Ekonomistai tvirtina, kad Lietuvos gyventojai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo negyveno taip gerai kaip dabar. Atlyginimai, pensijos bei įvairios išmokos auga kasmet, rekordines aukštumas siekia ir gyventojų indėliai bankuose. Tačiau yra ir mažiau matoma visuomenės pusė – beveik kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacijai įsisiautėjus šie žmonės priversti sukti
Plačiau
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kasdienybė nebeįsivaizduojama be socialinių tinklų ir reklamų, dažnas gali pasiklysti iliuzijose apie greitai ir lengvai uždirbamus pinigus. Influenceriai, gaunantys įspūdingas sumas už prekių ženklų integracijas savo turinyje, reklamos, kalbančios apie žaibišką praturtėjimą, lažybas bei greituosius kreditus. Visa tai sukuria terpę, kurioje nesunkiai galima prarasti suvokimą apie pinigų
Plačiau
Labiau išsilavinusi, įvairesnė, senėjanti visuomenė Kas dešimtmetį atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atskleidė įvairiapuses visuomenės kaitos tendencijas. Gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta, daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Gyventojai keliasi gyventi į sostinę ir rajonus 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 810 761
Plačiau
Dveji COVID-19 pandemijos metai paskatino švietimo sistemos pokyčius ir paspartino skaitmenizaciją. Kasdienybe tapo tai, apie ką anksčiau buvo kalbama tik galvojant apie tolimą ateitį – nuotolinis mokymasis, virtualios klasės, skaitmeninis turinys. Pandemija mus ne tik pamokė, kaip greitai situacija gali pasikeisti, ar parodė, kaip sparčiai nuo tradicinio mokymosi gebame pereiti prie
Plačiau
Švietimo kokybė yra vienas dažniausiai sutinkamų rodiklių įvairiuose ugdymo politiką ir strategiją apibrėžiančių dokumentų, tame tarpe ir dalykų programose, tačiau kartu tai yra labai sunkiai apčiuopiamas ir nevienodai apibūdinamas terminas. Vilniaus universiteto mokslininkai – Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Irena Stonkuvienė, Filosofijos fakulteto docentė dr. Agnė Juškevičienė ir pedagogas, socialinių
Plačiau
Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais metais jų ir vėl ėmė daugėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai laisvės atėmimo įstaigose mirė 25 asmenys, iš jų 7 nusižudė. 2019 m. mirė 22 nuteistieji, iš jų 8
Plačiau
Priklausomybių konsultantai Lietuvoje palyginti nesena pareigybė, gyvuojanti vos keletą metų, tačiau pagal atitinkamų institucijų ir žmonių atsiliepimus, galima spręsti, jog yra labai reikalinga, mat jie geba atpažinti problemą, padeda pamatyti ją turinčiam žmogui ir motyvuoti jį lipti iš duobės. Būti priklausomybių konsultante – viena iš Dianos VARNAGIRYTĖS, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos
Plačiau
Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje sparčiai išaugęs mirčių perviršis buvo pastebimas ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais mirė per pusę milijono europiečių daugiau nei įprastai. Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad, palyginti su ankstesnių metų vidutiniu mirtingumu, kai kuriose Europos valstybėse mirčių skaičius buvo ypač didelis. Tarnybos teigimu, nuo praėjusių metų
Plačiau
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje bent kartą per mėnesį alkoholio vartoja beveik trečdalis 15 -16 metų paauglių. Neramina ir kita tendencija – šalia alkoholio ar vietoje jo populiarėja receptiniai raminamieji vaistai, senosios ir naujosios psichoaktyviosios medžiagos. Su besisvaiginančiais nepilnamečiais neretai susiduria ir vaiko teisių specialistai. Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos
Plačiau
Per pirmąją pandemijos bangą pavasarį pasigirdę specialistų nuogąstavimai, kad per karantiną gali kilti smurto artimoje aplinkoje banga, nebuvo visai be pagrindo. Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, pernai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje buvo užregistruota mažiau, tačiau nužudymų artimoje aplinkoje skaičius išaugo net trečdaliu. Pernai šoktelėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius. Smurto artimoje aplinkoje ekspertai
