– Godotinas broli, Jonai! – Esame gydytojai, tu medicinos mokslus krimtai Varšuvoje, aš – Maskvoje. Gal prisiminkime, kaip Lietuvos valstybę atkūrus vystėsi medicinos mokslas. Kas buvo tie medikai pirmeiviai? – Kuriantis Vytauto Didžiojo universitetui, steigėsi ir Medicinos fakultetas. Vienas iš kūrėjų – profesorius Jurgis Žilinskas, žymus anatomas ir antropologas. – Ar jis kilęs
Plačiau
Tyrinėjant praeitį, istorikai patikimais šaltiniais laiko dokumentus, rečiau atsiminimus. Dažnai atsiminimų autoriai būna šališki, per laiko tėkmę išsitrina įvykių, faktų tikroviškumas. Net ir dienoraščius rašantys neišvengia per savo matymo prizmę pateiktų įvykių interpretacijų. Lietuvos istorikai, skaitydami kaimyninių šalių vokiečių, rusų, lenkų kronikas, jas lygina su kitais šaltiniais. Tačiau atsiminimų knygose gausu
Plačiau
1935–1936 m. Suvalkijoje, ypač Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių apskrityse, kilę ūkininkų streikai sukrėtė autoritarinį A. Smetonos režimą. Suvalkijos ūkininkų streikas kilo dėl kelių svarbiausių priežasčių. Jį netiesiogiai paskatino A. Smetonos režimo nelankstumas sprendžiant krašto problemas bei piliečių teisių ir laisvių apribojimas. Tiesioginė priežastis – tai 1929 m. pasaulinės ekonominės krizės pasekmės Lietuvos
Plačiau
– Godotinas broli, Jonai! Visa Lietuva liepos 6 d. garbavojo karalių Mindaugą, giedojo mano himną, bet man vis tiek knieti paklausti, ar toks jau didingas buvo tas pirmasis mūsų karalius. Rusų metraščiai tai apie jį kalba kaip brolvaikių ir giminaičių nemėgiamą buvus. – Švelniai pasakei – nemėgiamą. Rusų metraščiai rašė, kad
Plačiau
Šunskai – gyvenvietė, apsupta miško ir gražios Šešupės. Čia senovėje buvo sengirės, gyveno meškos. Tai nėra viena iš seniausių Sūduvos gyvenviečių, bet manoma kad jau 1710 metais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais Šunskuose (tuomet vadinta Šumsku) buvo koplytėlė, namai netoli jos. Tik gaila, kad jie buvo tušti, nes dėl tuo metu siautusio
Plačiau
– Godotinas broli Jonai. Gyvendamas Vilniuje, bendravai su gausiu būriu ne tik suvalkiečių, bet ir dzūkelių. Prisiminkime juos. – Čia, Suvalkijoje, mes vis giriamės, kad Lietuvą kūrė veik vieni suvalkiečiai, bet aš pažinau ir puikių bendraminčių iš Dzūkų krašto: M. K. Čiurlionį, A. Žmuidzinavičių, V. Krėvę, T. Vaičiūnienę. – Priminkime iš šio
Plačiau
Rusija, Rytų Sibiras, Karslago lageris Nr. 7, 1942 m. pavasaris, taiga, miško kirtimų proskyna. Trumpa politinių kalinių iš Lietuvos poilsio valanda, pietūs. Dega lauželis, už nugarų su šautuvu stypso siauraakis sargybinis. Žingsnis į šoną, šūvis, taikli Sibiro medžiotojų akis. Susėdę ant rąstagalių grupelėmis, prie kelmų, iš konservinių skardinių ar savadarbių
Plačiau
– Godotinas broli, Vincai. Ar tu girdėjai, koks lietuvis vilkaviškietis Smetonos laikais Kauną garsino? – Kaipgi, teko, taigi net du keistuoliai iš Suvalkijos, du originalai, bičiuliai: Petras Rimša, apie jį jau mudu šnekėjome, o kitas tai poetas, tas tavo giminaitis J. A. Herbačiauskas. To patrakusio keistuolio visur buvo pilna, universitete Kaune
Plačiau
– Godotinas broli, Jonai. Besigrožėdami vasaros saulute ir vaiskia žaluma, mudu čia, Suvalkijos širdyje, prisiminkime iškilius suvalkiečius, mūsų bendraamžius, garsinusius mūsų tėvynę Lietuvą, o dabar vis rečiau prisimenamus. Esame iš knygnešių epochos, kuomet lietuviškas žodis buvo po caro padu. Smagu matyti, kad knygnešių atminimas gražiai pagerbtas mūsų krašte: koplytstulpyje prie miesto
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Ir vėl radau tave susimąsčiusį. Kas gi dabar trukdo budėti Lietuvos žemelėje? Juk, pasak tavęs, laimingas būsi, kai ,,lietuvybė stosis“. Laisva gi mūsų Lietuvėlė. Ko dar čia dūmoti? – Matai, Vinculi, tu ten prie valdžios vartų rymai, o aš čia, aikštėje, visko prisižiūriu, prisiklausau. – Ir kas gi
