Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Išsaugota žydų buities relikvija nukeliavo į Holokausto memorialinį muziejų

Gydytojo Dembovskio atminties ženklo istorija Rugsėjo mėnesį Lietuvoje minimos žydų istorijos paveldo dienos. Jų metu Prienuose, Vilkaviškyje, Marijampolėje lankėsi žydų holokausto memorialinio muziejaus (Vašingtonas, JAV) atstovė Rūta Puišytė. Pasak muziejininkės, jų muziejus turi daug nuotraukų, dokumentų kopijų, bet ekspozicijose stokojama realių daiktų iš žydų paveldo. Tad keliaudama po Lietuvą Rūta ieško

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Šilavotą ir kunigą A. Radušį iš Oranų kaimo

– Godotinas broli Jonai!  Ar pastebėjai, kiek tavo vardo aikštėje vakarais gražaus jaunimo susirenka, sėdi prie tavo kojų ir klausosi iš jų kuprinių sklindančios muzikos. Kodėl jaunimas nedainuoja, kaip kad mudu jaunystėje? – Matai, Vinculi, dainai reikia erdvės, upės vingio, pievų kvapo, o čiagi akmuo. O groja tai iš naujoviškų fonografų.

Plačiau

Vyskupas iš Vištyčio, Žemaičių Kalvarijose kūrėjas

Keliaudamas po Žemaitiją, vėl suradau iš Suvalkijos kilusių asmenybių pėdsakų. Tai vyskupai Justinas Staugaitis, Vincentas Borisevičius ir Jurgis Tiškevičius. Ypač žymus šio vyskupo, gimusio 1596 metais Vištyčio dvare, indėlis Žemaitijoje skleidžiant ir įtvirtinant krikščionybės ženklus. Šis pagoniškų papročių kraštas vėliausiai priėmė krikščionybę, o vyskupas J. Tiškevičius statydamas bažnyčias ir įrengdamas

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Lietuvos Respublikos laikų medicinos pradininką Jurgį Žilinską

– Godotinas broli, Jonai! – Esame gydytojai, tu medicinos mokslus krimtai Varšuvoje, aš – Maskvoje. Gal prisiminkime, kaip Lietuvos valstybę atkūrus vystėsi medicinos mokslas. Kas buvo tie medikai pirmeiviai? – Kuriantis Vytauto Didžiojo universitetui, steigėsi ir Medicinos fakultetas. Vienas iš kūrėjų – profesorius Jurgis Žilinskas, žymus anatomas ir antropologas. – Ar jis kilęs

Plačiau

Ką mena senolių atmintis

Tyrinėjant praeitį, istorikai patikimais šaltiniais laiko dokumentus, rečiau atsiminimus. Dažnai atsiminimų autoriai būna šališki, per laiko tėkmę išsitrina įvykių, faktų tikroviškumas. Net ir dienoraščius rašantys neišvengia per savo matymo prizmę pateiktų įvykių interpretacijų. Lietuvos istorikai, skaitydami kaimyninių šalių vokiečių, rusų, lenkų kronikas, jas lygina su kitais šaltiniais. Tačiau atsiminimų knygose gausu

Plačiau

Suvalkijos ūkininkų neramumai, sukrėtę Lietuvos valdžią

1935–1936 m. Suvalkijoje, ypač Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių apskrityse, kilę ūkininkų streikai sukrėtė autoritarinį A. Smetonos  režimą. Suvalkijos ūkininkų streikas kilo dėl kelių svarbiausių priežasčių. Jį netiesiogiai paskatino  A. Smetonos režimo nelankstumas sprendžiant krašto problemas bei piliečių teisių ir laisvių apribojimas. Tiesioginė priežastis – tai 1929 m. pasaulinės ekonominės krizės pasekmės Lietuvos

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie karaliaus Mindaugo laikus

– Godotinas broli, Jonai! Visa Lietuva liepos 6 d. garbavojo karalių Mindaugą, giedojo mano himną, bet man vis tiek knieti paklausti, ar toks jau didingas buvo tas pirmasis mūsų karalius. Rusų metraščiai tai apie jį kalba kaip brolvaikių ir giminaičių nemėgiamą buvus. – Švelniai pasakei – nemėgiamą. Rusų metraščiai rašė, kad

Plačiau

Šunskai gyvuoja jau 310 metų!

