…Jos „credo“ yra labai paprastas, tačiau kupinas nepaprastos išminties. Arkangelo Mykolo žodžiai – „Niekada nebijok būti tikru savimi ir parodyti save, koks iš tiesų esi, nes ir apsiklijavęs deimantais, deimantu netapsi“ – yra ne tik jos „credo“, bet ir kelrodė žvaigždė, leidžianti jai diagnozuoti žmogaus būseną, energetinį lygį, sielos, dvasios programas, aiškintis, kas žmogui sukelia ligas (būna pažeisti energetiniai kūnai, sąmonės centrai, biokompiuteris ir kt.). Apjungdama ir dvasinio atsako terapiją, ir daugiamatę mediciną, gali rasti ligos, blogos savijautos, nesėkmių ir komplikuotų santykių priežastis.
Vilkaviškietė Nijolė AŠMONIENĖ (g. 1970 m.) neslepia: į šį kelią atėjo pirmiausiai norėdama padėti sau, kai jos gyvenime, rodos, viskas ėmė byrėti… Taigi moters savęs ieškojimo kelias buvo išties vingiuotas…
Vidinio matymo lavinimas, dvasinio atsako terapijos sistema, Liudmilos Georgijevnos Pučko „Daugiamatė medicina“, įvairių tokio pobūdžio kursų lankymas, savęs pažinimas, priimant ir vertinant vidines dovanas, atvedė į dvasinę ramybę ir pilnatvę.
Lemiamo lūžio akivaizdoje – paprasta išmintis: pradėti šypsotis, kol ne vėlu
Nijolė kilusi iš Kybartų. Ten baigė Kybartų vidurinę mokyklą, paskui prekybos mokyklą, Marijampolės kolegiją, muitinės tarpininko kursus… Vaikystėje, kaip pati teigia, buvusi labai jautri, baikšti, o didžiulis nepasitikėjimas savimi, rodos, buvo nuolatinė būsena iki lemiamo lūžio.
Užaugo, ištekėjo, tačiau santuoka po 6 bendro gyvenimo metų subyrėjo. Vis tik jos prasmė nenuginčijama – liko nuostabus sūnus. Vedybomis laimę bandė dar kartą, tačiau jos ir antroje šeimoje nebuvo – nors kartu išgyveno 11 metų, nesiklijavo niekas tarp sutuoktinių. Vėl skyrybos. Buvo sunku, labai sunku, ir štai būtent tada, pačiu sunkiausiu metu, ėmė melstis, kad Dievas jai atsiųstų suvokimus, ką ji ne taip daro, kad asmeninis gyvenimas vis nesusiklosto. Atsakymas pradėjo eiti per knygas, kurios tarsi atsitiktinai pačios veržėsi į rankas, būtent tokias knygas, kurios plėtė akiratį, leido geriau pažinti save, savo baimių, paralyžuojančių tiesiog visą gyvenimą, priežastis. O pirmasis žingsnis link išsivadavimo iš viso to buvo visiškai paprasta išmintis A. Svijašo perskaitytų knygų „Išmintingas pasaulis“, „Šypsokis, kol ne vėlu“: pradėti šypsotis, kol ne vėlu!
„Noriu eiti šviesos keliu!“
Tuomet Nijolė buvo sulaukusi 39-erių metų amžiaus. Kaip ženklas tąkart patarnavo ir N. Wolmer astrologinė prognozė, jog Svarstyklėms (toks yra ir Nijolės Zodiako ženklas) prasideda naujas etapas. „Noriu eiti šviesos keliu!“ – atpažindama, rodos, tik jai siunčiamus ženklus tarė sau Nijolė, visiškai atsiduodama Dievo valiai. Beje, tai buvo vienas iš pačių sunkiausių sprendimų: juk be galo sunku yra save kažkam patikėti ir atsiduoti vedimui (tegu tai ir pati Aukščiausioji jėga, kokia tik gali būti!).
Nijolė neslepia: bažnyčioje Dievo ji nerado ir iki šiol neranda. Tikėjimo pradžiamokslio ją, dar vaiką, mokė itin griežta vienuolė. Visos tos pamokos tuomet mergaitės mintyse ir širdyje suformavo tik vienintelį klausimą: „Nejaugi Dievas yra toks piktas?, kurį paneigti reikėjo labai daug darbo su savimi, specialiosios literatūros skaitymo, gilinimosi į save, nuoširdžios atgailos – atsiprašinėjo pirmiausiai savęs, paskui ir kitų. Prireikė nemeluoti nei sau, nei kitiems. Pusę metų mokėsi J. Černyš „Išmokykloje“. Taip besigilinant į save, skaitant knygas, galutinai nutrūko ir antroji santuoka. Po skyrybų Nijolė gyventi grįžo pas savo tėvus į Kybartus, ramiai gyveno dirbdama muitinės tarpininke (nuo 1994 m. iki dabar).
Gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai
Į Nijolės gyvenimą atėjo švytuoklė, biolokacinis prietaisas, naudojamas energijų diagnostikai (biolokacijai).
Nuo 40 m. amžiaus ėmė keliauti po kitas šalis. Dabar pati džiaugiasi, mat ėmė gyventi visiškai kitokį gyvenimą po to, kai save į Dievo rankas atidavė. Naudojant afirmacijas, tam tikrus pozityvius teiginius, kurie kartojami savęs programavimo ir savitaigos tikslais, (labiausiai – „Mano gyvenimas – Dievo šviesoje“), nusiramino ir pradėjo tikėti, kad turi teisę būti laiminga. Štai tuomet į jos gyvenimą atėjo nuostabus žmogus, pranokęs visus lūkesčius (su juo jau 9 metus kartu gyvena), su kuriuo sieja visiškas pasitikėjimas, harmonija ir suderinamumas.
Moteris rado informaciją, kad pati prie savęs buvo pritraukusi netinkamus žmones, tačiau jiems ji dabar dėkinga, nes priima kaip mokytojus: nebūtų duobių, nebūtų ir pakilimų. „Mano siela pasirinko sunkų kelią, išbandymus, todėl ant nieko nepykstu“, – sako Nijolė.
Atėjo vidinis matymas (apie jį pirmąkart „Išmokykloje“ sužinojo). „Vidinį matymą visi turime, – sako Nijolė, – tačiau dauguma iš mūsų jo nenaudoja.“ Kaip jį naudoti? „Pirma mintis – pati tikriausia, teisingiausia, – aiškina moteris. – Ketinimą reikia išsakyti: noriu suvokti, pajausti, pamatyti…tuomet išplaukia suvokimai, vaizdiniai, primenamos situacijos, kuriose įvyko negatyvūs įvykiai ar patyrimai. Ir visa tai išjaučiama ir transformuojama į pozityvą, meilę, atgailą… Viskas vyksta per žmogaus ketinimą.“
O lavinant vidinį matymą, atsirado ir naujų draugų ratas.
Besikartojančio sapno paslaptis
Nijolė labai dažnai sapnuodavo Kybartų kapines, kur palaidoti jos seneliai ir kiti giminaičiai. Sapne kapinės ne tuščios: vaikšto žmonės, gyvenimas ten, rodos, virte verda. Su tam tikromis nereikšmingomis variacijomis tas besikartojantis sapnas ilgą laiką buvo tikra mįslė. O ją įminti padėjo… švytuoklė ir draugės patarimas išsiaiškinti, ką tais sapnais norima pasakyti. Tam tikros technologijos būdu Nijolei pavyko ne tik kreiptis į savo giminės mirusiųjų sielas, bet ir sulaukti atsakymo. Užsimezgė ypatingas ryšys su mirusio mamos tėčio, Nijolės senelio, siela. Pokalbių metu Nijolei buvo pateikta informacija ir apie jos aukštesnįjį „aš“ – dieviškąją jos dalį, per kurią galima gauti visą informaciją apie save, praeitį, ateitį. Nijolė taip pat užmezgė ryšį su savo dvasiniu vedliu (dvasinis vedlys – energetinė būtybė). Aukštesnįjį „aš“ ir dvasinį vedlį turime kiekvienas. „Šiuo metu žmonėms, kurių vibracijos gerokai aukštesnės, skiriami ir astraliniai kuratoriai iš Šviesos civilizacijų“ – sako moteris.
Ar tai nepanašu į „žaidimą su adata“ – spiritizmo seansą?
Pasak Nijolės, tam, kad būtų perduota tokia transcendencinė informacija, reikalingas ypatingas pasiruošimas, energetinė apsauga ir tiksliai suvokti, ką darai.
Jau gali ir kitiems padėti
Nijolė jau seniai stebi žmonių energijas ir vibracijas. Moteris teigia, kad šiuo metu labai stipriai kyla žmonių vibracijos, žmonės bunda, jaučiasi, kad Žemė pereina į aukštesnį lygį, taigi vyksta paruošiamieji darbai su žmonija. O vidinis jos matymas leidžia viską patikrinti: tiesiog procentais mato žmogaus sąmoningumo, sąžiningumo, dvasingumo lygį.