Plačiau
Dėl pandemijos lapkritį prasidėjęs, o gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas pratęstas dar mažiausiai mėnesiui, bet jo pabaigą gaubianti nežinia gyventojų nuotaikos dėl finansinės ateities itin negadina. Priešingai: nors gruodį vėl aukštyn ėmė stiebtis darbo netekusių asmenų kreivė (atleisti 42 tūkst., priimti – 29 tūkst. darbuotojų), o vis daugiau įmonių skelbė prastovas,
Plačiau
Marijampolės apskrities VTAS 2020 m., lyginant su 2019 m., beveik trečdaliu išaugo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kas rodo augantį visuomenės nepakantumą netinkamam elgesiui su vaiku. Lyginant su 2019 m., sumažėjo pranešimų apie naudotą fizinį smurtą bei nepriežiūrą. Pažymėtina, jog pagalbos šeimai ir vaikui algoritmas buvo ypač efektyvus, nes
Plačiau
Lažybas, kad daugiau Lietuvos piliečių sugrįš iš užsienio nei išvyks, pernai pasiūlęs ekonomistas Žygimantas Mauricas džiaugiasi laimėjimu. Lažintis jis siūlo ir šiemet. Praėjusiais metais 5,5 tūkst. daugiau Lietuvos piliečių grįžo nei išvyko gyventi svetur. Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, pernai emigravo 15,3 tūkst. šalies piliečių, o parvyko 20,8 tūkst. Ž. Maurico nuomone, praėjusiais metais
Plačiau
Skyrybos – sunkus ir sudėtingas laikotarpis visai šeimai, o ypač vaikams. Pasak specialistų, jos vaikus beveik visada užklumpa netikėtai ir sukrečia iki širdies gelmių. Nuo to, kaip per skyrybas ir po jų elgsis abu tėvai su vaiku ir tarpusavyje, labai priklausys tolimesnis vaiko gyvenimas, jo raida ir net ateities gerovė.
Plačiau
Vaiko teisių gynėjai susiduria su įvairiai susiklosčiusiais jaunuolių tarpusavio santykiais. Būna, kad paauglys labai stengiasi prisitaikyti prie sužavėjusio asmens ir keičiasi į gerąją pusę. Neišvengiama ir skaudžių nutikimų – pirmųjų stirpių jausmų vedini jaunuoliai bėga iš namų, įklimpsta į priklausomybes. Savo istorijomis sutiko pasidalyti patys paaugliai (vardai pakeisti). Šias istorijas
Plačiau
Socialinio gyvenimo apribojimas – būtina priemonė, siekiant suvaldyti sunkiai kontroliuojamą koronaviruso plitimą, tačiau tai ir didelis išbandymas šeimoms. Vaiko teisių gynėjų patirtis rodo, kad per karantiną kyla įvairių krizinių situacijų šeimose. Teikiant pagalbą šeimai, itin svarbus yra specialistų bendradarbiavimas su vaiku. Nuo jo sėkmės nemaža dalimi priklauso kaip greitai pavyks
Plačiau
Nors lapkričio pradžioje paskelbus antrojo karantino pradžią nuolat skambėjo raginimai vengti nebūtinų kelionių, lietuviai šių raginimų nepaisė ir judėjo toliau. Tai rodo ne tik didėjantis naujų COVID-19 atvejų bei mirčių skaičius, tačiau ir Policijos departamento skelbiama informacija apie užregistruotus eismo įvykius. Lapkričio mėnesį pareigūnai šalyje užregistravo 1759 eismo įvykius – 330
Plačiau
Sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, įgyti kompleksai, prarasta savivertė ir pasitikėjimas žmonėmis – tai vaikystėje patirto smurto pasekmės. Nors apie smurtą prieš vaikus kalbama daug, o visuomenė vis mažiau jį toleruoja, šis reiškinys dar yra Lietuvos vaikų kasdienybėje. Vaiko teisių gynėjai, kasdien susiduriantys su nukentėjusiais vaikais, pastebi, kad apie kai
Plačiau
„Ore sklando ne vien kietosios dalelės iš degančių Sibiro platybių, ore sklando ir baimė“, – štai taip vaizdingai pokalbį apie baimę, vieną iš labiausiai šiuo metu valdančių būsenų, ir jos antipodą – drąsą, kurios šiais laikais išties taip trūksta, pradeda pokalbį Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir
Plačiau
Bene kiekviename straipsnyje ir pranešime apie koronavirusą žiniasklaidoje vartojamas žodis panika. Socialiniuose tinkluose taip pat gausu įvairios informacijos ir teorijų apie šį virusą. Užliejus informacijos cunamiui ir vyraujant bendram nerimui dėl nepažįstamos grėsmės daugeliui sunku išlaikyti kritinio mąstymo šarvus, kurie tiesiog būtini chaosą keliančių situacijų metu. „Nerimas yra absoliučiai normali žmogaus
Plačiau