Dažnai yra suprantama, kad norint pabūti gamtoje reikia būtinai vykti kažkur į miškus, pelkes, sunkiai prieinamas vietas. Gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius sako, kad iš tiesų gamta yra visur aplink mus, net ir vidury didmiesčių, tik reikia išmokti ją pastebėti. „Gamtoje nėra tokios vietos ir laiko, kad niekas nevyktų. Gamta – visą
Plačiau
Beprasidedant kalendorinei žiemai susizgribote, kad nespėjote sode atlikti genėjimo darbų, tad nusprendėte juos atidėti iki pavasario? Arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad būtinybės atidėlioti nėra – jei leidžia oro sąlygos, medžius genėti galima ir žiemą. Be to, juos atsakingai genint šiuo metu, galima pasirūpinti ir šventiniais papuošimais, ir padėti medžiui. „Dažnai klaidingai
Plačiau
Štai taip nusišypsojo gamta, įprastą pomidoro vaisiaus formą iškeitusi į gėlės žiedą primenančią kompoziciją. Plutiškių gimnazija (Kazlų Rūdos sav.), dalyvaudama vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programoje, atsiliepė ir į VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ kvietimą, skirtą I–IV klasių mokiniams, fotografuoti didžiausias, mažiausias, įdomiausias, keisčiausias
Plačiau
Susipažinusiems su penkių meilės kalbų teorija, kokybiškas laikas yra gana aiškus ir suprantamas konceptas. Šis remiasi principu, jog meilė ir atsidavimas yra išreiškiami laiką kartu leidžiant sąmoningai ir vengiant bet kokių trukdžių. Ar taip teigiamas emocijas galima išreikšti tik žmonėms? Kaip kokybišką laiką kartu įmanoma pasiekti kartu su augintiniu -
Plačiau
Kovo mėnuo sodininkams simbolizuoja pirmųjų pavasario darbų pradžią. Nutirpus sniegui ir šylant orams, svarbu tinkamai pasirūpinti augalais bei paruošti dirvą naujiems sodinukams. Nuo to, ar laiku bus atlikti būtiniausi darbai, priklausys ne tik sodo išvaizda, bet ir būsimo derliaus kokybė. Tad kaip nepasiklysti prasidėjusių sodo darbų maratone? Pateikiame svarbiausių dalykų
Plačiau
Ruduo sodininkams yra ne mažiau darbingas metas nei pavasaris ar vasara. Tai laikas, kai reikia išvalyti, patręšti ir sodinimui paruošti dirvą. Svarstote, kam tai daryti, jei visos sodo ir daržo gėrybės jau nuskintos, suvalgytos ar užmarinuotos laukia žiemos? Pateikiame 10 patyrusių sodininkystės žinovų patarimų, ką būtina padaryti rudenį, kad kitąmet
Plačiau
Vilma ir Darius KAUKAI savo drąsiai vadina gamtos žmonėmis. Romantika alsuojantys vakarai su arbatos puodeliu rankose klausantis ir paukščių giesmių, ir varlių kurkimo prie jau šiek tiek žmogaus rankos paliestos pelkės, čia pat jaukiai amsint šunims ir... aplink žirgiliojant smalsiam pašėlusiam krankliui Kovidui – visa tai ir yra, ką šeima
Plačiau
Pavasarį mūsų žvilgsniai vis dažniau krypsta į bundančią gamtą. Ateina laikas, kai galima pasisodinti vaismedžių ir vaiskrūmių. Po metų kitų mėgausimės skaniomis dovanomis, o gražiai sutvarkytas sodas teiks estetinį pasigėrėjimą. Kad mūsų darbas būtų vaisingas ir nevienadienis, prisiminkime kai kuriuos patarimus. Vietos sodui parinkimas Labiausiai tinka pakilesnio reljefo vietos ‒ jose nebūna
Plačiau
Pelėda židinyje! Tokio vaizdo, ko gero, dažnas net įsivaizduoti negalėtų, o ką jau kalbėti apie tai, kad šį paslaptingą naktinį paukštį, simbolizuojantį išmintį, galėtum aptikti savo namų židinyje. Bet būtent taip ir nutiko vienai kauniečių šeimynai. „Mano namus neseniai aplankė Išmintis, – alegorijomis vėliau kalbės apie neįprastą patirtį buvęs marijampolietis
Plačiau
Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrusių į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų grupę, 2020 m. pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų leidinį ,,Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių ir meninių tekstų leidinį, himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams ,,Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-čiui, LKAS veiklos