Plačiau
Sūduvos žydų kultūros fondas, puoselėdamas regiono žydų istoriją, spaudai rengia vilkaviškiečio Šmariahu Pustapetskio Sibiro tremties atsiminimų knygą ,,Kelias iš Lietuvos į Sibirą ir Izraelį“. Leidinio redaktorė – žydų kultūros ir istorijos žurnalo ,,Brasta“ leidėja bei redaktorė Dalia Epšteinaitė, bendradarbiai Vilkaviškio Verslo ir turizmo centro direktorius Vitas Girdauskas ir istorikas Antanas
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Ar žinai, kad mudu abudu pagerbti, įamžinti skulptūrose tik Vilniuje ir Vilkaviškyje? Štai Birštone, kurorto aikštėje, rymai vienas, nėra net su kuo pasišnekėti. O apie mus Lietuvoje daug rašo, ypač tave garbavoja. Net dvi knygos šiemet pristatytos Vilniaus Knygų mugėje. Tai A. Grigalevičiaus išsami trilogija ir
Plačiau
Šį kartą dr. Vincas Kudirka „kalbasi“ su buvusiu kraštiečiu Algirdu Margeriu, knygos ,,150 dienų Tarybų Lietuvoje“ autoriumi. – Drauge Algirdai! O gal Pone Algirdai! Nežinau, kaip į tave kreiptis. Skelbiesi lietuviu, rašytoju, kovotoju už liaudies laimę. Atkutai ten, Amerikoje, gražiu Margerio vardu įsivardinai. Bet esi tik šeštokiukas iš Sarmačinų kaimo. Sakai,
Plačiau
– Godotinas broli, Aleksandrai. Senais laikais, prieš 100 metų, mudu stovėjome greta, kurdami Lietuvos valstybę. Tačiau man graudu, kad esi, pasak istoriko Alfonso Eidinto, ,,bene labiausiai užmirštas tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas“. Tikiu, kad mūsų pokalbis pažadins istorinę atmintį, sustiprins būsimų kartų lietuvišką pilietinę tapatybę. – Mielas broli Jonai, menu, kad mudu
Plačiau
– Godotinas broli, Jonai! Prisiminkime tuos gerus laikus, kai buvome jauni ir dirbome Lietuvai. Kiek gražių žmonių mes sutikome! – Ir ypač iš Vilkaviškio krašto. Pamenu, kai grįžau iš Bulgarijos į Vilnių, susirūpinau Lietuvos dvasinio ir istorinio paveldo išsaugojimu ir įkūriau Lietuvių mokslo draugiją. Gražus būrys vyrų susirinko, nuo rašytojų iki
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Teko girdėti, kad šie metai Lietuvoje paskelbti kaip žydų istorijos ir kultūros metai. Pakalbėkime apie tai. – I vė tu, Vincai, apie žydus, ar nepabodo, juk jau mano ,,Aušroje“, ma pavelinus (leidus) 1885 m. Nr. 6 publikavau tavo pirmą rašinį, eiliuotą vertimą ,,Kodėl žydai nevalgo kiaulienos.“ Juk
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Ko tokis susimąstęs sėdi, nematau nei žmonių, nei fontanų aikštėje. Sakau, kiba kokia pavietrė (maras, epidemija) Lietuvėlėn užklydo? – Taigi, kadgi pavietrė užėjo. Agi neveizėji, miestas tuščias kaip po Didžiojo karo, tuščia, nyku, tik balandžiai lesinėja ir antys Šeimenoje krykštauja. Jeigu koks špokas (varnėnas) mą ant galvos
Plačiau
Kai nebuvo karantino, ši bronzinė skulptūra Vilniuje retai būdavo vieniša. Prie jos būriuodavosi turistai – fotografuodavo iš įvairių kampų, pozuodavo drauge. Dabar prie vienišos skulptūros Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje stabteli toks pat vienišas praeivis arba dviratininkas. Išsitraukia telefoną ir fotografuoja – tikriausiai ne dėl to, kad įdomi skulptūra, o
Plačiau
Sąjūdžio tikslas – Lietuvos nepriklausomybė Jau užaugo karta gimusi Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš istorijos vadovėlių ir socialinių tinklų puslapių iškyla didvyriškos ir vieningos tautos paveikslas, atvedęs į laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias. Nepriklausomos Lietuvos idėja buvo slopinama okupacinės valdžios struktūrų, bet dar gyveno karta, kuri gimė ir augo tarpukario nepriklausomoje valstybėje. Tereikėjo tik kibirkšties,
Plačiau
Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėta Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno,
Plačiau