„...Tik vėliau ateina supratimas, kad pats, žmogau, vienas, be Dievo pagalbos, menkai ką gali, kad viskas gyvenime būna taip, kaip reikia, o ne taip, kaip galvoji, kad bus, ir net galutiniame etape būna viskas geriau nei galvoji“, – sako Pilviškių (Vilkaviškio raj.) Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Gediminas Bulevičius. Su
Plačiau
Save ji vadina tarpininku, laidininku, per kurį plūstantys didžiuliai energijos srautai – jos misija ir pagalbos kitiems esmė. Olandijoje jau daug metų gyvenanti Rūta MOLENAAR užsiima vadinamąja „The Reconnection“ praktika, suvokiama kaip sielos dvasinis šuolis, kai kūno energijos laukai yra prijungiami prie tinklo, esančio apie Žemę, ir Visatos tinklo, dvasinio stuburo
Plačiau
III. Pagaliau atsisveikiname su šio keisto kaimo gyventojomis, sėdame į mašiną ir – namo. Dar neišvažiavusios iš kaimo, stabtelime prie didžiulio maumedžio, augančio, kaip pavyko sužinoti anksčiau, jau mirusios sodybos kieme. „Augantis“ – netikslus apibūdinimas, greičiau – augantis ir merdintis vienu metu, mat koks penkdadalis nuo šaknų – vešlumo įsikūnijimas, tačiau
Plačiau
Mes suglumusios linktelime. Nieko negaliu atsakyti moteriai, štai tokiu netikėtu rakursu prabilusiai apie Suvalkijos „Bermudų trikampį“. O ji ir nelaukia atsakymo. – Kad egzistuoja gyvųjų ryšys su mirusiaisiais, net neabejoju, o aš pati ryšį su mirusiųjų pasauliu pajutau iškart po senelės mirties, – tęsia Marija. – tad jaučiu, kad mirusiųjų (ir
Plačiau
...Šią istoriją viešai kažkada norėjau nutylėti. Juk ką žmonės pasakys?! Pamanys, kad man pasimaišė. O juk tuomet visuomenės nuomonė atrodė tokia svarbi! Išdrįsau prabilti apie tai, kas ten dėjosi iš tikrųjų, tik po beveik dvidešimties metų, kai jau visiškai nesvarbu, nei ką pasakys, nei juo labiau – ką pamanys... ...Tai buvo,
Plačiau
...Jos „credo“ yra labai paprastas, tačiau kupinas nepaprastos išminties. Arkangelo Mykolo žodžiai – „Niekada nebijok būti tikru savimi ir parodyti save, koks iš tiesų esi, nes ir apsiklijavęs deimantais, deimantu netapsi“ – yra ne tik jos „credo“, bet ir kelrodė žvaigždė, leidžianti jai diagnozuoti žmogaus būseną, energetinį lygį, sielos, dvasios
Plačiau
„Reikia gyventi taip, kad tiek materialusis, tiek dvasinis pradas būtų pusiausvyroje, nes jei tik kuri nors pusė bus pažeista, bus blogai: jei vien materialus pradas vyrauja, žmogus užsidaro materijoje, apanka nuo materialinės gerovės, jei jis save paskiria vien dvasiniams dalykams, jis nepajėgus pasirūpinti savimi, tampa kitiems našta“, – sako Algimantas
Plačiau
Šįkart su Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistu gydytoju kardiologu Vitu VYŠNIAUSKU, puikiu savo srities specialistu bei žmogumi, kuris domisi ne vien medicina, visų laikų mokslu, bet ir dvasiniais, penkiais pojūčiais neapčiuopiamais dalykais, kalbamės apie gėrį ir blogį. Argi to reikia? –
Plačiau
Racionalus, griežta logika paremtas protas ir neregimas dvasinis pasaulis – nesuderinami dalykai? Tai pati didžiausia iliuzija, verčianti skirstyti į priešingas puses nedalomus dalykus. Jeigu žmogus negali būti suvokiamas vien tik kaip kūnas (bedvasis kūnas – lavonas), šita taisyklė galioja visose žmogaus pasireiškimo sferose, taip pat ir versle. Sėkmingas verslininkas, kaip
Plačiau
Šventvietė, virtusi orgijų vieta, arba – nelabojo namais? Taip trumpai galima būtų pristatyti Parausių kaime (Pilviškių sen., Vilkaviškio raj.) esančią koplytėlę, kuri nors puikiai išsilaikiusi po karo, pokario neramumų, neatgijo (kaip atgijo daugybė koplytėlių Lietuvoje), atgavus Nepriklausomybę, naujam dvasiniam gyvenimui, priešingai – visiškai išsigimė... Jau nebepasakytum, jog čia kažkada buvo
Plačiau
Racionalus žmogaus protas linkęs viską dėlioti į tam tikras lentynėles. Čia – mokesčiai, čia artimiausi darbai, čia neatidėliotini susitikimai, čia... Ir taip toliau, kol kartais (ne visiems ir ne tuo pat metu) „pasiekiama“ lentynėlė su dažnai trikdančiu užrašu „Dvasingumas“. O kaipgi čia? Ši lentynėlė netelpa į jokių „protingų“ lentynėlių klasifikaciją,
Plačiau
...Gyvena vienas šalia kito žydas ir lietuvis. Kaimynai puikiai sutaria, gražiai bendrauja, o ir gana pasiturintys abu (žinoma, žydelis turtingesnis, gal net laimingesnis: jo žmona gražesnė, vaikai gabesni...). Susitinka kartą jiedu, šnekteli apie orą, šeimyną, kainas... Žydelis susiraukęs – vėl jo didžiausias priešas Joškė per kelią kaip juoda katė perbėgo...
