Sąjūdžio tikslas – Lietuvos nepriklausomybė Jau užaugo karta gimusi Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš istorijos vadovėlių ir socialinių tinklų puslapių iškyla didvyriškos ir vieningos tautos paveikslas, atvedęs į laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias. Nepriklausomos Lietuvos idėja buvo slopinama okupacinės valdžios struktūrų, bet dar gyveno karta, kuri gimė ir augo tarpukario nepriklausomoje valstybėje. Tereikėjo tik kibirkšties,
Plačiau
Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėta Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno,
Plačiau
Kai sutemos uždengia Vilkaviškio miesto gatves, prasideda stebuklingi įvykiai. Restauruotoje miesto aikštėje susitinka du tautos galiūnai: dr. V. Kudirka ir dr. Jonas Basanavičius. Jie dabar įsikūrę greta, tik Jonas Jablonskis atsisėdo prie savo vardo gimnazijos Marijampolėje. Kaip įprasta senoliams, abu tautos išminčiai prisimena senus laikus, lygina juos su naujaisiais. Lygina
Plačiau
Puodelis vandens poetui Vieną vaikystės vasarą ir man teko susitikti su vaikų poetu Kostu Kubilinsku. Žaliavo pievos, plaukė rugiai. Karštos saulės išvargintas sėdėdamas po obelimi išvydau per pievas pagrioviu traukiančią keistą eiseną. Priekyje žengė juodu kostiumu vilkintis vyras, kurio didelę galvą dengė tamsūs garbanoti plaukai. Paskui sekė gal trejetas žinomiausių kaimo
Plačiau
Nuostabus tas Vilkaviškio kraštas! Sakoma, kad Lietuva turi dvi lakštingalas – menininkes: tai poetė Salomėja Nėris ir dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Klasikines ir lietuvių liaudies dainas išpopuliarino Kipras Petrauskas ir Virgilijus Noreika. Šiuos dainininkus žinome, jų balsais žavimės. Tačiau iš laiko užmaršties išplaukia ir kiti vardai. Galime didžiuotis sakydami, kad antrasis
Plačiau
– Godotinas broli Vincai! Prisiminkime jaunas dieneles. Pažvelk, kiek jaunimo aikštėje prie mano paminklo džiaugiasi Kalėdine eglute, koks gražus Vilkaviškio jaunimas. – Joneli! O ar tu žinai, kad vasario mėnesį Lietuvoje švenčiamos dvi šventės: naujai atrasta įsimylėjėlių globėjo šv. Valentino diena ir Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo diena? O
Plačiau
– Mielas prieteliau, Jonai! Sveikinu! Bartninkų seniūnija pagarsino Tave ir Tavo Bartninkų miestelį, išleidusi gražią knygelę. Gražus tas kraštas, senove dvelkia. Amerikoje gyvenęs Juozas Rudzevičius ir Tave išgyrė, parašęs knygelę ,,Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius.“ – Jo, įdomu, Vinculi, ką jis ten apie senovę rašė. – Va, paklausyk... Bartninkų valsčius buvo
Plačiau
– Godotinas broli Vincai! Pakaks tau rymoti ir į Vilkaviškio savivaldybės pastatą žvairuoti. Geriau pakalbėkime apie kitus metus, 2020-uosius. Ar žinai, kad mūsų miestas minės 400 metų jubiliejų? – Žinoti tai žinau. Bet, Jonai, čia tu esi gudriausias. Paporink ką nors apie Vilkaviškio miesto pradžią. – Vinculi, čia reikia į Sūduvos –
Plačiau
Antrojo pasaulinio karo bangai persimetus į Vokietijos teritoriją, pirmieji naujųjų ,,išvaduotojų“, Raudonosios Armijos, žiaurumus patyrė Prūsijos (dabar Kaliningrado sritis) gyventojai. Klestintis Karaliaučius (Kaliningradas) 1945 m. sausio gale pavirto griuvėsių, lavonų ir bado šmėklų apgulta dykyne. Po šiuos griuvėsius slankiojo išbadėjusios žmogystos, moterys, seniai, vaikai. Šalčio ir bado šmėkla lydėjo kiekvieną
Plačiau
Bartninkų miestelio bendruomenės namuose gruodžio 8 d. pristatytas leidinys ,,Bartninkų seniūnija“, atspindintis turiningą krašto istoriją ir aktyvių šešių kaimo bendruomenių – Bartninkų, Geisteriškių, Piliakalnių, Lakštučių, Vartų – veiklą. Miestelio kultūrinės veiklos vadybininkės Loretos Kelnerienės parengtame pasakojime vakaronės dalyviai išvydo kaimo bendruomenių atliktų darbų vaizdus, iškiliausių kraštiečių portretus. Šiltais žodžiais leidinyje pristatyti
Plačiau
