Žiauriame kare su nuožmiu okupantu iš Rytų buvo daug kraujo, mirčių, netekčių, bet ir gimė ir daug dainų. Lietuvos partizanai dainuodavo ir lietuvių poetų tekstais parašytas dainas, dažnai pakeisdami ar papildydami savos kūrybos ketureiliais. Viena iš tokių dainų pagal garsųjį S. Nėries jaunystės laikų eilėraštį „Ir vienąkart, pavasari“. Rinkinyje „Sušaudytos
Plačiau
Į gimtajį Rūdos kaimą Gižų valsčiuje Kazys Žilinskas grįžo po penkiolikos metų. Jis - vienas iš tų tūkstančių lietuvių, tapusių pačios pirmosios sovietų okupantų represijų bangos auka... Atsiminimų fragmentus dar 1989 metais iš tremtinio lūpų užrašė mokytojas Andrius Damušis.
Plačiau
Birželio 14- oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Kas pirmas ištarė šį vardą, šiandien nežinome. Jis išgirstas tik Atgimimo metais, kai iš Sibiro pradėjo grįžti tremtinių kauleliai. Šeimos archyve radau įdomų dokumentą, datuotą 1981 metais birželio 7 dieną. Tai Sibiro tremtinio mokytojo, dr.V.Kudirkos klėtelės puoselėtojo Stasio Ankevičiaus laiškas
Plačiau
Birželio 12 d. Žaliojoje iškilmingai bus pagerbti Lietuvos savanoriai, 1919–1923 metais išėję ginti atsikuriančią valstybę nuo bolševikinių ordų iš Rytų, lenkų legionierių, vokiečių bermontininkų. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, savanoriai dalyvavo ir Klaipėdos sukilimo žygyje. Gerbdamas Žaliosios valsčiaus savanorių (dabar Klausučių seniūnija) atminimą, savanorio iš Bobių kaimo sūnus Stasys Tamošaitis, iš savo santaupų
Plačiau
Kaimai, kaip ir žmonės, turi savo pravardes. Rūdos kaimas prie Gižų, perjuostas Rausvės upelio, turėjo net dvi pravardes. Šiaurinė smėlėtame kalnelyje įsikūrusi kaimo dalis, vietinių gyventojų vadinta Šilkalniu. Mažose grytelėse čia gyveno neturtingi, skurstantys varguoliai. Įdomių faktų apie Šilkalnį yra palikęs Paežerių krašto šviesuolis Jonas Valaitis (1900-1950 m.) Atsiminimų knygoje
Plačiau
Mažai kas žino, kas tikrasis Kosto Kubilinsko tėvas. Rūdos kaimo (Šilkalnio) gyventoja Gižų mokyklos kraštotyrininkams išsakė šią versiją. Danutės Rudzevičienės teigimu, tikrasis poeto K. Kubilinsko tėvas – jos tėvelio brolis Staugaitis nuo Gižagirės. ,,Kodėl jos nevedė, nežinau“, – pasakojo Kosto vaikystės kaimynė. Žaismingai apie K. Kubilinsko motiną mena kitas kaimynas
Plačiau
(Pabaiga) 14. Lietuvos Aukščiausiasis teismas – kasacija Baudžiamoji byla Nr. 2K-214-976 / 2016 Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nebuvo nurodyta, kad jis galutinis ir neskundžiamas, todėl nuteistasis A. J. Kardanovskis ir advokatė G. Kardanovskaja 2016 m. kovo 4 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. Gavau pranešimą, kad kasacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka vyks
Plačiau
(Tęsinys) 10. Kaltinamasis A. J. Kardanovskis, gimęs 1917 m. kovo 13 d. Rusijoje, Vladimiro sr., Viaznenskio rajone, rusas, gyvena Vilniuje, Čiurlionio g. nr. 5. Našlys. Išsilavinimas aukštasis, teisinis. 1941 m. gyveno Briansko sr., Karačevo mieste, kur ėjo NKVD Karačevo įgulos Ypatingojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio pareigas. Vėliau NKVD pavedimus vykdė Vokietijoje. 1945 m.,
Plačiau
(Tęsinys) 4. Tremtyje Mano tėvai ir broliai atsidūrė Alarsko rajone, Nelchajuje. Tėtis ir brolis Algimantas buvo įdarbinti mašinų traktorių stotyje (MTS). Pirmaisiais tremties metais septyniolikmetis Algimantas dirbo traktoriaus prikabinėtoju, vėliau traktoristu. Siekdamas geresnių darbo sąlygų, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybę, įstojo mokytis į Tulunos žemės ūkio mechanizacijos technikumą. Tremtinius prižiūrėjo ir kontroliavo vietinis
Plačiau
Pratarmė Lietuvos žmonės nuo 1940 m. patyrė daug skausmo, pažeminimų, netekčių. Šią apybraižą apie šeimos tremtį rašau žvelgdama į praeitį, kurios šešėlis vieną trėmimų organizatorių pasivijo tik po 63 metų. Patys tremtiniai to atpildo nesulaukė – mano tėvai ir broliai jau ilsėjosi amžinybėje. Aprašau šią šeimos istorijos atkarpą, galvodama apie visus palikuonis
