Pagrindinis > Antanas Žilinskas

Išsaugota žydų buities relikvija nukeliavo į Holokausto memorialinį muziejų

Gydytojo Dembovskio atminties ženklo istorija Rugsėjo mėnesį Lietuvoje minimos žydų istorijos paveldo dienos. Jų metu Prienuose, Vilkaviškyje, Marijampolėje lankėsi žydų holokausto memorialinio muziejaus (Vašingtonas, JAV) atstovė Rūta Puišytė. Pasak muziejininkės, jų muziejus turi daug nuotraukų, dokumentų kopijų, bet ekspozicijose stokojama realių daiktų iš žydų paveldo. Tad keliaudama po Lietuvą Rūta ieško

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Šilavotą ir kunigą A. Radušį iš Oranų kaimo

– Godotinas broli Jonai!  Ar pastebėjai, kiek tavo vardo aikštėje vakarais gražaus jaunimo susirenka, sėdi prie tavo kojų ir klausosi iš jų kuprinių sklindančios muzikos. Kodėl jaunimas nedainuoja, kaip kad mudu jaunystėje? – Matai, Vinculi, dainai reikia erdvės, upės vingio, pievų kvapo, o čiagi akmuo. O groja tai iš naujoviškų fonografų.

Plačiau

Dailininko iš Čikagos kelionė po Sūduvos dvarus

Po tėvų žemę Pralaužęs Covid-19 užkardą, neurochirurgas, dailininkas Audrius Plioplys iš Čikagos atskrido į savo profesijos gydytojų kongresą Lietuvoje. Po kongreso keletą dienų keliavo tėvų žemės keliais. Dailininko šaknys – Plioplių kaime netoli Bagotosios ir Antanavo. Audrius gimė Kanadoje, gyvena ir kuria savo neįprastus paveikslus Čikagoje. Jo darbai eksponuoti A. Kezio

Plačiau

Vyskupas iš Vištyčio, Žemaičių Kalvarijose kūrėjas

Keliaudamas po Žemaitiją, vėl suradau iš Suvalkijos kilusių asmenybių pėdsakų. Tai vyskupai Justinas Staugaitis, Vincentas Borisevičius ir Jurgis Tiškevičius. Ypač žymus šio vyskupo, gimusio 1596 metais Vištyčio dvare, indėlis Žemaitijoje skleidžiant ir įtvirtinant krikščionybės ženklus. Šis pagoniškų papročių kraštas vėliausiai priėmė krikščionybę, o vyskupas J. Tiškevičius statydamas bažnyčias ir įrengdamas

Plačiau

Vilkaviškio dekanas Vytautas Gustaitis paliko pareigas

Liepos 16 d. Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros dekanas Vytautas Gustaitis aukojo paskutines šventas Mišias, taip palikdamas šį postą jo pareigų perėmėjui Virginijui Gražulevičiui. 1989 m. rugsėjo 13 d., per patį Atgimimo pakilimą, Vytautas Gustaitis vyskupo Juozo Žemaičio buvo paskirtas Vilkaviškio vyskupijos Vilkaviškio klebonu ir dekanu. Čia jo laukė istorinė misija

Plačiau

,,Insulos“ kelionė su istorija

Išsiilgę bendravimo ir kelionių, diabeto klubo  ,,Insula“ nariai išsiruošė į keliones po Lietuvą ir poilsį prie jūros. Prisiklausę pasakojimų apie garsiąsias dzūkių bandas, insuliečiai kelionę su istorija po Dzūkiją ir Suvalkiją pradėjo nuo Nemajūnų, kur bendruomenės namuose skanavo tradicinį patiekalą iš bulvių – ant kopūsto  lapų krosnyje iškeptas bulvines bandeles, ragaudami

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie rinkimus į Seimą ir persivertėlius

 – Godotinas broli Jonai! Girdėjai, artėja rinkimai į Seimą. Tai kiek iniciatyvų paleido kandidatai! Net mano klėtelę prisiminė!  – Kas ten toks geruolis? Ir ką jis skelbia? – Taigi valstietis K. Smirnovas, paskelbęs, kad jis ,,tvirtai“ pasiryžęs ieškoti būdų ir būtinų lėšų, kad V. Kudirkos tėviškė būtų atgaivinta ir įprasminta, kad ji