„Aš pas jį ieškosiu teisybės“ (Iš V. Sruogienės prisiminimų) Deja, ramiu uostu Palemono namelyje su mylimu vyru ir sūnumi Sauliuku-Balandėliu tapusį gyvenimą sujaukė 1940-ieji ir iš Rytų atėjusios sovietinės permainos. Priversta parašyti panegiriką „Tautų vadui Stalinui“, išrinkta deputate į Aukščiausiąją Tarybą Maskvoje, apipilta pinigais ir tariama šlove Salomėja vėl netenka
Plačiau
(Tęsinys) „Visa moteriškė sutelpa viename žodyje – meilė!“ (Iš S. Nėries dienoraščio) Ryškiausią įspaudą jautrios, katalikiškai auklėtos merginos širdyje paliko meilės kančios. Nuolatinis troškimas mylėti atnešė daug kančių ir paskatino žengti kai kuriuos neapgalvotus žingsnius. Pasak J. Griniaus, „kas mylėjo Salomėją, to ji nemylėjo, o ką ji mylėjo, tas jos nemylėjo“. Vilkaviškio
Plačiau
Artėjant Salomėjos Nėries 115-osioms gimimo metinėms, pateikiame istoriko Antano Žilinsko straipsnį apie poetę ir sunkų, prieštaringą jos gyvenimo kelią. Straipsnis – iš jau spaudai rengiamos A. Žilinsko knygos, kurioje autorius prisiliečia prie Vilkaviškio krašto istorijos ir jos žmonių. *** Poetės Salomėjos Nėries talentas toks gaivus, o gyvenimas toks klaidus, kad iki
Plačiau
Jau greitai pasirodys istoriko Antano Žilinsko knyga „100 Vilkaviškio krašto istorijų“, kurioje Vilkaviškio krašto istorija pateikiama labai gyvai, ne tik per svarbiausius istorinius įvykius, bet ir žinomas asmenybes, vingiuotus čia gyvenusių žmonių likimus. Skaitytojų dėmesiui – knygos pratarmė. Lietuvos nacionaliniame atgimime Vilkaviškio kraštui tenka išskirtinis vaidmuo. Šiame krašte gimė Lietuvos tautos
Plačiau
Labai žaviuosi savo miestu Marijampole, istorija, ir tai įsipina į mano kūrybą. Artėjančios Miesto dienos bei istorija įkvėpė mane parašyti apie mūsų miesto globėją. ...Begalinė visatos energija, mane grafienę Prancišką Ščiukaitę-Butlerienę, prikėlė vienai dienai šiame pasaulyje, mano kadais valdytame dvare Marijampolėje. Pamenu, kokia šviesa kadais krisdavo didingame dvaro parke, pamenu paukščių čiulbesį
Plačiau
Tampriai susijęs su Ignalinos kraštu suvalkietis Vincas Žaliaduonis gimė 1910 m. lapkričio 2 d. pietų Lietuvoje – Lazdijų vls. Kučiūnų kaime. Baigęs Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, 1935-1938 m. jis mokėsi A. Smetonos karo mokykloje Kaune, kurią baigęs gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Jauną karininką paskyrė tarnauti į Ukmergę. Kuomet 1939 m.
Plačiau
Mažytis buvo vienas žymiausių ne tik Suvalkijos bei Dzukijos, bet ir visos Lietuvos partizanų. Tai buvo žmogus legenda. Įspūdingo stoto: jo ūgis buvo 2 m. 18 cm., o pasirinktas slapyvardis „Mažytis“ buvo savotiškas antipodas jo išvaizdai. Tuo pat metu jam buvo ne svetimas žmogiškas jautrumas ir humoras. Partizanų ryšininkė Regina
Plačiau
Bermontininkai – naujas pavojus nepriklausomybei Po iškovotos pergalės prieš grėsmingą priešą iš rytų, bolševikus, 1919 m. antroje pusėje Lietuvos nepriklausomybei iškilo grėsmė iš šiaurės. Latvijoje iš vokiečių karių ir rusų karo belaisvių suformuota vadinamoji bermontininkų armija, vadovaujama buvusio caro armijos karininko Pavelo Bermonto-Avalovo, kėlė grėsmę visoms Pabaltijo tautoms. Užėmęs Rygą ir
Plačiau
2019-ieji Lietuvoje paskelbti nepriklausomybės kovų metais. Ginant ką tik atkurtą valstybę ir kuriant Lietuvos kariuomenę, ypatingą indėlį įnešė ir iš Vilkaviškio krašto kilę kariai. Krašto muziejaus duomenimis, jaunos valstybės gynime dalyvavo 1159 savanoriai, 62 karininkai. Už parodytą drąsą ir sumanumą 111 savanorių apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais. Net dešimt iš jų
Plačiau
Prieš 120 metų Vilkaviškyje trys žmonės susibūrė į komandą, pradėjo vystyti organizuotą veiklą. Nepriklausomoje Lietuvoje narių skaičius pasiekė šimtą. Šimtukas turėjo savo namus, techniką, vėliavą ir vilkaviškiečių pagarbą. Savanorystės pagrindais įsikūrusi grupė buvo vadinama Vilkaviškio ugniagesių draugija. Įdomu tai, kad tarpukaryje visas Lietuvos ugniagesių vadžias savo rankose laikė pilviškietis. Vilkaviškyje veikė
Plačiau