Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Vytis – ne kaunius

Tyrinėjimų ir samprotavimų apie spalvų ir ženklų reikšmę tautos vėliavoje tarsi netrūktų, išvadą dėl teisingo pavadinimo ir pats esu paskelbęs jau prieš dešimt metų (apybraižoje Gauniai, su 19…28 išnašomis į kitų žinių šaltinius) — bet ir toliau tas „herbas“ (gerbas) klaidingai tebevadinamas „Vytimi“, netgi „Vyčiu“ ne tik žiniasklaidoje, bet ir oficialiai,

Plačiau

Vilkaviškio rajono dvare – masonų simbolika

Tarp Vilkaviškio ir Alvito stūkso daugiau nei du šimtmečius skaičiuojantis rūmas.  Vos dvidešimt kilometrų nuo sienos su Kaliningradu esantis dvaras laikomas puošniausiu visoje Suvalkijoje. Rūmas stovi šiek tiek atokiau nuo pagrindinio, tarptautinės reikšmės kelio. Iki pat antrojo pasaulinio karo iš čia atsiverdavo visi keliai į tuometinę vakarų Europą. Paežeriai – ant ežero

Plačiau

Motinos širdyje vietos užtenka visiems

Pedagogas, muziejininkas, gidas, istorinių publikacijų apie Vilkaviškio kraštą autorius istorikas Antanas ŽILINSKAS  vasario 11 d. pasitinka garbingą 75- čio jubiliejų.  Kūrybinis kraitis solidus. 2015 išleista pirmoji istorinių apybraižų knyga apie Vilkaviškio krašto žydų paveldą "Dingusios tautos pėdsakais ". Anglų kalba išleistas knygos vertimas iškeliavo pas Vilkaviškio žydų palikuonis JAV, Kanadoje

Plačiau

1863 m. sukilimo pėdsakais – po Vilkaviškio kraštą

 Prieš 160 metų sausio mėnesį Lenkijoje įsižiebusi ginkluota kova prieš carinės Rusijos okupantus greitai plykstelėjo ir Lietuvoje. Marijampolės apskrityje sukilėlių židiniu tapo Antanavo dvaras. Čia įvykusiame įtakingų bajorų susirinkime karštą kalbą pasakė bajoras Kiprijonas Akordas. Augustavo vaivadijos viršininku išrenkamas Šveikauskas. Kuriasi sukilėlių būriai, vadovaujami K. Blonskio, V. Mročkovskio, pulkininko A.

Plačiau

Klaipėdos sukilimo istorijoje – ir vilkaviškiečių pėdsakas

Prieš 100 metų, 1923 m  sausio 15 d., po Klaipėdos sukilimo šis lietuviškas kraštas tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tai įvyko po vienos iš sudėtingiausių ir puikiai suorganizuotų slaptųjų karinių operacijų mūsų šalies istorijoje. Po Melno taikos  Sūduva ir Žemaitija įėjo į Lietuvos valstybės sudėtį, išskyrus Mėmelį (Klaipėdą) ir Mažąją Lietuvą. Pasibaigus

Plačiau

Kaip Vilkaviškio rajone buvo parduotas dvaras

Ieškodamas istorinių faktų apie senąjį, Suvalkijos perlu vadinamą Paežerių dvarą aptikau buvusios rūmų savininkės, lenkų našlės skelbimą tarpukario spaudoje. Apie jį šiek tiek vėliau. O prieš tai – trumpai apie dvarininkės vyrą Vladimirą. Žmonių prisiminimuose vaikų neturėjęs Paežerių rūmų savininkas lenkas Vladimiras Gavronskis vertinamas dvejopai. Vieni jį laikė dosnumu pasižymėjusiu žmogumi.

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Napoleono karo su Rusija ištakas

V.: Godotinas broli, Jonai! Ar girdėjai naujieną? Europos Taryba skelbia Napoleono kultūros kelią turistams nuo Ispanijos, Prancūzijos, Italijos iki Lietuvos. Juk karo su Rusija paskelbimo vieta – Vilkaviškis – ko gero, taps to kelio svarbiausia dalimi. J.: Vilkaviškyje Napoleonas paskelbia savo garsųjį kreipimąsi į karius, kuriame skamba iš tiesų pranašiška mintis

Plačiau

Žydas Š. Pustopedskis pasakoja (atsiminimų nuotrupos)

Šią istoriją užrašiau 2008 metais Izraelyje iš 95-erių buvusio vilkaviškiečio Šmariju Pustapedskio lūpų. Pasak Š. Pustopedskio, jo tėvas buvo atvykęs į Rusiją iš Paryžiaus. Dirbo teatre, Peterburge. Į koncertą turėjo atvažiuoti caro giminės. Prieš carizmą nusiteikęs jaunuolis sugadino scenos apšvietimą. Kai žandarai tėvą suėmė, jį išgelbėjo būsima žmona ir atsivežė į

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie istorijos mokslų daktarę Mariją Andziulytę-Ruginienę

J. – Godotinas broli Vincai! Kaip smagu tave linksmą regėti, gal ką naujo apie savo klėtelę išgirdai? V. – Pamačiau savo tėvų kapelį ir savo akimis netikiu, koks gražus antkapis. Tai daktaro iš Vizgirdų kaimo Antano Vizgirdos rūpesčiu ir suaukotomis lėšomis tai atlikta. Patiko architekto Jono Mačio projektas. Tokio grožio visose

Plačiau

Tauro apygardos partizanų takais

Rengdamas naujus turistinius maršrutus, Vilkaviškio Verslo ir Turizmo centro direktorius Vitas Girdauskas surengė žygį automobiliais Tauro apygardos partizanų takais po Pilviškių ir Gižų seniūnijų kaimus ir miškelius. Į kelionę pakvietė Marijampolės Tauro apygardos muziejaus darbuotoją Giedrių Bagdoną, muziejininkus Eleną Rupeikienę ir šių eilučių autorių. Žygio išvakarėse kartu išvykome patikslinti partizanų žūties,

