Atėjo įdomus ekonomikos laikas, kai pas mus žuvies konservų dėžutė kainavo nepilną „nučiuožusį“ rublį, o tuo laiku Lenkijos turguje ją perka už pusę dolerio. Panaši „ekonomika“ kalbant apie vertingus mėsos produktus, tokius kaip dešros, suktiniai, taip pat apie įrankius ir buities priemones. Mačiau, kai prie banko kažkas supirkinėjo dolerius po
Plačiau
Nepavykus pasiekti Stokholmo ir pasisvečiuoti pas dėdę Klemensą 90-aisiais, sesutės Rasa ir Renata išrūpino kvietimus ir vizas į Švediją kitais metais jachtos „Sūduva“ kolektyvui: Rimantui ir Dariui Dovydaičiams, Renatai ir Rasai Zygmantaitėms, Vytui Valašinui, Šarūnui Navickui, Sigitui Karveliui ir Edmundui Urbonavičiui. Žinomais keliais pasiekėme Vizby, pabendravome su atvykusiais Jonu Pajauju ir
Plačiau
Šiame rašinyje daug kas kartojasi, bet apie atkaklumą siekiant tikslo šia istoriją galima paviešinti, įdomi užsibrėžto tikslo siekimo eiga. Apie Jurgį (jau iškeliavusį) rašyti gal nevertėtų, tačiau tegul bus? Naudoju dėsnį „apie mirusius tik gerai arba nieko“... Buvo rašyta, kai vėlų 1994 metų spalio mėn. vakarą sužinojome apie Gintaro Paulionio netektį.
Plačiau
Birželio 28 dieną (1996 m.) Baltijos jūros pakrantėje ties Preila, ant viršutinių kopų, „išaugo“ skulptoriaus Juliaus Narušio nukaltas pilko Lietuvos laukų akmens monumentas, vaizduojantis irklus, kuriame įrašyta: „Gintarui Paulioniui, nenuilstančiam keliautojui irkline valtimi, nuplaukusiam iki Kopenhagos ir atgal, tragiškai baigusiam savo kelionę šioje pakrantėje 1994-10-2.“ Prieš dvejus metus ir vėliau
Plačiau
Žinoma žvejų mėgėjų svajonė – pameškerioti rimtas žuvis jūroje. Nebe pirmą kartą kalbina mane su jachta „Sūduva“ nuplukdyti juos į platesnius vandenis. Marijampolietis žvejys mėgėjas Saulius, jausdamas, kad jau turėtų pasirodyti menkės mūsų pakrantėse, surinko įgulą. Aš savo ruožtu pažiūrėjau, kokius vėjus žada Europos meteorologai. Sekmadienį N, NW tik truputį
Plačiau
Lietuvoje vyksta istoriniai bei ekonominiai pasikeitimai. Rytojaus dieną po 1990 m. kovo vienuoliktosios skubu į Marijampolės kalinių ir tremtinių klubą prisistatyti ir užsiregistruoti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės gynimui. Pildau savanorio anketą, kur yra klausimai apie išsilavinimą, specialybes, karinį laipsnį, sugebėjimus valdyti ginklus bei techniką ir kiti. Po kurio laiko iš kolegų, kur
Plačiau
Plaukiodami su žurnalistais, susitikome su Švedijos lietuviais Klemensu Gumausku, Jonu Pajauju, Eugenijumi Budriu. Su Klemensu sutarėme, kad dar šiemet jis sesers Zygmantienės vaikams atsiųs kvietimus aplankyti Švediją. Kaip tarėme, Klemensas taip padarė. Mums, „išvystyto socializmo statytojams“, labai norėjosi pamatyti mūsų propagandoje vadinamą „pūvantį“ Vakarų pasaulį. 1990 rugpjūčio mėnesį Klemensas Gumauskas (Švedijos
Plačiau
Po regatos „Baltijos taurė“, dar paplaukioję Kuršių mariose bei Rygos įlankoje, lapkričio 26 d. (1986 m.) jachtą parvežėme į gamyklą, patalpinome naujai pastatytame arkiniame sandėlyje. Ardėme ir tyrėme priežastis, dėl kurių jachta neleistinai leidžia vandenį, girdisi korpuso girgždėjimas. Radome akivaizdžias priežastis. Korpuso stiebo zonos dvi „nešančios“ pertvaros, veikiamos keliolikos tonų
Plačiau
Einant aštuntiems metams nuo buriuotojų klubo atsiradimo Sūduvos sostinėje, sulaukėme netikėtos „nekaltos“ žinutės su klausimu, ar pageidaujame prisidėti prie didžiausios tada Lietuvoje jachtos „Žalgiris“ eksploatavimo. Kartu išsiaiškinome, kad ši jachta yra buvusi „Banga“, tik „perkrikštyta“ dėl mažai tada reklamuojamų priežasčių, kuri dabar priklausys Kauno „Žalgirio“ buriuotojų klubui, o ją eksploatuoti
Plačiau
Kiek paplaukioję svetimoje jachtoje „Žalgiris“, užsinorėjom turėti nuosavas jūrines jachtas. Šefai, įmonės FASA, kurioje dauguma mūsų klubo buriuotojų dirbome, vadovai, neatsisakė apmokėti stipriai „pavargusios“ jachtos „Vilnis“, o po trejų metų – naujos jachtos „Sūduva“ pirkimo. Abi šios mūsų jachtos savo plaukiojimų istorijas pradėjo rašyti 1986 m. gegužyje. Spaudoje pasirodydavo žinios apie
Plačiau
