Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Gedulo ir vilties diena (pavadinimo kilmės versija)

Gedulo ir vilties diena (pavadinimo kilmės versija)

Birželio 14- oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Kas pirmas ištarė šį vardą, šiandien nežinome. Jis išgirstas tik Atgimimo  metais, kai iš Sibiro pradėjo grįžti tremtinių kauleliai.  Šeimos archyve radau įdomų dokumentą, datuotą 1981 metais birželio 7  dieną. Tai Sibiro tremtinio mokytojo, dr.V.Kudirkos klėtelės puoselėtojo Stasio Ankevičiaus laiškas likimo broliui, Sibiro gulagų draugui iš Rūdos kaimo (Gižų valsčius) Kaziui Žilinskui. Pateikiu laiško teksto originalią versiją.

 SVEIKAS, MIELAS KAZELI!

          Jau čia pat 13-oji birželio,  tai mūsų gedulo diena. Prieš 40 m. tą dieną anksti rytą buvome sulaipinti į Vilkaviškio geležinkelio stoties užštanguotus vagonus, o 17-os dienos rytą išvažiavome “savanoriais” (taip apie mus skelbė užsieniui) Sibiro “kultūrinti”. Iš tų visų “kultūrintojų” tik mūs maža saujelė grįžo. Parvežėme savo kaulelius į savo gimtąją žemelę. O mūsų brolių dauguma liko ilsėtis prie 7-o lag. punkto, už arklidžių, pušyne. Vieną dieną ir man teko kirkuoti mirusiems laidoti kanalą. Prisimenu, šalia stovėjo prie lazdutės raštelis  Nr. 375. Tai buvo mokytojo Bliūdžiaus palaidoti palaikai. Koks buvo didelis mirtingumas, kad nuo sausio pradžios (1941) iki kovo pradžios (per du mėnesius) tiek daug išmirė mūs brolių. Nepamiršiu jų priešmirtinio prašymo: “BROLIAI, KAS GRĮŠITE  SVEIKI, NEPAMIRŠKITE  MŪSŲ.” Taip, ten jų kauleliai trūnyja. Palaidoti be karstų, be artimųjų verksmo. Jų kauleliai sutrūnys , tačiau jų priešmirtinis prašymas mumyse nesutrūnys.

Mes negalime ten antkapių padėti , paminklų pastatyti. Mes galime tik juos prisiminti. Tad 13-oji birželio tebūnie mums gedulo diena, prisiminimo diena.

                                 Paežeriai, 1981.06.7

(Kalba ir stilius netaisyta)

               POST SCRIPTUM: IŠPRANAŠAVĘS VARDĄ.

         Atgimimo pradžioje daugelis jaunosios kartos lietuvių pirmą kartą išgirdo graudų i ir simbolinį  Birželio 14–osios  GEDULO IR VILTIES pavadinimą.  Nežinau, kas pirmasis ištarė jį, bet tikiu, kad tai buvo ilgamečio Sibiro tremtinio, dr. V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrėjo mokytojo Stasio Ankevičiaus žodžiai.  1981 metais birželio 6 tą dieną rašydamas laišką lagerio draugui gižiečiui Kaziui Žilinskui, šią dieną pavadino GEDULO IR PRISIMINIMŲ diena.

                Laiško gavėjas man šį laišką atidavė 1981m., bet prašė apie jo turinį niekam nepasakoti. Atgimimo metais laišką parodžiau mokytojui Stasiu Ankevičiui, jo prašymu perdaviau dr. V. Kudirkos muziejui Kudirkos Naumiestyje. Tuomet jis sutiko, kad šis laiškas būtų žinomas visiems geros valios žmonėms (laiškas pirmą kartą publikuotas 1991.06. 11 Vilkaviškio Persitvarkymo Sąjūdžio laikraštyje DOBILAS).

                   Nuotraukoje iš šeimos albumo: Gižų šaulys Kazys Žilinskas                          

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE