Pagrindinis > Kitos temos > Istorikas – tai seklys praeities miglose

Istorikas – tai seklys praeities miglose

Publicistas istorikas, kuriam rūpi krašto praeitis ir nenuspėjama ateitis, tampa lyg sekliu, pamirštų ar primirštų įvykių, žmonių poelgių tyrėju. Tad renkant medžiagą rašiniams, teko keliauti Vasario 16 – osios Akto signatarų, Lietuvos partizanų, iškilių ir niekšingų darbais asmenybių gyvenimo keliais. Sakau ir teigiu: ,,Istoriją kuria žmonės, kurių gyvenimai ir poelgiai dažnai pilni ir kilnumo, ir tragizmo.“ Tokių asmenybių skaitytojas suranda ir mano publicistikoje. Sutikdamas Paežerių dvare lankytojus iš Lietuvos, ar užsienio, sakydavau: ,,Be Vilkaviškio istorijos, nebūtų Lietuvos istorijos“. Lietuvą kūrė lietuvybės žadintojai iš Vilkaviškio krašto. Tai ir V. Pietaris, P. Kriaučiūnas, dr. V. Kudirka, dr. J. Basanavičius. Iš tiesų įstabu, kad ir komunizmą į Lietuvą 1918-1919 m. iš bolševikinės Rusijos atnešė su ginklo pagalba Vilkaviškio krašte gimę veikėjai, V. Mickevičius – Kapsukas, L. Aleksa – Angarietis, Pr. Eidukevičius. Staliną garbino poetai S. Nėris, K. Kubilinskas. Sulaukiau ir neigiamų atsiliepimų, kodėl rašiau ir apie Lietuvos juodintojus. Gal ir savaip, bet ir jie gimtinę mylėjo, jos grožį apdainavo. Skaitytojai gan palankiai atsiliepė apie dokumentines apybraižas ,,S. Nėris – antroji poetė po Maironio“, ,,Žvilgsnis iš už Atlanto“ (apie S. Nėrį), ,,Dramatiško likimo poeto pėdsakais“ (apie partizanų išdaviką K. Kubilinską). Nukeliavau į Dzūkijos miškų kaimelį, kur mokytojavo Lynažerio pradinėje mokykloje. KGB archyvuose suradau K. Kubilinsko satyrines poemas ,,Raudonasis rojus“, ,,Ką kalbėjo gyvuliai Kūčių naktį“, taikliai pliekiančias sovietinę tikrovę. Jas savo dienoraštyje net gyrė Dainavos partizanų apygardos vienas iš vadų, L. Baliukevičius – Dzūkas: ,,Kapsas (K. Kubilinskas) rašo toliau savo, kaip jis vadina ,,drulijadą“. Žmonės bent juoko turės, kai išleisime.(..) Kapsas prieš kelias dienas išvažiavo. Parašė apie 450 posmų ,,Raudonojo rojaus“. Už kokios savaitės žadėjo atvežti popieriaus. Iš jo vis tik neblogas vyras (…). Galai žino, jis dar į tėviškę nuvyko, vietoj to, kad būtų pasistengęs mums greičiau popierių atgabenti“ (Iš Baliukevičiaus Dzūko dienoraščio). Ši detalė mane sudomino. Nuvykęs į poeto – išdaviko gimtinę Rūdos kaimą, iš E. Dailydaitės-Plečkaitienės gavau retą nuotrauką, darytą jo kaimyno J. Dailydos. Vienam iš savo vaikystės draugų J. Rudzevičiui nuotraukoje užrašė: ,,Prisimink vilnas, prisimink ūsą/ Prisimink žilą draugystę mūsų/ Prisimink baltą Šilkalnio smėlį/ Kuriam užauga žmonės apžėlę“/Parašas (K. Kubilinskas, išgėręs), 1949 II 7 Šilkalnys.“ Šį užrašą cituoju todėl, kad lygiai po mėnesio kovo 7 d. Kalesninkų miško bunkeryje, du poetai išdavikai nušovė trečią postą, Dainavos partizanų apygardos laikinąjį vadą (pavadavo A. Ramanauską-Vanagą) Benediktą Labėną Kariūną. Kartais man priekaištauja, kad rašau apie asmenybes, išdavusias Nepriklausomą Lietuvą. Betgi tai istorija. Leidžiamos knygos apie  budelius diktatorius Staliną, Hitlerį. Rašydamas apie kontraversiškas asmenybes bandai suprasti jų poelgių motyvus, aplinkybes nuvedusias į klystkelius. Tarkime iš Vilkaviškio krašto kilęs dviejų Vyčių ordinų kavalierius, pasižymėjęs drąsa savanorių gretose 1919 m. generolas V. Vitkauskas kaltinamas nepasipriešinęs raudonajam okupantui. Nemanykite, kad mano publikacijų herojai tik smerktinų poelgių asmenybės. Keliavau ir Vasario 16-osios Akto signatarų suvalkiečių gimtosiomis vietomis. Radau ypač apleistas, netvarkomas signatarų P. Klimo, Pr. Dovydaičio, J. Vailokaičio tėviškes. Daug triukšmo sukėlė rašinys apie dr. V. Kudirkos tėviškę Paežeriuose ,,Kam dr. V. Kudirkai nešienaujamos pievos“.

Lietuvos himno kūrėjo gimtoji klėtelė, sovietmečiu mokytojo Sibiro tremtinio Stasio Ankevičiaus dėka, buvo tapusi lietuvybės ir tautiškumo oaze. Klėtelę aplankęs Valdas Adamkus paliko įrašą: ,,Tegul šis muziejus šviečia ateinančioms kartoms kaip simbolis tautai, kaip reikia kovoti, saugoti savo laisvę ir nepriklausomybę. Tegu Vinco Kudirkos dvasia lydi visus mūsų darbus“. Želia takeliai į dr. V. Kudirkos klėtelę. Rašiau apie tėviškės nykimą Respublikos premjerui ir Kultūros ministrui. Sulaukiau atsako: ,,Daug kultūros paminklų, neužtenka lėšų.“ Bet gi čia tautos prikėlėjas, valstybės kūrėjas V. Kudirka!!!

Iš ,,Raudonojo rojaus” (ištrauka)

Draugas Stalinas pasiūlė

Prie atvėsusios kavos

Savo saulę ir mėnulį

,,Tamsiai” liaudžiai Lietuvos.

Ir Paleckis, susidėjęs

Sau į švarko kišenius

Nešė Stalino idėjas

Atsargiau, kaip kiaušinius.

Rėkė šūkiai ir plakatai

Apie laisves nuostabias,

O mongolų automatai

Varė žmones į duobes.

Laikraštis „Draugas“ (JAV) Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premiją gavusį A. Žilinską ta proga kalbino. A. Žilinskas atsakė į žurnalistės Audronės Škiudaitės klausimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE