Pagrindinis > Antanas Žilinskas

Netekome Vytauto Griniaus

  Šiandien ryte pasiekė skaudi žinia: netekome Vytauto Griniaus, pedagogo, kraštotyrininko, muziejininko ir labai tauraus žmogaus. Įsikūręs Paežeriuose kaip mokytojas, mokyklos vadovas, pelnė mokinių ir jų tėvų palankumą ir meilę. Gamta, istorija, dr. V. Kudirkos atminimo įamžinimas, daugybė straipsnių spaudoje - tai tik maža dalelė Tavo aktyvios veiklos. Valdydamas plunksną,

Plačiau

Įteiktos rašytojo Antano Vaičiulaičio literatūrinės premijos

 Minint rašytojo, diplomato, vertėjo, lietuvių literatūros klasiko Antano Vaičiulaičio gimtadienį (gimė Didžiųjų Šelvių kaime, Vilkaviškio rajone), birželio 23-iąją, jo gimimo dieną, kas dveji metai teikiamos jo vardo literatūrinės premijos.  Ši literatūrinė premija, kuri teikiama rašytojams, įsteigta 1994 metais, jos tikslas - prisiminti ir tęsti Antano Vaičiulaičio kūrybos tradicijas ir skatinti

Plačiau

Vilkaviškiečiai pastatė spektaklį, skirtą Poetei

Vilkaviškyje jau tradicija tapo mėgėjų teatrų spektakliai „Po paupio gluosniais“. Įprastai vaidinimai vyksta po paupio gluosniais, gamtoje, tačiau Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų spektaklis teatras „Gluosnė“ (režisierė Daiva Kasulaitienė) žiūrovus pakvietė į renovuotą rūmų salę. Idėją pastatyti spektaklį pagal Aleknos knygą „Salomėja“ subrandino Daiva Kasulaitienė, parašiusi scenarijų ir spektaklį režisavusi. Įdomus

Plačiau

Vilkaviškis – tiltų miestas: kviečia šventė „Mano miestas Lietuvoj įrašytas“

Vilkaviškio miesto šventė „Mano miestas Lietuvoj įrašytas“, vyksianti birželio 24-25 dienomis,  šiais metais ypatinga. Miestas pasipuošė nuostabiais takais ir tiltais palei Šeimenos upę. Iš miesto centro pėsčiomis, dviračiais, riedučiais galima nukeliauti į Miesto parką, kuriame šeštadieniais vasarą groja pučiamųjų orkestrai. Romantiškų miesto takų atidarymo šventė prasidės 16.30 val. (Prie Vaikų

Plačiau

„Kino karavanas“ Vilkaviškyje

Prasidėjus vasarai, po Lietuvą keliauja „Kino karavanas“ . Gražiausiose miestų ir miestelių vietose rodomas autorinis lietuviškas kinas. Šiemet karavanas apkeliaus 40 Lietuvos vietovių, parodydamas per 100 kino peržiūrų po atviru dangumi. Birželio 19 d. Vilkaviškyje buvo saulėta ir giedra. Prie Vilkaviškio kultūros centro kino gurmanai, susėdę į lauko gėlėmis išpuoštą

Plačiau

Paežerių dvaro kieme – gražiausios Sūduvos sodybos

Atvykę į Paežerių dvarą, išvysite ne tik puikų XVIII a. dvarą, bet ir parteryje, prieš puikius klasicizmo stiliaus rūmus, jus nustebins Sūduvos sodybų grožis. Pasak žinomo istoriko prof. A. Bumblausko, Sūduva-Suvalkija toks kraštas, kad keliaudami jos keliais kas kelis kilometrus išvysite nuorodą į Lietuvai nusipelniusios asmenybės gimtinę. Vilkaviškio krašte ir

Plačiau

Salomėja Nėris ir partizanų dainos

Žiauriame kare su nuožmiu okupantu iš Rytų buvo daug kraujo, mirčių, netekčių, bet ir gimė ir daug dainų. Lietuvos partizanai dainuodavo ir lietuvių poetų tekstais parašytas dainas, dažnai pakeisdami ar papildydami savos kūrybos ketureiliais. Viena iš tokių dainų pagal garsųjį S. Nėries jaunystės laikų  eilėraštį „Ir vienąkart, pavasari“. Rinkinyje „Sušaudytos

Plačiau

Prisiminimai – lyg negyjanti žaizda

Birželio 14 ąją Vilkaviškio tremtiniai, nepabūgę lietaus, rinkosi prie miesto bibliotekos, kur stovi jų skaudžią dalią menantis paminklas, dar Atgimimo metais tremtinių iš lauko akmenų sumūrytas. Tuomet buvo sunešti akmenėliai iš visų Vilkaviškio krašto vietovių, iš kur į tremtį, į nežinią, į mirtį iškeliavo tremtiniai. "Atminti, ir kiekvieną prisiminti" -

Plačiau

Pasigėrėkime Sūduvių amatų šventės Paežerių dvare akimirkomis istoriko akimis

Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkės Aušros Mickevičienės iniciatyva  Paežerių  dvare gimė ypatinga šventė,  iš praeities prikelianti senuosius Sūduvos (Suvalkijos) regiono amatus, papročius, folklorą.  Minint Sūduvos metus, kai prieš šešis šimtmečius, po Melno taikos (1422 m.), Sūduva tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi, ši šventė Paežerių dvare ypatinga. Vykstant ginčams, kaip įvardinti šį

Plačiau

Gedulo ir vilties diena (pavadinimo kilmės versija)

