Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Tautvilas

Tautvilas – Lietuvos kunigaikštis, Mindaugo brolėnas ir konkurentas, pirmasis Polocko kunigaikštis lietuvis, valdęs 1254–1264 m. Tautvilo tėvas veikiausiai buvo Mindaugo vyresnysis brolis Dausprungas, o motina – žemaičių kunigaikščio Vykinto sesuo. Ankstyva Dausprungo mirtis pavertė Mindaugą šeimos ir visos valstybės galva. 1254 m. atnaujinus sąjungą su Haličo–Volynės kunigaikščiu, Danilu buvo sutvirtinta šio

Plačiau

Morta

Morta – Mindaugo žmona, Lietuvos karalienė 1253–1262 m., aktyvi katalikiškos Lietuvos orientacijos šalininkė. Mortos kilmė skendi amžių ūkuose. Prieš ištekėdama už Mindaugo, Morta buvo žemaičių kunigaikščio Vismanto Bulionio žmona. Pasak metraščių, Mindaugas nužudė jos vyrą, o Mortą ,,sau pasiėmė". Labiau tikėtina, kad ji su savo pirmuoju vyru tiesiog išsiskyrė. Vismantas, matyt,

Plačiau

Mindaugas

Mindaugas – LDK kunigaikštis (1238–1263), vienintelis Lietuvos karalius krikščionis (1253–1261). Pirmą kartą paminėtas kartu su vyresniuoju broliu Dausprungu Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje kaip ketvirtas iš vyresniųjų kunigaikščių. Lietuvos vadovu Mindaugas tapo prieš 1238 m. Tuo laiku aplink Lietuvą vyko svarbūs įvykiai. Saulės mūšyje 1236 metais žemaičiai sutriuškino Kalavijuočių

Plačiau

Gerdvilas

Gerdvilas – žemaičių kunigaikštis, Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutarties dalyvis. Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje Gerdvilas nurodytas pirmasis tarp žemaičių kunigaikščių, taigi jis turėjo būti vyriausias ir įtakingiausias iš jų. Kartu su Gerdvilu sudarant sutartį žemaičiams taip pat atstovavo Vykintas, septyni Ruškaičių ir trys Bulaičių giminės atstovai.

Plačiau

Živinbutas

Živinbutas – Lietuvos valdovas, spėjama, 1214–1226 m., žinomas iš 1219 m. taikos sutarties su Volyne. 1219 m. Volynės (Vakarų Ukraina) sutartyje įrašytas pirmasis tarp vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių. Kartu su juo taiką paliudijo dar keturi vyresnieji Lietuvos kunigaikščiai: Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas ir Daujoto brolis Viligaila bei dar 16 žemesnio rango

Plačiau

Viestartas

Viestartas – Žiemgalos kunigaikštis apie 1200–1230 m. iš Lietuvos priešo tapęs sąjungininku. Viestartas buvo galingiausias XIII a. pirmosios pusės Žiemgalos kunigaikštis. 1201–1208 m. tarp Viestarto ir Lietuvos vyko karas. Būtent jis 1205 m. vasarį, lietuvių žygio į Estiją metu, įkalbėjo Rygos vokiečius bendromis jėgomis užpulti grįžtančius lietuvius, kur žuvo kunigaikštis Žvelgaitis. Prasidėjo

Plačiau

Žvelgaitis

Žvelgaitis – Lietuvos kunigaikštis, 1205 m. žuvęs Livonijoje. XIII a. istoriniai šaltiniai mini lietuvius, surengiančius kasmet 1–2 karo žygius į Livonijos valdas. Juos aprašė pirmasis Livonijos kronininkas Henrikas Latvis. Lietuviai surengdavo lokalius antpuolius ar visos Lietuvos kariuomenės žygius. Viename iš jų pasižymėjo ir žuvo pirmasis vardu paminėtas lietuvių kunigaikštis Žvelgaitis. Anot

Plačiau

Visvaldis

Visvaldis – latgalių Jersikos (Gerukės) žemės kunigaikštis, valdęs XIII a. pirmajame trečdalyje, o 1203–1224 m. faktiškai tapęs Lietuvos vasalu. XIII a. pradžioje Visvaldis (Vsevolodas) vedė Lietuvos kunigaikščio Daugiručio dukterį ir užmezgė ryšius su Lietuva, kartais pats vadovaudavo lietuvių kariuomenei. 1203 m. Visvaldis su lietuviais puolė Rygą, išsivarė miestiečių gyvulius, paėmė į

Plačiau

Lietuvos kunigaikštis Daugirutis

Kunigaikščio Daugiručio laikais (XIII a. pradžia) jo dėka Lietuva pradeda kovas su nuožmiu priešu, 1202 m. Rygos vyskupo įkurtu Kalavijuočių ordinu. Šio kunigaikščio jaunystė turėjo sutapti su laikotarpiu, kai Lietuva, 1183 m. išsivadavusi iš Polocko priklausomybės, pradėjo kurti valstybę. Dauguvos žiotyse atsiradusi vokiečių kolonija pradėjo kelti nerimą tiek Polockui, lyviams,

Plačiau

Pažinkime Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščius

Viduramžių Lietuva, narsių kunigaikščių ginklu ir protu sukurta, tapo galingiausia Rytų Europos šalimi, nusidriekusi nuo Žemaitijos iki Maskvos, Kijevo, Juodosios jūros. Šios civilizacijos dėka savo valstybingumo šaknų ieško atsikurianti Ukraina ir Baltoji Rusia. Gedimino ir Algirdo laikais Lietuvos valstybė pasiekė apogėjų, pasiekusi 900–930 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Sėkmingai įveikusi kylančią

Plačiau

Plechavičiukų daina ,,Ateina garsas“

Vaikystėje Gižų krašte iš tėvo lūpų teko girdėti nuostabią karinę dainą, prasidedančią į kovą už tėvynę šaukiančiais žodžiais: ,,Ateina garsas, kad šalis pavojuj“. Esą šią dainą dainavę Lietuvos savanoriai, vadinamieji ,,plechavičiukai“. Dainos tekstą Bartninkų krašte užrašęs dailininkas ir poetas Juozas Šalčiūnas sakęs, jog dainą pokaryje taip pat mėgęs dainuoti ir jo

Plačiau

Giedraičių kautynių didvyris iš Rūdos kaimo

Garsiąsias Širvintų–Giedraičių kautynes su lenkais aprašęs istorikas Vytautas Leščius mini ir savanorį iš Rūdos kaimo Petrą Baukų. Jis rašo: ,,7-ojo pėstininkų pulko 3-iasis batalionas, vadovaujamas vyr. leitenento T. Balno, spalio 30 d. užėmė Skalų kaimą. Įgudęs nakties veiksmuose užėmė Želvą ir žygiavo Giedraičių kryptimi. Forsuotu maršu atakavęs Bastūnų kaimą, išvijo

Plačiau

Tai įdomu: iš Būdviečių kilusios pasaulinės įžymybės

JAV prezidentų rinkimuose galima surasti ir lietuvių išeivių iš Lietuvos pėdsakų. Kai 2008 m. prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama, o viceprezidentu Džo Baidenas, jie grūmėsi su respublikonų kandidatais: senatoriumi Džonu Makeinu ir kandidate į viceprezidentus, Aliaskos gubernatore Sara Peillin. Po pralaimėtų 2008 m. rinkimų JAV žiniasklaidoje pasigirdo spėliojimų, kad 2012

Plačiau

Dar kartą apie istoriją: gimtų šaknų beieškant

Kas yra istorija? Manau, kad tai gyvenimas, laiko įspraustas į praeities rėmus. Istorija – tai reminescencijos, atsiminimai to, kas užmiršta. Ji yra ir atskiro žmogaus gyvenimas, nutolęs nuo dabarties kaip atskaitos taško per nueitų metų kelią. Ir, deja, ne vien krašto, tautos, pasaulio, bet ir asmeninės istorijos puslapiuose būna daug

Plačiau

Dailininkės M. B. Stankūnienės indėlis

Su iškiliąja kraštiete mecenate, be galo mylėjusią savo gimtinę ir Lietuvą, Magdalena Birute Stankūniene siejo šilti ryšiai ir jausmai. ,,Atiduokime viską Lietuvai“, – ragindavo ji Amerikos lietuvius. Savo lino raižinių ciklą ,,Gėlės“, ,,Kaimo vaizdai“, ,,Lietuvių deivės“ padauginusi išsiuntinėjo į ligonines – Marijampolės, Vilkaviškio, Vilniaus Santariškių. ,,Tegul džiaugiasi eidami ilgais koridoriais

Plačiau

Istorija kitaip: Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie mokytoją Vincą Palukaitį – Suvalkijos tautinio atgimimo vedlį

J. – Jo mylista broli Vincai. Šiandien pakalbėkime apie mokytoją, Suvalkijos šviesuolį Vincą Palukaitį. Vargu bau, kas šiandien jį prisimena. V. – Tu teisus, Joneli, mudu dažnai garbavoja, o, va kitus primiršta. Nei kokio ženklo nemačiau mūsų mylimoje Suvalkijoje, skirto Vincui atminti. Ar tu žinai, kad jo dėka po visą Lietuvą

Plačiau

Dr. Vincą Kudirką mylėjusios moterys

Lietuvos Tautinio Atgimimo šauklys ir simbolis, žinomas, kaip ,,Varpo“ leidėjas ir redaktorius, Lietuvos himno autorius dr. V. Kudirka buvo be galo įdomi asmenybė. Spalvingą jo gyvenimą atsiminimuose įamžino buvę bendražygiai, literatai, menininkai. Gerai žinomos įvairios jo gyvenimo peripetijos. Šis pasakojimas skirtas dr. V. Kudirką mylėjusioms moterims. Literatūros istorikas J. Lebionka rašo:

Plačiau

Apie vieną partizanų dainą

Meninė kūryba ir asmenybė. Istorija žino daug pavyzdžių, kai tauriausias dainas, puikius dailės darbus, eilėraščius sukūrė tragiško likimo menininkai. Tarp jų būta žudikų, girtuoklių, išdavikų ir šiaip paiko gyvenimo asmenybių. Būta jų ir tarp suvalkiečių. Politikoje ir kūryboje taurūs išlieka V. Kudirka, J. Basanavičius, P. Kriaučiūnas, J. Jablonskis, K. Grinius.

Plačiau

Apdainavęs tautą, krito nuo draugo kulkos

Partizanas poetas Benediktas Labenskas-Labėnas, slapyvardis ,Kariūnas, iki sovietinės okupacijos rašė eilėraščius, bendradarbiavo žurnale ,,Jaunoji Lietuva“, kur paskelbė per 20 eilėraščių. Rašė ir į žurnalą ,,Trimitas“, ,,Jaunąjį ūkininką“. Jaunasis poetas svajojo tapti Lietuvos karininku ir 1940 m. rudenį baigęs karo mokyklą Kaune karininko laipsnio negavo, nes jo būsimą karjerą sustabdė užėjusi

Plačiau

Žaibas – karingiausias Dzūkijos partizanas ir keliai į išdavystę

Nurodžius Kalesninkų miško bunkerius, Kazimieraičio rinktinės vado Vaclovo Voverio-Žaibo bunkerį apsupo gausios MVD kariuomenės pajėgos (partizanai mini 40 sunkvežimių). Sudeginęs dokumentus, Žaibas bandė per atsarginį išėjimą išsiveržti iš apsupties gniaužtų. Iššokęs iš angos ir paleidęs seriją iš kulkosvaidžio, priešo pakirstas susmuko prie gimtosios Dzūkijos pušies. Likę bunkeryje partizanai V. Kazlauskas-Vanagas,

Plačiau