Šunskai – gyvenvietė, apsupta miško ir gražios Šešupės. Čia senovėje buvo sengirės, gyveno meškos. Tai nėra  viena iš seniausių Sūduvos gyvenviečių, bet manoma kad jau 1710 metais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais Šunskuose (tuomet vadinta Šumsku) buvo koplytėlė, namai netoli jos. Tik gaila, kad jie buvo tušti, nes dėl tuo metu siautusio

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie bendražygius ir bičiulius iš miškingosios Dzūkijos. Aktorė Teofilija Vaičiūnienė

– Godotinas broli Jonai. Gyvendamas Vilniuje, bendravai su gausiu būriu ne tik suvalkiečių, bet ir dzūkelių. Prisiminkime juos. – Čia, Suvalkijoje, mes vis giriamės, kad Lietuvą kūrė veik vieni suvalkiečiai, bet aš pažinau ir puikių bendraminčių iš Dzūkų krašto: M. K. Čiurlionį, A. Žmuidzinavičių, V. Krėvę, T. Vaičiūnienę. – Priminkime iš šio

Plačiau

Sibirietiška drama: pietūs kedrų paunksmėje, arba Šmariahu pasikalbėjimai su Kaziu Rytų Sibiro taigoje 1942 m. apie Vilkaviškį ir Lietuvos prezidentus

Rusija, Rytų Sibiras, Karslago lageris Nr. 7, 1942 m. pavasaris, taiga, miško kirtimų proskyna. Trumpa politinių kalinių iš Lietuvos poilsio valanda, pietūs. Dega lauželis, už nugarų su šautuvu stypso siauraakis sargybinis. Žingsnis į šoną, šūvis, taikli Sibiro medžiotojų akis. Susėdę ant rąstagalių grupelėmis, prie kelmų, iš konservinių skardinių ar savadarbių

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie J. A. Herbačiauską – lietuvį Lenkijoje, lenką – Lietuvoje

– Godotinas broli, Vincai. Ar tu girdėjai, koks lietuvis vilkaviškietis Smetonos laikais Kauną garsino? – Kaipgi, teko, taigi net du keistuoliai iš Suvalkijos, du originalai, bičiuliai: Petras Rimša, apie jį jau mudu šnekėjome, o kitas tai poetas, tas tavo giminaitis J. A. Herbačiauskas. To patrakusio keistuolio visur buvo pilna, universitete Kaune

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie knygnešių epochos įamžintoją Petrą Rimšą

– Godotinas broli, Jonai. Besigrožėdami vasaros saulute ir vaiskia žaluma, mudu čia, Suvalkijos širdyje, prisiminkime iškilius suvalkiečius, mūsų bendraamžius, garsinusius mūsų tėvynę Lietuvą, o dabar vis rečiau prisimenamus. Esame iš knygnešių epochos, kuomet lietuviškas žodis buvo po caro padu. Smagu matyti, kad knygnešių atminimas gražiai pagerbtas mūsų krašte: koplytstulpyje prie miesto

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Leoną Prapuolenį, kovojusį ir su raudonaisiais, ir su rudaisiais okupantais

– Godotinas broli Jonai! Ir vėl radau tave susimąsčiusį. Kas gi dabar trukdo budėti Lietuvos žemelėje? Juk, pasak tavęs, laimingas būsi, kai ,,lietuvybė stosis“. Laisva gi mūsų Lietuvėlė. Ko dar čia dūmoti? – Matai, Vinculi, tu ten prie valdžios vartų rymai, o aš čia, aikštėje, visko prisižiūriu, prisiklausau. – Ir kas gi