Žinodami, kad tik lenktynėse, žygiuose buriuotojai įgauna pasitikėjimo savimi, ugdo nuoseklų mąstymą, tobulina greitą orientaciją, kantrybę, atkaklumą, ištvermę ir kitas svarbias žmogaus savybes, nepraleidžiame progos vykti ir dalyvauti regatose bei išvykose. Trečio buriavimo sezono pabaigoje (prieš rugsėjo 1-ją) Platelių jachtklubas tradiciškai rengia regatą. Mūsų kolektyvas, jau įsisavinęs vietinius ir artimesnius vandenis,
Plačiau
Prieš kurį laiką mūsų portale buvo publikuoti rašiniai apie Lietuvos buriavimo sporto entuziastų bendruomenėje gerai žinomą žmogų, vieną iš Marijampolės (tuo metu Kapsuko) buriavimo sporto pradininkų, ilgametį Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos darbuotoją, atviros jūros kapitoną, sulaukusį garbaus amžiaus, įdomią asmenybę, tad turinčią ką papasakoti jaunajai kartai bei visiems besidomintiems
Plačiau
Pasivaikščiojimai pažintiniais takais – vienas geriausių būdų mėgautis Lietuvos gamta. Tuo pat metu tai – ir sveikas judėjimas, ir – besiplečiantis akiratis, geriau pažįstant augalus, gyvūnus ir net šalies istoriją. Pavasarinis žygis pažintiniu taku visada dovanoja stiprių įspūdžių, nes žmogus gali patirti gamtos virsmą. O žengiant basų kojų takais be
Plačiau
Lietuvoje gausu vietų, kurioje aštrių pojūčių mėgėjai gali pasikrauti adrenalino. Tereikia pasirinkti labiausiai dominančią pramogą. Galbūt būtų įdomu panardyti prie nuskendusio laivo, šokti su guma nuo aukščiausio šalyje tilto ar sėsti prie automobilio-monstro vairo? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai naujajam vietinių kelionių sezonui atrinko pačius
Plačiau
Mus, suvienytus idėjos keliauti, kasmet keliaujančius pažinti kuo daugiau Lietuvos (ir anos – istorinės, tolimų laikų ), neatsitiktinai šį kartą paviliojo Mažoji Lietuva. Juk švenčiame susijungimo su Lietuva 100-metį! Todėl ir mes savo išvyką paskyrėme šiam jubiliejui pažymėti „Kitoks kraštas. Regionas, apglėbiantis unikaliausias Lietuvos vietas, – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą
Plačiau
Ką Lietuvoje dažniausiai lanko į šalį atvykę užsienio turistai? Kurios vietovės labiausiai traukia vokiečius, o ką pamėgę svečiai iš Lenkijos ar Izraelio? Kuriais keliais jie važiuoja ir kiek dienų vieši mūsų šalyje? Verslui ir valstybei vertingus atsakymus į šiuos klausimus jau pateikia atnaujintas inovatyvus turistų mobilumo žemėlapis internete, papildytas naujausia
Plačiau
Kontaktai: tel. nr: +370 686 30759 Lietuviška etnografinė kaimo sodyba „Gervių giesmė“ skirta žmonėms, pasiilgusiems to, kas tikra. Tai ne tik lėtojo turizmo, bet ir potyrių sodyba, nes kiekvienas svečias čia atranda ką nors nepatirto ir naujo. „Gyvenimas kaime, – sako sodybos šeimininkė Greta Kupstienė, su vyru Konradu kurianti šią traukos vietą
Plačiau
Kontaktai: Beduonės k. 2, Lukšių sen., Šakių r., gamtosgirnos.lt, tel. nr. +370 685 40088. Sodyba „Gamtos girnos“ organizuoja edukacines šakočio kepimo programas, taigi kviečia į svečius visus, norinčius įdomiai, smagiai, turiningai ir – svarbiausia – skaniai praleisti dieną. Šakotis čia kepamas krosnyje, kūrenamoje malkomis. Čia yra kulinarinė studija „Gaminu pats“, todėl prie visų
Plačiau
Kontaktai: Gimtinės g. 17., Ožkabalių I kaimas, Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., tel. nr.: 834269365, el.p.: j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt. Jono Basanavičiaus (1851–1927) gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – vienas gražiausių kultūros ir gamtos objektų Sūduvos krašte. Kartu tai ir vienintelė Lietuvoje atstatyta Vasario 16-osios akto signataro gimtoji sodyba. Šios vietovės išskirtinumą ir unikalumą didžiąja dalimi
Plačiau
Kontaktai: Tinklapis: http://www.kybartubendruomene.lt/, tel. nr.: +370 612 85242. Kybartų bendruomenė, turinti 107 narius, kurie yra ne tik iš Kybartų, bet ir iš kitų Lietuvos vietovių jau garsėja kaip lėtojo turizmo puoselėtoja Kybartuose. Bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius visuomeniniais pagrindais, kaip miestelio gidas, teikia paslaugas turistams. Neskubus, lėtasis turizmas Kybartuose pradėjo veikti 2018 metais, kai buvo
Plačiau