Plačiau
Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su grasia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39
Plačiau
Kiekvieną rugsėjį, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, prisimenami ir pagerbiami jų gelbėtojai. Lietuvoje žydų gelbėtojai apdovanojami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o Jad Vašem institutas Jeruzalėje apdovanoja žydų gelbėtojus Pasaulio Tautų Teisuolio medaliu, kuriame išgraviruoti žodžiai: ,,Išgelbėję vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį! Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2021 m. rugsėjo 10
Plačiau
Simonas Olelkaitis – Slucko kunigaikštis 1441–1451 m. ir paskutinis Kijevo kunigaikštis 1454–1470 m., pavertęs Kijevo kunigaikštystę kovos su totoriais Forpostu ir paskutinį kartą praplėtęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribas. Simonas buvo vyresnysis Algirdo anūko Kijevo kunigaikščio Olelkos (Aleksandro) ir Vytauto Didžiojo anūkės Maskvos kunigaikštytės Anastazijos sūnus. Gimė apie 1420 m. Slucke, kurį tuo metu
Plačiau
Olelka – Kopyliaus ir Slucko kunigaikštis apie 1398–1440 m., Kijevo kunigaikštis 1440–1454 m., Slucko kunigaikščių Olelkaičių giminės pradininkas Olelka (Aleksandras) buvo vyriausiasis Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio sūnus. Iš jo tėvo Vytautas 1394 m. atėmė Kijevo kunigaikštystę ir vietoj jos davė jam valdyti Kopyliaus – Slucko kunigaikštystę. Nors Kijevą nuo 1395 m.
Plačiau
Vytautas Didysis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1392–1430 m., pergalingai užbaigęs karą su vokiečių ordinu ir pasiekęs Lietuvos galybės viršūnę. Vytautas gimė apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose, buvo Kęstučio ir Birutės pirmagimis. Vytautas buvo numatytas Trakų paveldėtoju ir kartu su Algirdo sūnumi Jogaila turėjo tęsti savo tėvų bendradarbiavimą. Tačiau po Algirdo mirties kryžiuočių
Plačiau
Skirgaila – Polocko kunigaikštis 1378–1380 m. ir 1387–1394 m., Trakų kunigaikštis 1382–1392 m., Jogailos vietininkas Lietuvoje 1387–1392 m., Kijevo kunigaikštis 1394–1395 m. Skirgaila gimė apie 1353–1354 metus. Jis buvo antrasis Algirdo ir Julijonos sūnus, todėl įsivaizdavo, kad ir Lietuvos kunigaikščių hierarchijoje turėtų užimti antrąją vietą po brolio Jogailos. Tam trukdė dėdė
Plačiau
Elžbieta Habsburgaitė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1454–1505 m., karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Kazimiero žmona. Elžbieta gimė 1437 m. Vienoje Alberto II, Austrijos kunigaikščio, netrukus tapusio Vengrijos, Čekijos ir Romos karaliumi, bei Elžbietos Liuksemburgietės šeimoje. Būdama dvejų metų neteko tėvo, penkerių – motinos. Augo globojama imperatoriaus Frydricho III Habsburgo.
Plačiau
V. – Guodotinas broli Jonai! Ar žinai, kokia šiandien diena? J. – Liepos 21 –oji, Vinculi. Kuo tau ji ypatinga: diena – kaip diena. Lyg ir karščiai aplėgo. Kalendoriuje irgi nieko nežymėta. V. – Matau, primiršai, kad prieš 81-erius metus mūsų Lietuvėlė prarado laisvę ir nepriklausomybę. Rusų tankams įvažiavus į Kauną, Maskva
Plačiau
Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios mūsų valstybė išgyveno tragiškiausius įvykius, nusinešusius daugybę gyvybių. Pirmoji sovietinė okupacija ir tremtys į Sibirą nuo 1940 m. liepos iki 1941m. birželio 14 dienos. Po to nacistinė okupacija ir brutalus žydų tautos naikinimas, priverstinė jaunimo į Vokietijos gamyklas tremtis, antroji sovietinė okupacija ir kovos už
Plačiau
Vladimiras Algirdaitis – Kijevo kunigaikštis 1362–1394 m., Slucko kunigaikštis 1394–1398 m. Vladimiras buvo ketvirtasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. Laimėjęs pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje, Algirdas perdavė Vladimirui Kijevą, kurį iki tol valdė totoriams pavaldus Gedimino brolis Teodoras. Taip Kijevo kunigaikštystė buvo galutinai įjungta į Lietuvos valstybės sudėtį.
Plačiau