Žvelgiant į naktinį dangų, nuspalvintą ryškiomis fejerverkų spalvomis, yra kažkas stebuklingo. Tačiau ar kada nors susimąstėte, koks sudėtingas meno ir mokslo šokis sukuria šiuos hipnotizuojančius pasirodymus? Profesionalūs fejerverkai, nors ir neabejotinai meniški, yra pagrįsti moksliniais principais. Atitraukime uždangą ir ištirkime kūrybiškumo ir technologijų sintezę, slypinčią už šių dangiškų baletų. 1. Spalvų
Plačiau
Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Prasidėjęs kaip technologija, prieinama tik mokslininkų bendruomenei, dabar internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – naudojamas kaip žiniasklaidos priemonė, taip pat mokslui, laisvalaikiui ir kitose įvairiose srityse. Ekspertas pasakoja, nuo
Plačiau
Laikai, kai gyvenimas virte virė tik sostinėje ir keliuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – praeitis. Įvairiomis rėmimo programomis sparčiai mažinamas regionų atotrūkis nuo sostinės. Tai pastebima ir augančiu verslo įmonių skaičiumi beveik visuose šalies miesteliuose. Besikeičianti situacija lemia pokyčius ieškant tikslinės auditorijos, klientų. Tad, kaip regioniniam verslui geriausia apie save pranešti
Plačiau
Mokytojo asmenybė yra esminis dalykas, įtraukiantis vaiką į pamoką arba atvirkščiai – nuo jos atstumiantis. Humanistinio ugdymo atstovai yra tvirtai įsitikinę – koks mokytojas, tokia ir jo pedagogika, koks mokytojas – tokia ir jo pamoka. Niekas neabejoja pedagogo vaidmens svarba, nes būtent mokytojas kuria, formuoja ir augina mūsų visuomenės ateitį.
Plačiau
Socialinis darbas – viena svarbiausių socialinės paramos sistemos grandžių, asmeniškai paliečianti žmones, kuriems labiausiai reikia valstybės pagalbos. Socialinių darbuotojų rankomis valstybė padeda stokojantiems, tarsi įasmenina šiaip jau anonimišką ir tolimą nuo kasdienių rūpesčių socialinės pagalbos aparatą. Vis dėlto 2020 m. prasidėjusi Covid-19 pandemija ir ją sekę sprendimai, tarp kurių karantinas,
Plačiau
Tradicinė lietuvių virtuvė neįsivaizduojama be spirgučių padaže skęstančių cepelinų, tačiau statistika rodo, kad bulvių tautiečiai suvalgo vis mažiau. Nors po truputį auga daržovių, vaisių bei uogų suvartojimas, mitybos specialistai neskuba džiaugtis – per karantiną išryškėjo ir kita neraminanti tendencija – suvalgoma rekordiškai daug bandelių, sausainių ir kitų baltų miltų gaminių. Lietuvos
Plačiau
Pasaulio mokslininkai praneša atlikę milžinišką tarptautinį seksualinio elgesio tyrimą, kurio bendras dalyvių skaičius viršija 82 tūkstančius asmenų. Tyrime dalyvavo 45 pasaulio šalys, apklausų anketos buvo pildomos 24 kalbomis. Tyrime dalyvavo 2094 asmenys iš Lietuvos. „Turime itin platų svarbių duomenų iš viso pasaulio spektrą, – sako prof. Vesta Steiblienė, gydytoja psichiatrė,
Plačiau
Smurtas artimoje aplinkoje – mūsų visuomenės rykštė. Rankos kėlimas prieš artimus žmones, psichologinis ar seksualinis smurtas sudaro penktadalį visų nusikaltimų. Nuo fizinio ar seksualinio smurto yra nukentėjusi kas trečia moteris. Deja, įvairūs tyrimai rodo, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų bijo kreiptis pagalbos. Baimė, gėda, kaltė ir bejėgiškumas neleidžia ištrūkti iš
Plačiau
Ekonomistai tvirtina, kad Lietuvos gyventojai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo negyveno taip gerai kaip dabar. Atlyginimai, pensijos bei įvairios išmokos auga kasmet, rekordines aukštumas siekia ir gyventojų indėliai bankuose. Tačiau yra ir mažiau matoma visuomenės pusė – beveik kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacijai įsisiautėjus šie žmonės priversti sukti
Plačiau
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kasdienybė nebeįsivaizduojama be socialinių tinklų ir reklamų, dažnas gali pasiklysti iliuzijose apie greitai ir lengvai uždirbamus pinigus. Influenceriai, gaunantys įspūdingas sumas už prekių ženklų integracijas savo turinyje, reklamos, kalbančios apie žaibišką praturtėjimą, lažybas bei greituosius kreditus. Visa tai sukuria terpę, kurioje nesunkiai galima prarasti suvokimą apie pinigų
Plačiau
