo, kad apie vieną įvykį per šimtą metų ir kiekvienais metais iškyla šimtas
Plačiau
Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes. Šis procesas gali prasidėti jau visai greitai, tačiau svarbius namų darbus turi atlikti ir gyventojai, ir įmonės, ir valdžios institucijos. Pasaulinė Covid-19 pandemija skirtingoms šalims turėjo labai nevienodą poveikį. Italija ir Ispanija yra
Plačiau
„Jokių naujų mokesčių Vyriausybė nesvarsto ir įvedinėti neplanuoja. Taškas.“ – prieš dvejus metus socialiniuose tinkluose žadėjo Premjeras. Premjeras tas pats, Vyriausybė – ta pati, tik pažadas, kaip paaiškėjo, buvo melagingas. Nuo kitų metų jau žadama įvesti naują automobilių mokestį ir plėsti nekilnojamojo turto mokėtojų sąrašą. Valdžia dangstosi tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, kurios
Plačiau
Mylimi būdviečiai, jūs nuostabiausias amžinai žydintis pavasaris, kaip ir mūsų vardas būdviečiai. Senovėje sakydavo: „Koks jo būdas, tokia ir jo būda“ arba „Koks jo būdas, toks ir jo gyvenimas“. Būdas – žmogaus dvasia, būdviečiai – dvasingieji. Prieš 4914 metų mus – penkiolika jaunų šeimų atvedė į išdegusį mišką ant kalvos, kur
Plačiau
Kraujas putoja greitai tekėdamas arba virdamas. Dažnai sakome: „Užvirė kraujas“, nors pačio kraujo nematome, o tik sprendžiame pagal kūno būseną, šėlsmą, klyksmą, greitį, pyktį, baimę, džiaugsmą, meilę, norą ir t.t. – „kraujas verda“, „kraujas putoja“, „kraujo puta“. Pasakymas: „Jei negyvas – kraujo puta“ mūsų žmogų nestebina ir nekelia jokių klausimų. Tuo
Plačiau
Pieną žįsti, rodo, kad jo nepažįsti, o kai jau geri, turi, ką turi, - silpnas, skurdus, klystantis, nepasitikintis savimi – tikrai, tikrai neatžindytas (neatžindyto reikšmės pasiklausk savo kaimo prosenelių). Norėti ir neturėti – žmogiška kasdienybė, o reikėti, siekti ir negalėti – nusikaltimas – nepažinojimas Tėvo ir savęs. Mūsų Tautos dauguma žino
Plačiau
Ar bus krizė? Ar kitais metais bus krizė? Ar gili bus krizė? Ką labiausiai paveiks ateinanti krizė? Kaip pasiruošti ateinančiai krizei? Maždaug tokia seka pastarąjį mėnesį progresavo iš visų pusių plūstantys klausimai. Tačiau daug rečiau buvo keliamas pats svarbiausias klausimas – ar yra pagrindo naujai krizei? Kalbos apie galimai artėjančią krizę
Plačiau
„Jis jau perkopė penkiasdešimties slenkstį“ – aišku, kad niekada nekops per keturiasdešimties: slenkstis – įstatymas. „Ant kiemelio išėjus, vartelius atsikėlus, vis klausinėjo savo dukrelę, ar su visai parėjo. Ne su visai, močiute, ne su visai, širdele, aš parėjau pas motinėlę rūtelių vainikėlio“, – jai reikia, ji neturi, bet eidama per
Plačiau
Miežis pavasary išėjo pro duris, o rudeny pro jas sugrįžo. Mergelė Eglė išėjo pro vartus ir niekada mergelė nesugrįžo. „...Mergelė gulbė parskraidino žmogaus sūnų į savo tėvo Kauliaus dvarą ir liepė neperžengti slenksčio. Senis Kaulius liepė sūnui rėčiu išsemti jūrą ir rytoj vakare parnešti nei didelių, nei mažų žuvų. Mergelė atliko darbą,
Plačiau