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie karalienę Boną ir jos nuopelnus Lietuvai, Sūduvai

 V.: – Godotinas broli Jonai! Minime Sūduvos metus, tad gal prisiminkime karalienę Boną, kuri tiek daug padarė, kad Virbalis ir visa paprūsė suklestėjo, augo miestai, kūrėsi amatai. Karalienė Bona Sforca Renesanco epochos žmogus, išsilavinusi, veikli, ambicinga. J.: – Gerai, kad tu ją prisimeni kaip šviesią moterį, tiek gero Lietuvai padariusią. Betgi

Plačiau

Salomėja Nėris ir partizanų dainos

Žiauriame kare su nuožmiu okupantu iš Rytų buvo daug kraujo, mirčių, netekčių, bet ir gimė ir daug dainų. Lietuvos partizanai dainuodavo ir lietuvių poetų tekstais parašytas dainas, dažnai pakeisdami ar papildydami savos kūrybos ketureiliais. Viena iš tokių dainų pagal garsųjį S. Nėries jaunystės laikų  eilėraštį „Ir vienąkart, pavasari“. Rinkinyje „Sušaudytos

Plačiau

Gedulo ir vilties diena (pavadinimo kilmės versija)

Birželio 14- oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Kas pirmas ištarė šį vardą, šiandien nežinome. Jis išgirstas tik Atgimimo  metais, kai iš Sibiro pradėjo grįžti tremtinių kauleliai.  Šeimos archyve radau įdomų dokumentą, datuotą 1981 metais birželio 7  dieną. Tai Sibiro tremtinio mokytojo, dr.V.Kudirkos klėtelės puoselėtojo Stasio Ankevičiaus laiškas

Plačiau

Išėjo broliai Tėvynės ginti: Žaliosios valsčiaus savanoriai

Birželio 12 d. Žaliojoje iškilmingai bus pagerbti Lietuvos savanoriai, 1919–1923 metais išėję ginti atsikuriančią valstybę nuo bolševikinių ordų iš Rytų, lenkų legionierių, vokiečių bermontininkų. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, savanoriai dalyvavo ir Klaipėdos sukilimo žygyje. Gerbdamas Žaliosios valsčiaus savanorių (dabar Klausučių seniūnija) atminimą, savanorio iš Bobių kaimo sūnus Stasys Tamošaitis, iš savo santaupų

Plačiau

Šilkalnis – XX amžiaus sandūroje

Kaimai, kaip ir žmonės, turi savo pravardes. Rūdos kaimas prie Gižų, perjuostas Rausvės upelio, turėjo net dvi pravardes. Šiaurinė smėlėtame kalnelyje įsikūrusi kaimo dalis, vietinių gyventojų vadinta Šilkalniu. Mažose grytelėse čia gyveno neturtingi, skurstantys  varguoliai. Įdomių faktų apie Šilkalnį yra palikęs Paežerių krašto šviesuolis Jonas Valaitis (1900-1950 m.) Atsiminimų knygoje

Plačiau

Kaip gimė poeto K. Kubilinsko biustas

Mažai kas žino, kas tikrasis Kosto Kubilinsko tėvas. Rūdos kaimo (Šilkalnio) gyventoja Gižų mokyklos kraštotyrininkams išsakė šią versiją. Danutės Rudzevičienės teigimu, tikrasis poeto K. Kubilinsko tėvas – jos tėvelio brolis Staugaitis nuo Gižagirės. ,,Kodėl jos nevedė, nežinau“, – pasakojo Kosto vaikystės kaimynė. Žaismingai apie K. Kubilinsko motiną mena kitas kaimynas

Plačiau

Praeities šešėlis, pasivijęs po 63 metų IV

(Pabaiga) 14. Lietuvos Aukščiausiasis teismas – kasacija Baudžiamoji byla Nr. 2K-214-976 / 2016 Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nebuvo nurodyta, kad jis galutinis ir neskundžiamas, todėl nuteistasis A. J. Kardanovskis ir advokatė G. Kardanovskaja 2016 m. kovo 4 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. Gavau pranešimą, kad kasacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka vyks

Plačiau

Praeities šešėlis, pasivijęs po 63 metų III

(Tęsinys) 10. Kaltinamasis A. J. Kardanovskis, gimęs 1917 m. kovo 13 d. Rusijoje, Vladimiro sr., Viaznenskio rajone, rusas, gyvena Vilniuje, Čiurlionio g. nr. 5. Našlys. Išsilavinimas aukštasis, teisinis. 1941 m. gyveno Briansko sr., Karačevo mieste, kur ėjo NKVD Karačevo įgulos Ypatingojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio pareigas. Vėliau NKVD pavedimus vykdė Vokietijoje. 1945 m.,

Plačiau

Praeities šešėlis, pasivijęs po 63 metų II

(Tęsinys) 4. Tremtyje Mano tėvai ir broliai atsidūrė Alarsko rajone, Nelchajuje. Tėtis ir brolis Algimantas buvo įdarbinti mašinų traktorių stotyje (MTS). Pirmaisiais tremties metais septyniolikmetis Algimantas dirbo traktoriaus prikabinėtoju, vėliau traktoristu. Siekdamas geresnių darbo sąlygų, įgijo suvirintojo ir tekintojo specialybę, įstojo mokytis į Tulunos žemės ūkio mechanizacijos technikumą. Tremtinius prižiūrėjo ir kontroliavo vietinis

Plačiau