Įgavo pasitikėjimo savimi – jau gali ir kitiems padėti. Tiesa, kol kas dirba su artimais žmonėmis, savame rate: žmonės į ją kreipiasi dėl problemų, tokių kaip depresija, psichologinės problemos, pasirinkimo problemos, santykių problemos, kai nori apie save daugiau sužinoti, užmegzti kontaktą su aukštesniuoju „aš“ ar dvasiniu vedliu. Be to, randa ir fizinių negalavimų priežastis, gali apvalyti žmogų, nekilnojamąjį turtą energetiškai. Netgi tenka diagnozuoti transporto priemonės būklę bei surasti gedimus. Šiuo unikalumu įsitikino jau ne vienas.
„Kol sau nepadėsi, negali padėti kitiems“, – sako Nijolė visus minėtus dalykus pati patyrusi ir ant savęs viską išbandžiusi.
„Esu sąžininga su savimi, manyje visiškai nebeliko puikybės, kas nors atsitinka, tik savyje priežasčių ieškau“, – sako moteris, kuri nebijo būti savimi, neslepia savo praeities, nes dabar joje viešpatauja harmonija.
Nijolė akcentuoja, jog pirmiausiai – dvasiniai dalykai, o tik po to fiziniai, o laikytis reikia ne tik Dievo, bet ir Visatos įsakymų reikia laikytis. „Didžiausi priešai sau esame mes patys. Nemeilė sau, neapykanta, neapykanta gyvenimui, nusivylimas, pagieža, pavydas, perfekcionizmas, kaltės jausmas, baimė, kartėlis… Tai pagrindinės negatyvios energijos, žalojančios mūsų energetiką bei sąmonę, sukeliančios ligas. Kiekvienas turime tai, ko nusipelnėme savo sielos ir energijos švara. Visur reikia balanso“, – teigia ji.
* * *
Nijolė savo dvasinius pokalbius užrašinėja. Pažinties su šia neeiline moterimi pabaigai – jos gautos ir užrašytos mintys: „Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Dievas žino prasmę, bet žmogus dažnai jos neranda.
Apibūdinsiu, kas yra gyvenimo vertybės. Vertybės – tai Dievo įsakymai ir Visatos įstatymai, sukurti pasaulio tvarkai palaikyti.
Kai žmogus jų laikosi, tai gyvena pakankamai darniai ir laimingai. Ši darna labai atsispindi jo sveikatoje ir veikloje. Per gyvenimą, žmogaus esybė apsivalo ar dar labiau užsiteršia, būna, kad visai stipriai degraduoja.
Visą laiką šalia laimės yra nelaimė, šalia kančios yra džiaugsmas, šalia skausmo yra laimė, šalia gerovės yra nusivylimas.
Tam, kad negatyvo gyvenime būtų mažiau ar visai nebūtų, reikia suvokti keletą tiesų. Jos visos yra čia ir dabar. Bet jūs, žmonės, pamirštate ko čia atėjote: egzistuoti ar tobulėti. Jūs ateinate čia mokytis ir tobulėti, nes Žemėje tai daro visi žmonės, net dauguma būtybių.
Žinoti reikia, kad energijos gaunat absoliučiai tiek, kiek patys susikuriate savo elgesiu ir mąstymu. Palaikyti gyvybę energijos reikia nedaug, bet dirbti ir gyventi prasmingai – reikia nemažai. Bet gyvendami pagal dieviškuosius dėsnius, energijos turėsit absoliučiai daug. Todėl ir prasmė atsiranda, ir tikslas būna aiškus.“
Skaitant iškilo klausimas: KODĖL dauguma moterų pradeda džiaugtis atradusios savo laimę, kai… lieka vienos?
Meilės trūkumas apraizgo sielą nepasitenkinimu. Nemalonūs, toksiški santykiai kelia vidinį pasipriešinimą, apsunkina, galiausiai neturi prasmės sielos augimui. Išsivadavus iš nemalonių santykių prasideda atsipalaidavimas, kyla noras ieškoti prasmės, laimės ir išreikšti jausmus kituose dalykuose, tokiuose kaip energetinės praktikos, sportas, menas, tapyba, šokis.Jausmai realizuojasi per energetinius kilnius dalykus. Tačiau daugelis moterų nesirįžta nutraukti toksiškų santykių ir toliau gyvena disharmonijoje, atmesdamos galimybę būti laimingos. Pasekoje kančios kupino gyvenimo atsiranda ligos.
Linkiu visoms leisti sau būti laimingomis! Nieko nėra neįmanomo, tai tik laiko klausimas