Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais

Gyvenimą dovanojusios širdys: nepaisydami mirtino pavojaus, gelbėjo pasmerktuosius mirti

Kiekvieną rugsėjį, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, prisimenami ir pagerbiami jų gelbėtojai. Lietuvoje žydų gelbėtojai apdovanojami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o Jad Vašem institutas Jeruzalėje apdovanoja žydų gelbėtojus Pasaulio Tautų Teisuolio medaliu, kuriame išgraviruoti žodžiai: ,,Išgelbėję vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį! Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2021 m. rugsėjo 10

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Simonas Olelkaitis

Simonas Olelkaitis – Slucko kunigaikštis 1441–1451 m. ir paskutinis Kijevo kunigaikštis 1454–1470 m., pavertęs Kijevo kunigaikštystę kovos su totoriais Forpostu ir paskutinį kartą praplėtęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribas. Simonas buvo vyresnysis Algirdo anūko Kijevo kunigaikščio Olelkos (Aleksandro) ir Vytauto Didžiojo anūkės Maskvos kunigaikštytės Anastazijos sūnus. Gimė apie 1420 m. Slucke, kurį tuo metu

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Olelka

Olelka – Kopyliaus ir Slucko kunigaikštis apie 1398–1440 m., Kijevo kunigaikštis 1440–1454 m., Slucko kunigaikščių Olelkaičių giminės pradininkas Olelka (Aleksandras) buvo vyriausiasis Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio sūnus. Iš jo tėvo Vytautas 1394 m. atėmė Kijevo kunigaikštystę ir vietoj jos davė jam valdyti Kopyliaus – Slucko kunigaikštystę. Nors Kijevą nuo 1395 m.

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Vytautas Didysis

Vytautas Didysis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1392–1430 m., pergalingai užbaigęs karą su vokiečių ordinu ir pasiekęs Lietuvos galybės viršūnę. Vytautas gimė apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose, buvo Kęstučio ir Birutės pirmagimis. Vytautas buvo numatytas Trakų paveldėtoju ir kartu su Algirdo sūnumi Jogaila turėjo tęsti savo tėvų bendradarbiavimą. Tačiau po Algirdo mirties kryžiuočių

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Skirgaila

Skirgaila – Polocko kunigaikštis 1378–1380 m. ir 1387–1394 m., Trakų kunigaikštis 1382–1392 m., Jogailos vietininkas Lietuvoje 1387–1392 m.,  Kijevo kunigaikštis 1394–1395 m. Skirgaila gimė apie 1353–1354 metus. Jis buvo antrasis Algirdo ir Julijonos sūnus, todėl įsivaizdavo, kad ir Lietuvos kunigaikščių hierarchijoje turėtų užimti antrąją vietą po brolio Jogailos. Tam trukdė dėdė

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Elžbieta Habsburgaitė

Elžbieta Habsburgaitė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1454–1505 m., karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Kazimiero žmona. Elžbieta gimė 1437 m. Vienoje Alberto II, Austrijos kunigaikščio, netrukus tapusio Vengrijos, Čekijos ir Romos karaliumi, bei Elžbietos Liuksemburgietės šeimoje. Būdama dvejų metų neteko tėvo, penkerių – motinos. Augo globojama imperatoriaus Frydricho III Habsburgo.

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Antaną Smetoną ir šliaužiančią okupaciją

V. – Guodotinas broli Jonai! Ar žinai, kokia šiandien diena? J. – Liepos 21 –oji, Vinculi. Kuo tau ji ypatinga: diena – kaip diena. Lyg ir karščiai aplėgo. Kalendoriuje irgi nieko nežymėta. V. – Matau, primiršai, kad prieš 81-erius metus mūsų Lietuvėlė prarado laisvę ir nepriklausomybę. Rusų tankams įvažiavus į Kauną, Maskva

Plačiau

Pamirštos ,,miškų brolių“ aukos

Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios mūsų valstybė išgyveno tragiškiausius įvykius, nusinešusius daugybę gyvybių. Pirmoji sovietinė okupacija ir tremtys į Sibirą nuo 1940 m. liepos iki 1941m. birželio 14 dienos. Po to nacistinė okupacija ir brutalus žydų tautos naikinimas, priverstinė jaunimo į Vokietijos gamyklas tremtis, antroji sovietinė okupacija ir kovos už

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Vladimiras Algirdaitis

Vladimiras Algirdaitis – Kijevo kunigaikštis 1362–1394 m., Slucko kunigaikštis 1394–1398 m. Vladimiras buvo ketvirtasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. Laimėjęs pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje, Algirdas perdavė Vladimirui Kijevą, kurį iki tol valdė totoriams pavaldus Gedimino brolis Teodoras. Taip Kijevo kunigaikštystė buvo galutinai įjungta į Lietuvos valstybės sudėtį.