Plačiau

Šmariahu Pustapetskis – žmogus legenda

Sūduvos žydų kultūros fondas, puoselėdamas regiono žydų istoriją, spaudai rengia vilkaviškiečio Šmariahu Pustapetskio Sibiro tremties atsiminimų knygą ,,Kelias iš Lietuvos į Sibirą ir Izraelį“. Leidinio redaktorė – žydų kultūros ir istorijos žurnalo ,,Brasta“ leidėja bei redaktorė Dalia Epšteinaitė, bendradarbiai Vilkaviškio Verslo ir turizmo centro direktorius Vitas Girdauskas ir istorikas Antanas

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu, lietuvystės Moze

– Godotinas broli Jonai! Ar žinai, kad mudu abudu pagerbti, įamžinti skulptūrose tik Vilniuje ir Vilkaviškyje? Štai Birštone, kurorto aikštėje, rymai vienas, nėra net su kuo pasišnekėti. O apie mus Lietuvoje daug rašo, ypač tave garbavoja. Net dvi knygos šiemet pristatytos Vilniaus Knygų mugėje. Tai A. Grigalevičiaus išsami trilogija ir

Plačiau

Vinco pasižodžiavimai su Algirdu apie kelionę į Lietuvą ir Vilkaviškį

Šį kartą dr. Vincas Kudirka „kalbasi“ su buvusiu kraštiečiu Algirdu Margeriu, knygos ,,150 dienų Tarybų Lietuvoje“ autoriumi. – Drauge Algirdai! O gal Pone Algirdai! Nežinau, kaip į tave kreiptis. Skelbiesi lietuviu, rašytoju, kovotoju už liaudies laimę. Atkutai ten, Amerikoje, gražiu Margerio vardu įsivardinai. Bet esi tik šeštokiukas iš Sarmačinų kaimo. Sakai,

Plačiau

Jono pasikalbėjimai su Aleksandru apie Lietuvos pirmojo prezidento gyvenimo vingius

– Godotinas broli, Aleksandrai. Senais laikais, prieš 100 metų, mudu stovėjome greta,  kurdami Lietuvos valstybę. Tačiau man graudu, kad esi, pasak istoriko Alfonso Eidinto, ,,bene labiausiai užmirštas tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas“. Tikiu, kad mūsų pokalbis pažadins istorinę atmintį, sustiprins būsimų kartų lietuvišką pilietinę tapatybę. – Mielas broli Jonai, menu, kad mudu

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie bičiulį kunigą Kazimierą Prapuolenį

– Godotinas broli, Jonai! Prisiminkime tuos gerus laikus, kai buvome jauni ir dirbome Lietuvai. Kiek gražių žmonių mes sutikome! – Ir ypač iš Vilkaviškio krašto. Pamenu, kai grįžau iš Bulgarijos į Vilnių, susirūpinau Lietuvos dvasinio ir istorinio paveldo išsaugojimu ir įkūriau Lietuvių mokslo draugiją. Gražus būrys vyrų susirinko, nuo rašytojų iki

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Lietuvos žydų istoriją

– Godotinas broli Jonai! Teko girdėti, kad šie metai Lietuvoje paskelbti kaip žydų istorijos ir kultūros metai. Pakalbėkime apie tai. – I vė tu, Vincai, apie žydus, ar nepabodo, juk jau mano ,,Aušroje“, ma pavelinus (leidus) 1885 m. Nr. 6 publikavau tavo pirmą rašinį, eiliuotą vertimą ,,Kodėl žydai nevalgo kiaulienos.“ Juk

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie pavietrę (marus, epidemijas) pasaulyje ir Lietuvoje

– Godotinas broli Jonai! Ko tokis susimąstęs sėdi, nematau nei žmonių, nei fontanų aikštėje. Sakau, kiba kokia pavietrė (maras, epidemija) Lietuvėlėn užklydo? – Taigi, kadgi pavietrė užėjo. Agi neveizėji, miestas tuščias kaip po Didžiojo karo, tuščia, nyku, tik balandžiai lesinėja ir antys Šeimenoje krykštauja. Jeigu koks špokas (varnėnas) mą ant galvos

Plačiau