Birželio 14- oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Kas pirmas ištarė šį vardą, šiandien nežinome. Jis išgirstas tik Atgimimo  metais, kai iš Sibiro pradėjo grįžti tremtinių kauleliai.  Šeimos archyve radau įdomų dokumentą, datuotą 1981 metais birželio 7  dieną. Tai Sibiro tremtinio mokytojo, dr.V.Kudirkos klėtelės puoselėtojo Stasio Ankevičiaus laiškas

Plačiau

Žaliojoje pagerbti 1919-1923 metų savanoriai

Praėjusį sekmadienį prie Žaliosios parapijos bažnyčios susirinkę Klausučių seniūnijos gyventojai ir svečiai prisiminė ir paminklinėmis lentomis su savanorių pavardėmis pagerbė kukliuosius Žaliosios valsčiaus savanorius. Kovotojų už atgimstančią Lietuvos valstybę vardai įamžinti paminklinėmis lentomis su savanorių pavardėmis. Šios idėjos - pagerbti buvusio valsčiaus savanorius - įgyvendintojas - savanorio iš Bobių kaimo

Plačiau

Griaunami dr. V. Kudirkos tėviškės pastatai Paežeriuose

Nors prie kelio į Kudirkos Paežerius dar kviečia informacinė lentelė "Dr. V. Kudirkos klėtelė--muziejus", tačiau nėra nei muziejaus, o gal greitu laiku ir istorinės klėtelės nebeliks. Per užvertus vartus patekę į V. Kudirkos tėviškę neberasite prie klėtelės stovėjusio molinio tvartelio, o tik nuogus pamatus. Matyt, čia išdygs naujas statinys, vargu

Plačiau

Išėjo broliai Tėvynės ginti: Žaliosios valsčiaus savanoriai

Birželio 12 d. Žaliojoje iškilmingai bus pagerbti Lietuvos savanoriai, 1919–1923 metais išėję ginti atsikuriančią valstybę nuo bolševikinių ordų iš Rytų, lenkų legionierių, vokiečių bermontininkų. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, savanoriai dalyvavo ir Klaipėdos sukilimo žygyje. Gerbdamas Žaliosios valsčiaus savanorių (dabar Klausučių seniūnija) atminimą, savanorio iš Bobių kaimo sūnus Stasys Tamošaitis, iš savo santaupų

Plačiau

Sekminės Rementiškių dvare

Sūdaviečių etnokultūros asociacija  (Klausučių seniūnija, Vilkaviškio rajonas), kurią įkūrė mokytoja kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė,  atkūrė senąsias Sekminių šventimo tradicijas Sūdavos kaime.  Kūrybinga ir veikli moteris apleistame Rementiškių dvare  įsteigė Sūdavos muziejų, kur visi eksponatai iš aplinkinių kaimų darbščiosios kraštotyrininkės su meile surinkti ir eksponuojami. . Jos iniciatyva 2013 metais išleista knygelė

Plačiau

Vilkaviškyje įteikta Salomėjos Nėries literatūrinė premija

Pačiame obelų žydėjime po Lietuvą keliauja Poezijos pavasaris. Nuo 1964 metų Poezijos pavasario dalyviai poezijos skaitymus pradeda Lietuvos lakštingalos S. Nėries tėviškėje, Kiršuose. Poetė rašė: "Poezijos srautas nuneš tave pagavęs", tad saulė ir krintantys obelų žiedai šventės ir  poezijos gurmanus apjuosė skambiomis eilėmis, sklindančiomis iš kūrėjų lūpų. Simboliška, kad poetės tėviškės

Plačiau

Šilkalnis – XX amžiaus sandūroje

Kaimai, kaip ir žmonės, turi savo pravardes. Rūdos kaimas prie Gižų, perjuostas Rausvės upelio, turėjo net dvi pravardes. Šiaurinė smėlėtame kalnelyje įsikūrusi kaimo dalis, vietinių gyventojų vadinta Šilkalniu. Mažose grytelėse čia gyveno neturtingi, skurstantys  varguoliai. Įdomių faktų apie Šilkalnį yra palikęs Paežerių krašto šviesuolis Jonas Valaitis (1900-1950 m.) Atsiminimų knygoje

Plačiau

Kaip gimė poeto K. Kubilinsko biustas

Mažai kas žino, kas tikrasis Kosto Kubilinsko tėvas. Rūdos kaimo (Šilkalnio) gyventoja Gižų mokyklos kraštotyrininkams išsakė šią versiją. Danutės Rudzevičienės teigimu, tikrasis poeto K. Kubilinsko tėvas – jos tėvelio brolis Staugaitis nuo Gižagirės. ,,Kodėl jos nevedė, nežinau“, – pasakojo Kosto vaikystės kaimynė. Žaismingai apie K. Kubilinsko motiną mena kitas kaimynas

Plačiau

Eilėraštis paraštėje

Vasario 16-ąją eidamas, Pietario gatve Vilkaviškyje, žvelgdamas į plevėsuojančias  trispalves vėliavas, nejučiomis mintimis nusikėliau į 1968 metus. Tuomet irgi vyko žiemos olimpiada Grenoblyje (Prancūzija) vasario 6–18 dienomis. Tuomet studentų bendrabutyje, „vienuolyne“, prie nespalvoto televizoriaus rinkdavomės stebėti ledo ritulio varžybų. Dauguma sirgdavo už SSRS rinktinę, o gal trečdalis už Čekoslovakiją. Varžybos

Plačiau

Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje

Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su grasia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39

Plačiau