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Andrius Algirdaitis

Andrius Algirdaitis – Pskovo kunigaikštis 1342–1349 m., 1378–1387 m., 1394–1399 m., Polocko kunigaikštis 1342–1378 m., 1381–1387 m., 1394–1399 m. Andrius buvo antrasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. 1342 m. kai Algirdas padėjo apginti Pskovą nuo kryžiuočių ir pskovėnai pasiūlė jam tapti Pskovo kunigaikščiu, jis, nenorėdamas išsižadėti savo

Plačiau

Atversti nauji Užnemunės istorijos puslapiai

Marijampolės krašto ir prezidento  K.Griniaus muziejaus kartu su Vokietijos istorijos institutu  Varšuvoje surengtame seminare „Naujausios Užnemunės mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“ metu atskleisti nauji iš įvairių šalių archyvų surinkti istoriniai faktai apie Užnemunės istoriją. Marijampolės ištakų beieškant  Taip savo pranešimą įvardijo Marijampolės archyvo vedėjas istorikas Rimvydas Urbonavičius. Nagrinėjant Marijampolės kaimų kūrimosi istoriją, pasak

Plačiau

Istorija liudija: kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas? Melo istorijos pinklėse

Prieš 80 metų prasidėjęs Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas sovietiniuose vadovėliuose įvardijamas Didžiuoju Tėvynės karu. Studijų metais teko mokytis iš šešiatomės Didžiojo Tėvynės karo istorijos. Vakarų istorikų, o tuo labiau Vokietijos Vermachto generolų ar karo dalyvių atsiminimai buvo ignoruojami ir kritikuojami. Istorijos dėstyme buvo pabrėžiama Vokietijos klastingas be karo paskelbimo taikios Sovietų darbininkų

Plačiau

Prezidento Antano Smetonos ženklai Kybartuose

 Prieš 81-erius metus, birželio 15 d., į Lietuvą įžengus Raudonajai armijai,  Prezidentas A. Smetona, protestuodamas prieš saviškių (krikščionių demokratų ir liaudininkų) nusigręžimą nuo šalies vadovo bei parodytą didžiosios kaimynės brutalumą, pasitraukia į Kybartus. Gimnazijos patalpose įsikūrė laikinoji prezidentūra. Su raginimais grįžti Kaunan į Kybartus skambino prezidentą vaduojantis A. Merkys. Vėliau

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Sofija Alšėniškė

Sofija Alšėniškė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1422–1434 m., ketvirtoji Jogailos žmona. Sofija, dar žinoma kaip Sonka, buvo Jono Alšėniško sūnaus Andriaus ir Drucko kunigaikštytės Aleksandros antroji žmona. Gimė apie 1405 m. galbūt Kijeve, kurį tuo metu valdė jos tėvas. Tačiau kai Andrius Alšėniškis mirė, Sofija, dar nesulaukusi pilnametystės, ir jo

Plačiau

Užmiršta istorija: į Sibirą ištremtų Lietuvos žydų šeimų likimai

Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse.  Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas.

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Jadvyga Anžu

Jadvyga Anžu – Lenkijos karalienė 1384–1399 m. ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1386–1399 m., pirmoji Jogailos žmona. Jadvyga buvo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo iš Anžu dinastijos jauniausioji duktė, gimė 1374 m. pradžioje. Ji buvo sužadėta su Vilhelmu Habsburgu, nes tėvas jai ketino palikti Vengriją, o Lenkiją – jos vyresniajai seseriai

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Jogaila

Jogaila – Lietuvos didysis kunigaikštis 1377–1381 m. ir 1382–1392 m., nominalus Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis 1392–1434 m., Lenkijos karalius 1386–1434 m., Lietuvos krikštytojas. Jogaila buvo vyriausias Algirdo sūnus iš antrosios santuokos su Tverės kunigaikštyte Julijona, gimęs apie 1352 metus. Nuo vaikystės Jogaila artimai draugavo su Kęstučio sūnumi Vytautu, ir ši draugystė turėjo

Plačiau

Iš Gižų kolūkio gyvenimo

Marijampolės archyve saugomi buvusių kolūkių archyvai. Rinkdamas Rūdos kaimo istoriją, peržvelgiau 1951–1961 m. Gižų kolūkio valdybos protokolų knygas. Jaunoji karta jau neįsivaizduoja, kaip galima buvo gyventi ir išgyventi sovietinės baudžiavos laikais, kai buvo kontroliuojamas ir reguliuojamas asmeninis žmogaus gyvenimas. Gižų kolūkio pradžia laikoma 1949-ieji metai. Minima, kad pirmuoju kolūkio pirmininku buvo

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Liubartas

Liubartas – Volynės kunigaikštis 1340–1384 m., prijungęs Volynę prie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Liubartas buvo septintasis, jauniausias, Gedimino sūnus, gimęs apie 1312–1315 metus. Jo pirmoji žmona Agripina buvo kilusi iš Haličo-Volynės kunigaikščių – greičiausiai ji buvo Haličo kunigaikščio Andriaus Jurjevičiaus duktė, laikoma kunigaikštystės paveldėtoja. Vesdamas Liubartas priėmė stačiatikių krikštą Dmitrijaus vardu ir

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Vaidotas

Vaidotas – Kauno ir Naugarduko kunigaikštis, Kauno pilies gynėjas 1362 m.  Vaidotas buvo Trakų kunigaikščio Kęstučio sūnus iš pirmosios santuokos. Kęstutis jam pavedė valdyti strategiškai svarboje vietoje pastatytą Kauno pilį, kuri užėmėm išskirtinę vietą Lietuvos gynybos sistemoje. Ji buvo mūrinė. Prie Nemuno – pagrindinėje kovų su kryžiuočiais linijoje – stovėjo tik dvi mūrinės

Plačiau