Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie knygnešių epochos įamžintoją Petrą Rimšą

– Godotinas broli, Jonai. Besigrožėdami vasaros saulute ir vaiskia žaluma, mudu čia, Suvalkijos širdyje, prisiminkime iškilius suvalkiečius, mūsų bendraamžius, garsinusius mūsų tėvynę Lietuvą, o dabar vis rečiau prisimenamus. Esame iš knygnešių epochos, kuomet lietuviškas žodis buvo po caro padu. Smagu matyti, kad knygnešių atminimas gražiai pagerbtas mūsų krašte: koplytstulpyje prie miesto

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Leoną Prapuolenį, kovojusį ir su raudonaisiais, ir su rudaisiais okupantais

– Godotinas broli Jonai! Ir vėl radau tave susimąsčiusį. Kas gi dabar trukdo budėti Lietuvos žemelėje? Juk, pasak tavęs, laimingas būsi, kai ,,lietuvybė stosis“. Laisva gi mūsų Lietuvėlė. Ko dar čia dūmoti? – Matai, Vinculi, tu ten prie valdžios vartų rymai, o aš čia, aikštėje, visko prisižiūriu, prisiklausau. – Ir kas gi

Plačiau

Šmariahu Pustapetskis – žmogus legenda

Sūduvos žydų kultūros fondas, puoselėdamas regiono žydų istoriją, spaudai rengia vilkaviškiečio Šmariahu Pustapetskio Sibiro tremties atsiminimų knygą ,,Kelias iš Lietuvos į Sibirą ir Izraelį“. Leidinio redaktorė – žydų kultūros ir istorijos žurnalo ,,Brasta“ leidėja bei redaktorė Dalia Epšteinaitė, bendradarbiai Vilkaviškio Verslo ir turizmo centro direktorius Vitas Girdauskas ir istorikas Antanas

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu, lietuvystės Moze

– Godotinas broli Jonai! Ar žinai, kad mudu abudu pagerbti, įamžinti skulptūrose tik Vilniuje ir Vilkaviškyje? Štai Birštone, kurorto aikštėje, rymai vienas, nėra net su kuo pasišnekėti. O apie mus Lietuvoje daug rašo, ypač tave garbavoja. Net dvi knygos šiemet pristatytos Vilniaus Knygų mugėje. Tai A. Grigalevičiaus išsami trilogija ir

Plačiau

Vinco pasižodžiavimai su Algirdu apie kelionę į Lietuvą ir Vilkaviškį

Šį kartą dr. Vincas Kudirka „kalbasi“ su buvusiu kraštiečiu Algirdu Margeriu, knygos ,,150 dienų Tarybų Lietuvoje“ autoriumi. – Drauge Algirdai! O gal Pone Algirdai! Nežinau, kaip į tave kreiptis. Skelbiesi lietuviu, rašytoju, kovotoju už liaudies laimę. Atkutai ten, Amerikoje, gražiu Margerio vardu įsivardinai. Bet esi tik šeštokiukas iš Sarmačinų kaimo. Sakai,

Plačiau

Jono pasikalbėjimai su Aleksandru apie Lietuvos pirmojo prezidento gyvenimo vingius

– Godotinas broli, Aleksandrai. Senais laikais, prieš 100 metų, mudu stovėjome greta,  kurdami Lietuvos valstybę. Tačiau man graudu, kad esi, pasak istoriko Alfonso Eidinto, ,,bene labiausiai užmirštas tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas“. Tikiu, kad mūsų pokalbis pažadins istorinę atmintį, sustiprins būsimų kartų lietuvišką pilietinę tapatybę. – Mielas broli Jonai, menu, kad mudu

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie bičiulį kunigą Kazimierą Prapuolenį

– Godotinas broli, Jonai! Prisiminkime tuos gerus laikus, kai buvome jauni ir dirbome Lietuvai. Kiek gražių žmonių mes sutikome! – Ir ypač iš Vilkaviškio krašto. Pamenu, kai grįžau iš Bulgarijos į Vilnių, susirūpinau Lietuvos dvasinio ir istorinio paveldo išsaugojimu ir įkūriau Lietuvių mokslo draugiją. Gražus būrys vyrų susirinko, nuo rašytojų iki

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Lietuvos žydų istoriją

– Godotinas broli Jonai! Teko girdėti, kad šie metai Lietuvoje paskelbti kaip žydų istorijos ir kultūros metai. Pakalbėkime apie tai. – I vė tu, Vincai, apie žydus, ar nepabodo, juk jau mano ,,Aušroje“, ma pavelinus (leidus) 1885 m. Nr. 6 publikavau tavo pirmą rašinį, eiliuotą vertimą ,,Kodėl žydai nevalgo kiaulienos.“ Juk

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie pavietrę (marus, epidemijas) pasaulyje ir Lietuvoje

– Godotinas broli Jonai! Ko tokis susimąstęs sėdi, nematau nei žmonių, nei fontanų aikštėje. Sakau, kiba kokia pavietrė (maras, epidemija) Lietuvėlėn užklydo? – Taigi, kadgi pavietrė užėjo. Agi neveizėji, miestas tuščias kaip po Didžiojo karo, tuščia, nyku, tik balandžiai lesinėja ir antys Šeimenoje krykštauja. Jeigu koks špokas (varnėnas) mą ant galvos

Plačiau

Skulptūra su kauke – gydytojui, metusiam iššūkį epidemijoms

Kai nebuvo karantino, ši bronzinė skulptūra Vilniuje retai būdavo vieniša. Prie jos būriuodavosi turistai – fotografuodavo iš įvairių kampų, pozuodavo drauge. Dabar prie vienišos skulptūros Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje stabteli toks pat vienišas praeivis arba dviratininkas. Išsitraukia telefoną ir fotografuoja – tikriausiai ne dėl to, kad įdomi skulptūra, o

Plačiau

Kelias į Kovo 11-ąją

Sąjūdžio tikslas – Lietuvos nepriklausomybė Jau užaugo karta gimusi Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš istorijos vadovėlių ir socialinių tinklų puslapių iškyla didvyriškos ir vieningos tautos paveikslas, atvedęs į laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias. Nepriklausomos Lietuvos idėja buvo slopinama okupacinės valdžios struktūrų,  bet  dar gyveno karta, kuri gimė ir augo tarpukario nepriklausomoje valstybėje. Tereikėjo tik kibirkšties,

Plačiau

Vilkaviškio ištakų beieškant: ar švęsime Vilkaviškio miesto paminėjimo 400-tį?

Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėta Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno,

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie klėtelę, A. Smetoną ir Vasario 16-ąją

  Kai sutemos uždengia Vilkaviškio miesto gatves, prasideda stebuklingi įvykiai. Restauruotoje miesto aikštėje susitinka du tautos galiūnai: dr. V. Kudirka ir dr. Jonas Basanavičius. Jie dabar įsikūrę greta, tik Jonas Jablonskis atsisėdo prie savo vardo gimnazijos Marijampolėje.  Kaip įprasta senoliams, abu tautos išminčiai prisimena senus laikus, lygina juos su naujaisiais. Lygina

Plačiau

Dar šiek tiek apie K. Kubilinską. Satyra „Ką kalbėjo gyvuliai Kūčių naktį“

Puodelis vandens poetui Vieną vaikystės vasarą ir man teko susitikti su vaikų poetu Kostu Kubilinsku. Žaliavo pievos, plaukė rugiai. Karštos saulės išvargintas sėdėdamas po obelimi išvydau per pievas pagrioviu traukiančią keistą eiseną. Priekyje žengė juodu kostiumu vilkintis vyras, kurio didelę galvą dengė tamsūs garbanoti plaukai. Paskui sekė gal trejetas žinomiausių kaimo

Plačiau

Lietuvos dainą skelbęs pasauliui

  Nuostabus tas Vilkaviškio kraštas! Sakoma, kad Lietuva turi dvi lakštingalas – menininkes: tai poetė Salomėja  Nėris ir  dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Klasikines ir lietuvių liaudies  dainas  išpopuliarino  Kipras Petrauskas ir Virgilijus Noreika. Šiuos  dainininkus  žinome, jų balsais žavimės.  Tačiau iš laiko užmaršties  išplaukia ir kiti vardai.  Galime didžiuotis sakydami, kad  antrasis

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie gyvenimo moteris

– Godotinas broli Vincai! Prisiminkime jaunas dieneles. Pažvelk, kiek jaunimo aikštėje prie mano paminklo džiaugiasi Kalėdine eglute, koks gražus Vilkaviškio jaunimas. – Joneli! O ar tu žinai, kad vasario mėnesį Lietuvoje švenčiamos dvi šventės: naujai atrasta įsimylėjėlių globėjo šv. Valentino diena ir Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo diena? O

Plačiau

Vinco atsidūsėjimai su Jonu apie Bartninkų miestelį ir Virbalio smukles

– Mielas prieteliau, Jonai! Sveikinu! Bartninkų seniūnija pagarsino Tave ir Tavo Bartninkų miestelį, išleidusi gražią knygelę. Gražus tas kraštas, senove dvelkia. Amerikoje gyvenęs Juozas Rudzevičius ir Tave išgyrė, parašęs knygelę ,,Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius.“ – Jo, įdomu, Vinculi, ką jis ten apie senovę rašė. – Va, paklausyk... Bartninkų valsčius buvo

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Vilkaviškio 400 metų jubiliejų

– Godotinas broli Vincai! Pakaks tau rymoti ir į Vilkaviškio savivaldybės pastatą žvairuoti. Geriau pakalbėkime apie kitus metus, 2020-uosius. Ar žinai, kad mūsų miestas minės 400 metų jubiliejų? – Žinoti tai žinau. Bet, Jonai, čia tu esi gudriausias. Paporink ką nors apie Vilkaviškio miesto pradžią. – Vinculi, čia reikia į Sūduvos –

Plačiau

Skaudi ,,vilko vaiko“ išpažintis

Antrojo pasaulinio karo bangai persimetus į Vokietijos teritoriją, pirmieji naujųjų ,,išvaduotojų“, Raudonosios Armijos, žiaurumus patyrė Prūsijos (dabar Kaliningrado sritis) gyventojai. Klestintis Karaliaučius (Kaliningradas) 1945 m. sausio gale pavirto griuvėsių, lavonų ir bado šmėklų apgulta dykyne. Po šiuos griuvėsius slankiojo išbadėjusios žmogystos, moterys, seniai, vaikai. Šalčio ir bado šmėkla lydėjo kiekvieną

Plačiau

Bartninkai – kalvotosios Suvalkijos perlas

Bartninkų miestelio bendruomenės namuose gruodžio 8 d. pristatytas leidinys ,,Bartninkų seniūnija“, atspindintis turiningą krašto istoriją ir aktyvių šešių kaimo bendruomenių – Bartninkų, Geisteriškių, Piliakalnių, Lakštučių, Vartų – veiklą. Miestelio kultūrinės veiklos vadybininkės Loretos Kelnerienės parengtame pasakojime vakaronės dalyviai išvydo kaimo bendruomenių atliktų darbų vaizdus, iškiliausių kraštiečių portretus. Šiltais žodžiais leidinyje pristatyti

Plačiau