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Lietuvos Respublikos laikų medicinos pradininką Jurgį Žilinską

– Godotinas broli, Jonai! – Esame gydytojai, tu medicinos mokslus krimtai Varšuvoje, aš – Maskvoje. Gal prisiminkime, kaip Lietuvos valstybę atkūrus vystėsi medicinos mokslas. Kas buvo tie medikai pirmeiviai? – Kuriantis Vytauto Didžiojo universitetui, steigėsi ir Medicinos fakultetas. Vienas iš kūrėjų – profesorius Jurgis Žilinskas, žymus anatomas ir antropologas. – Ar jis kilęs

Plačiau

Ką mena senolių atmintis

Tyrinėjant praeitį, istorikai patikimais šaltiniais laiko dokumentus, rečiau atsiminimus. Dažnai atsiminimų autoriai būna šališki, per laiko tėkmę išsitrina įvykių, faktų tikroviškumas. Net ir dienoraščius rašantys neišvengia per savo matymo prizmę pateiktų įvykių interpretacijų. Lietuvos istorikai, skaitydami kaimyninių šalių vokiečių, rusų, lenkų kronikas, jas lygina su kitais šaltiniais. Tačiau atsiminimų knygose gausu

Plačiau

Nominuota ,,Poezijos pavasario“ laureatė

Įpusėjus vasarai, ,,Poezijos pavasario“ paukštė liepos 29 d. atskrido į Kiršus ir Vilkaviškį. Poetės S. Nėries tėviškėje, gimtojo namo pamatų erdvėse, suskambo poetės žodis, skaitomas jaunos aktorės Ingos Mikutavičiūtės. Po senosios sodybos obelimi susėdusius poetinio žodžio gerbėjus į poezijos pasaulį kvietė ir fleitos melodija, atliekama jaunos muzikantės Monikos Ryškutės. Poetė, literatūrologė Kristina

Plačiau

Suvalkijos ūkininkų neramumai, sukrėtę Lietuvos valdžią

1935–1936 m. Suvalkijoje, ypač Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių apskrityse, kilę ūkininkų streikai sukrėtė autoritarinį A. Smetonos  režimą. Suvalkijos ūkininkų streikas kilo dėl kelių svarbiausių priežasčių. Jį netiesiogiai paskatino  A. Smetonos režimo nelankstumas sprendžiant krašto problemas bei piliečių teisių ir laisvių apribojimas. Tiesioginė priežastis – tai 1929 m. pasaulinės ekonominės krizės pasekmės Lietuvos

Plačiau

Konsekruota naujoji Alvito bažnyčia

Liepos 26 d. Alvite vykusiuose tradiciniuose Šv. Onos atlaiduose pašventinta atgimusi naujoji Alvito bažnyčia. XVII amžiaus pradžioje Paširvintys (Alvitas) buvo viena svarbiausių seniūnijų Sūduvos krašte. Jį valdė seniūnė Ona Ketlerytė-Radvilienė. Su jos vardu sietina pirmosios Alvito bažnyčios statyba. Parapijos pradžia – 1617 metai. 1674 m. minima didelė bažnyčia. Klebonas Adomas Dilevskis

Plačiau

Muziejų kelias vedė į Kušliakalnį

Sūduvos regione tradicinis muziejų kelias prasidėjo poeto Putino pamėgtame Aušrakalnyje. Liepos 25 d. J. Basanavičiaus gimtinės muziejaus ir Paežerių dvaro muziejininkai pakvietė pakeliauti po vaikystėje Jono Basanavičiaus išvaikščiotais kalneliais. Muziejininkės Agnės Miliauskaitės-Brazaitienės lydimi, keliautojai, įveikę 1,2 km, įkopė į J. Basanavičiaus pamėgtą Kušliakalnį, iš kurio atsivėrė Sūduvos kalvų ir klonių platybės.