Labiau išsilavinusi, įvairesnė, senėjanti visuomenė Kas dešimtmetį atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atskleidė įvairiapuses visuomenės kaitos tendencijas. Gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta, daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Gyventojai keliasi gyventi į sostinę ir rajonus 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 810 761
Plačiau
Dveji COVID-19 pandemijos metai paskatino švietimo sistemos pokyčius ir paspartino skaitmenizaciją. Kasdienybe tapo tai, apie ką anksčiau buvo kalbama tik galvojant apie tolimą ateitį – nuotolinis mokymasis, virtualios klasės, skaitmeninis turinys. Pandemija mus ne tik pamokė, kaip greitai situacija gali pasikeisti, ar parodė, kaip sparčiai nuo tradicinio mokymosi gebame pereiti prie
Plačiau
Švietimo kokybė yra vienas dažniausiai sutinkamų rodiklių įvairiuose ugdymo politiką ir strategiją apibrėžiančių dokumentų, tame tarpe ir dalykų programose, tačiau kartu tai yra labai sunkiai apčiuopiamas ir nevienodai apibūdinamas terminas. Vilniaus universiteto mokslininkai – Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Irena Stonkuvienė, Filosofijos fakulteto docentė dr. Agnė Juškevičienė ir pedagogas, socialinių
Plačiau
Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais metais jų ir vėl ėmė daugėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai laisvės atėmimo įstaigose mirė 25 asmenys, iš jų 7 nusižudė. 2019 m. mirė 22 nuteistieji, iš jų 8
Plačiau
Priklausomybių konsultantai Lietuvoje palyginti nesena pareigybė, gyvuojanti vos keletą metų, tačiau pagal atitinkamų institucijų ir žmonių atsiliepimus, galima spręsti, jog yra labai reikalinga, mat jie geba atpažinti problemą, padeda pamatyti ją turinčiam žmogui ir motyvuoti jį lipti iš duobės. Būti priklausomybių konsultante – viena iš Dianos VARNAGIRYTĖS, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos
Plačiau
Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje sparčiai išaugęs mirčių perviršis buvo pastebimas ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais mirė per pusę milijono europiečių daugiau nei įprastai. Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad, palyginti su ankstesnių metų vidutiniu mirtingumu, kai kuriose Europos valstybėse mirčių skaičius buvo ypač didelis. Tarnybos teigimu, nuo praėjusių metų
Plačiau
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje bent kartą per mėnesį alkoholio vartoja beveik trečdalis 15 -16 metų paauglių. Neramina ir kita tendencija – šalia alkoholio ar vietoje jo populiarėja receptiniai raminamieji vaistai, senosios ir naujosios psichoaktyviosios medžiagos. Su besisvaiginančiais nepilnamečiais neretai susiduria ir vaiko teisių specialistai. Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos
Plačiau
Per pirmąją pandemijos bangą pavasarį pasigirdę specialistų nuogąstavimai, kad per karantiną gali kilti smurto artimoje aplinkoje banga, nebuvo visai be pagrindo. Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, pernai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje buvo užregistruota mažiau, tačiau nužudymų artimoje aplinkoje skaičius išaugo net trečdaliu. Pernai šoktelėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius. Smurto artimoje aplinkoje ekspertai
Plačiau
Dėl pandemijos lapkritį prasidėjęs, o gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas pratęstas dar mažiausiai mėnesiui, bet jo pabaigą gaubianti nežinia gyventojų nuotaikos dėl finansinės ateities itin negadina. Priešingai: nors gruodį vėl aukštyn ėmė stiebtis darbo netekusių asmenų kreivė (atleisti 42 tūkst., priimti – 29 tūkst. darbuotojų), o vis daugiau įmonių skelbė prastovas,
Plačiau
Marijampolės apskrities VTAS 2020 m., lyginant su 2019 m., beveik trečdaliu išaugo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kas rodo augantį visuomenės nepakantumą netinkamam elgesiui su vaiku. Lyginant su 2019 m., sumažėjo pranešimų apie naudotą fizinį smurtą bei nepriežiūrą. Pažymėtina, jog pagalbos šeimai ir vaikui algoritmas buvo ypač efektyvus, nes
Plačiau