Plačiau
Įprastinius kasdieninius dalykus dažniausiai priimame kaip savaime suprantamus, nors būtent jie slepia daugiausiai paslapčių. Kai kalbame apie erdvę, netgi buitinėje plotmėje nesunkiai pastebime, jog jos samprata atsimuša į mūsų suvokimo ribas, už kurių vis tiek kažkas yra. Tam „kažkam“ įvardyti neretai pasitelkiame matavimus – kad turėtume atskaitos taškus, prieinamus žmogiškajam
Plačiau
... Dabar jį vadina visaip: ekstrasensu, burtininku, šamanu... O jis pats save vadina žmogumi, einančiu iš aukščiau nurodytu keliu. Tad nenuostabu, jog jis kitoks. Išsiskiriantis iš minios, nors ir kasdienei egzistencijai užtikrinti atliekantis įprastus įprastų žmonių darbus. Vis tik egzistenciniai klausimai: „Kas aš esu? Kodėl aš čia? Kokia mano gyvenimo
Plačiau
Turbūt nerastume žmogaus, kuris, išreikšdamas savo susižavėjimą, nebūtų pasakęs: „Ak, tai taip puiku – kaip sapne!“ Arba: „Tai taip baisu – kaip kraupiausiame košmare...“ „Gerai, kad tai buvo tik sapnas“, – su palengvėjimu atsidūsta žmogus, nakties vizijose regėjęs savo gyvenimo katastrofą. „O kaip gaila, kad tai buvo tik sapnas...“ –
Plačiau
Visi, ko gero, nori būti laimingi, jausti širdyje pilnatvę, nebūti draskomi problemų bei vidinio nerimo, gyventi geranoriškoje aplinkoje. Sakoma, jog viskas – gera tai ar bloga – praeina, tačiau ne visada tokios išminties pakanka, kai diena iš dienos tenka grumtis ne tik su asmeniniais stresais, tačiau ir nuo paties žmogaus
Plačiau
„Net įtarti negalėjome, jog namus galėtume nusipirkti kartu su gyventojais. Tiesa, nematomais, tačiau girdimais, apie savo buvimą pranešančiais tik naktimis“, – sako vieno Marijampolės savivaldybės kaimo gyventoja ponia Zita, sodybą, kurioje apsigyveno su sūnumi, marčia ir dviem anūkais, šiame kaime nusipirkusi prieš keturiolika metų. Taip, taip! Kalbame vėl apie vaiduoklius.
Plačiau
Jau pamiršti tie laikai, kai akmenis, surinktus iš laukų (žinia gi – iš po žiemos, pavasarį, jie tarsi dygte dygdavo lyg tie grybai po lietaus), išveždavo tarsi nereikalingą balastą į kokias dykvietes. Dabar netgi prekiaujama akmenimis, mat jie tapo itin paklausūs. Sodybų savininkai, puoselėjantys savo gyvenamosios vietos grožį, ko gero,
Plačiau
Kartais šiurpi praeities patirtis persekioja ilgus metus, visur palikdama ženklus, jog niekas nedingsta be pėdsako, jog tai, kas buvo, gali kada nors išlįsti į, rodos, ramią kasdienybę – lyg vaiduoklis iš užkeikto kapo. Marijampoliečiams Rasai ir Sauliui (vardai pakeisti, tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinoma. - Aut. past.) trejus metus
Plačiau
Vietos, tampančios traukos objektais, visada turi savo unikalią istoriją (dažnai netgi legendomis apipintą), kuri apsigyvena toje vietoje, kviesdama lankytojus nuolat prie jos prisiliesti. Skirtingi tikslai žmones veda į tokias vietas: paprastas smalsumas, tikėjimas ten patirti netgi transcendentinių potyrių, sveikatos, ramybės ar laimės paieškos ir t.t. Ne vienas Sūduvos krašto žmogus
Plačiau