Plačiau

Verti atminimo

Nuo tolimų 1863 m. sukilimo laikų jau skiria 157 metai. Bet ar žinome vietas, kurios mena šio sukilimo ženklus. Bartninkų kapinėse surasim 1863 m. sukilimo dalyvių Vaitkabalių dvarininkų brolių Vladislavo ir Edmundo kapą ir paminklą. Gražiškių kaimo kapinaitėse metaliniu kryžiumi pažymėtas 1863 m. sukilimo dalyvio kalvio Matijošiaus Svotelio kapas (1843-1897 m.).

Plačiau

Vėl suskambo poetų eilės

Vilkaviškio krašto poezijos gerbėjai, susibūrę į poezijos puoselėtojų klubą ,,Seklyčia“, kas pavasarį rengdavo Mažojo poezijos pavasario šventę. Šį kartą poezijos šventę surengė vasarą, liepos mėnesį. Mažąjį poezijos „pavasarį“ literatai pasitiko jau 30-tą kartą, jį apvainikavę poetinio žodžio kūrėjus apjungiančiu almanachu ,,Sūduvos neišsenkančios versmės“. Klubo ,,Seklyčia“ įkūrėja Janina Kurtinaitienė kalbėjo: ,,Esame be galo

Plačiau

Atgimė Vištyčio malūnas

Liepos 16 d. Vištytyje ant Ilgojo kalno lankytojams duris atvėrė Vištyčio vėjo malūnas. 1925 m. vištytietis Jonas Kanapkis ant kalno, trijų kelių sankryžoje, pastatė medinį vėjo malūną. Įrangą atsivežė iš Vokietijos. Vėjo sparnai sukosi iki Antrojo pasaulinio karo. Netekęs sparnų, malūnas seno ir nyko. Prieš 20 metų Vištyčio regioninio parko simboliu tapęs

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie karaliaus Mindaugo laikus

– Godotinas broli, Jonai! Visa Lietuva liepos 6 d. garbavojo karalių Mindaugą, giedojo mano himną, bet man vis tiek knieti paklausti, ar toks jau didingas buvo tas pirmasis mūsų karalius. Rusų metraščiai tai apie jį kalba kaip brolvaikių ir giminaičių nemėgiamą buvus. – Švelniai pasakei – nemėgiamą. Rusų metraščiai rašė, kad

Plačiau

Paroda ,,Dvasios kelias“ Paežerių dvare

Reprezentaciniuose Paežerių dvaro rūmuose kartu su dailės paveikslų paroda iš Mykolo Žilinsko kolekcijos eksponuojama gilia senove menančių asmenybių, mąstytojų, krikščionybės pradininkų, graikų ir egiptiečių dievų mažosios skulptūros paroda ,,Dvasios kelias“. Jaunas ukrainietis skulptorius Aleksejus Leonovas (gimęs 1982 m. Sumi mieste) savo kūrinių kalba siekia atskleisti amžinąsias vertybes per dieviškumo, motinystės,

Plačiau

Atstatytai J. Basanavičiaus gimtinei – 30

Atgimimo bangos prikelta Prieš 30 metų iš užmaršties pradėta prikelti tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus gimtinė. Idėja atgaivinti sodybą kilo Kaune ir Vilniuje. Kauno ,,Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė Rima Lipšienė įmonės savaitraštyje ,,Drobiečių žodis“ paragino atgaivinti gimtąją Lietuvos tautinio atgimimo tėvo sodybą. Ji rašė: ,,Laikas prisiminti nacionalinę savigarbą, kuri

Plačiau

Ar išsaugosime dr. V. Kudirkos atminimą, arba dr. V. Kudirkos gimtinės kronika: 2020 m. birželis)

Poetas J. Marcinkevičius rašė: „Tiek pergyventa, patirta, regėta, iškentėta, išjausta, tiek į širdį sudėta, kad ji, Vinco tėviškė, tapo panaši į mūsų dvasios tėviškę – daug atsimenančią, daug suprantančią, savo išmintimi visai Lietuvai šviečiančią“. Slogiais sovietmečio metais kaimo klėtelėje Paežeriuose mokytojo, Sibiro tremtinio S. Ankevičiaus rankose suvirpėjusios smuiko stygos primindavo gęstančiai

Plačiau