Plačiau
...Kai pas mus atkeliauja žiema, išsiveskime vaikučius pavaikštinėti laukų keleliais ar užsukime į mišką. Balti snaigių patalai dengia žemę. Ir mums yra puiki proga paskaityti žiemiškos gamtos knygą. O kokie įvairūs raštai iškils jums prieš akis, taip pat paliekant ir savąją brydę baltoj žiemos pasakoj. Laukais nustriksi kiškutis ar stirnos eina ieškoti
Plačiau
Jau rudenėja. Rodos, dar visai neseniai keldavausi prieš trečią, o vis tiek vėluodavau pasitikti saulę. Dabar gi ramiai miegu iki ketvirtos, neskubėdamas išsiruošiu į mišką, o ten vis dar nematyti, kur koją dėt. Lijo senokai, tad balų labai nedaug, bet kai kurios miško keliukų provėžos drėgmę išsaugojo. Tik ir tyko
Plačiau
Jeigu kas nors jau pradeda gailėtis pamažu besitraukiančios vasaros, tai Meškučiuose gyvenantis sodininkas Algirdas JUŠINSKAS tik trina rankomis: besiartinantis ruduo žada puikų riešutų derlių – tokį, kokio galbūt niekada nėra turėjęs. Trijų hektarų ploto sodas užaugo Kas šiandien patikėtų, kad toje vietoje, kur akį džiugina didžiulis sodas, užimantis net 3 hektarus,
Plačiau
Marijampolės savivaldybės administracija, VšĮ Gamtos paveldo fondas, Žuvinto biosferos rezervato direkcija, Marijampolės miškų urėdija baigė įgyvendinti ES LIFE programos lėšomis finansuojamą aplinkosauginį projektą „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“. Įgyvendinant šį projektą buvo siekiama prisidėti prie žmonijos „ekologinės skolos" gamtai mažinimo atkuriant nusausintas Amalvos pelkės (Marijampolės sav.) ir Kamanų pelkės
Plačiau
Žiema šiais metais vėlavo. Ir ne šiaip vėlavo, o atrodė, kad taip ir aplenks. Vis tik vasario antroje pusėje ji parodė nagučius... Sniego nedaug, bet šaltukas naktimis vis priartėdavo prie -20. Išėjau jau saulei gerokai pakilus. Miškas neįprastai tylus, visą dieną praklajojęs temačiau keletą purpsinčių medžių viršūnėse zylučių. O apėjau tikrai
Plačiau
Buktos miške (Marijampolės sav.) žvėris fotografuoju jau pakankamai seniai, tačiau nuo pirmojo susitikimo su pilkaisiais jos šešėliais dar nepraėjo net dveji metai. Pakankami ilgai užtruko mano, kaip laukinių gyvūnų fotografo, evoliucija. Pradžioje tiesiog vaikščiojau be išankstinio tikslo fotografuodamas viską, kas tik sujudėdavo. Dažniausiai vidurdienį, kai šviesu ir šilta... Susipažinęs su patyrusiais
Plačiau
Jau esu rašęs apie žalčius – Lietuvoje gyvenančias nenuodingas gyvates. Lietuvoje sutinkamos trys gyvačių rūšys: geltonskruostis žaltys (Natrix natrix), lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca) ir paprastoji angis (Vipera berus). Lygiažvynis žaltys iš jų pats rečiausias, paprastoji angis sutinkama dažniau, bet dėl ūkinės veiklos – daugiausiai durpių gavybos – jų sutikti paskutiniuoju
Plačiau
Kambarinis šuniukas, kačiukas – įprastas dalykas ne vieno kasdienybėje. O štai kambarinė kiaulaitė – gan egzotiškas reiškinys ypač mūsų šalyje, kur kiaulę paprastai galiausiai įsivaizduojame ant pietų stalo. Ir vis dėlto būtent tokį augintinį – kambarinę kiaulaitę – turi vieno Marijampolės savivaldybės kaimo šeima. Ši šeima, daug metų auginanti kiaules, laikanti
Plačiau
Graikinių riešutmedžių sodas arba nors vienas toks medis – tai gyva aplinka, kuri gaivina orą, teikia jos savininkui ir estetinį pasigėrėjimą, ir naudą. Dar rusų biologas ir selekcininkas Ivanas Mičiurinas XIX a. sakė, kad graikiniai riešutai – ateities duona, mat jie turi daug vertingų maistinių ir vaistinių savybių. Graikiniam riešutmedžiui
Plačiau
Miške galima surasti daug ir įvairių jo dovanų. Visada ten rasime gryno oro, pamatysime ar išgirsime vieną kitą paukštį. Pavasarį miškus užplūsta žibuokliautojai, vasarą – uogautojai, rudenį – grybautojai. Nors, tiesą sakant, grybauti galima ir pavasarį, ir vasarą. O ką gi miške galima rasti žiemą? Taigi didžiausią miško dovaną –
Plačiau