Šiuo metu Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Eglės Bujauskienės odinių papuošalų paroda „Ritmas“. Parodoje galima apsilankyti iki rugsėjo 9 d.
Siūlome susipažinti ir su autorės mintimis.
“Ženklai – tai raštai, leidžiantys suvokti mūsų tradicinės kultūros paveldą. Jie modeliuoja pasaulį, užtikrina bendravimą, keitimąsi informacija, padeda užkoduoti: norus, linkėjimus, pagarbą ir netgi baimę.
Žmogus visada buvo pilnomis rankomis darbų ir net tarp jų sugebėjo kurti grožį – sąmoningus ir intuityvius raštus, puošiančius kasdieną. Tai lyg maži kodai išlikę iki mūsų dienų, kuriuos stengiamės sekti ir skaityti, nesuprasdami kuri protėvių karta juos jau išmanė.
Ir kai supranti, kad tavo protėviai stengėsi, tau žmogau, padėti keliauti po savęs, apima didžiule pagarba ir meilė. Pagarba kraštui, kultūrai ir likimui , nes, juk ne mūsų sprendimas buvo vaikščioti šia žeme. Mus paskyrė būti detale, kuria tampame nevalingai. Mes tarsi muilo burbulai – išsipūtę tikime savo pasirinkimu svarba ir galia, kol su laiku suprantame ir aiškiai suvokiame, savo kaip žmogaus menkumą, svarbą ir tyrumą.
Žmogau, juk dar prieš gimstant tavo kodas kaktoje braižytas…
O kokie gi mūsų ego – didingai tušti dariniai, laikini lyg muilo burbulai. Svarbiausi ir reikšmingiausi prieš sprogimą, prieš suvokiant rato cikliškumą. Bet negalime sakyti, kad nereikalingi… Reikia ir sprogimo – virsmo vėju, jog suprastume to prasmę, kaip amžino šviesos ir tamsos mainymosi. Visi esame tik laiko ratų detalės, kurių tikslas – veikti kuo nuoširdžiau ir nepavedant, nesutrukdant didžiosios gyvenimo kelionės. Gal net supratus visumą pavyks keliauti su vėjeliu?
Ir kodėl nutinka taip, kad dažniausiai viskas būna jau girdėta, tik nesuprasta ir netikėta – matyta simboliais ir raštais, tik neskaityta, nenagrinėta. Kai nesuprantu ir stengiuosi atsiremti jau žiūriu į simbolių ritmus, kurie lyg pasakoja, kad mano kelionė turėjo būti tokia kokia yra, nes žmogui neneščiau ką nešu…
Manieji simboliai mainosi juoko, ašarų ritme,
sėjasi gintaru ir puošnumu paraštėse.
Jie piešia būtį, ciklo, misijų raštus.
Tai raštai per patirtį, bet apie visus ratu.
Šiandien aš stoviu čia – su meditacija darbe,
Aiškumu dirbti, nesprogti burbule.
Ne mano galioje ir suvokime
Aprėpt kelionę, kurioj esu tik dalele.
Keičiuosi informacija kokią turiu,
kuri man padeda suvokti ką jaučiu,
Skaityti ženklus, gal gūsius tarp plaukų,
Taip vaikiškai pajust prisilietimus žvaigždžių.
Kolekcijoje „Ritmas“ nagrinėti ženklai: Apskritimas, saulės ženklas, Žagaras, Maros vandenys, Žalčiukas. Visus šiuos ženklus pasirinkau intuityviai (dėl patikusios formos) ir mąstydama apie tai kas man svarbu šiandien. Galvojau kaip dirbdama galiu užkoduoti ir sau, ir žiūrovui pozityvą tokioje neišvengiamoje, bet taip reikalingoje kaitoje.
Ji turi nutikti, kad žydėtų, kad šviestų, kad banguotu, kad gimtų, kad dainuotų…” – teigia Eglė Bujauskienė.
