Pagrindinis > Toli – arti

Rimantas Dovydaitis pasakoja V: už gerą pasirodymą regatoje „Baltijos Taurė“ mus su “Sūduva” pakvietė į Rytų Jūros savaitę Varnemiundėje!

Po regatos „Baltijos taurė“, dar paplaukioję Kuršių mariose bei Rygos įlankoje, lapkričio 26 d. (1986 m.) jachtą parvežėme į gamyklą, patalpinome naujai pastatytame arkiniame sandėlyje. Ardėme ir tyrėme priežastis, dėl kurių jachta neleistinai leidžia vandenį, girdisi korpuso girgždėjimas. Radome akivaizdžias priežastis. Korpuso stiebo zonos dvi „nešančios“ pertvaros, veikiamos keliolikos tonų

Plačiau

Rimantas Dovydaitis pasakoja IV: kiekvienas buriuotojas svajoja paplaukioti jūroje

Einant aštuntiems metams nuo buriuotojų klubo atsiradimo Sūduvos sostinėje, sulaukėme netikėtos „nekaltos“ žinutės su klausimu, ar pageidaujame prisidėti prie didžiausios tada Lietuvoje jachtos „Žalgiris“ eksploatavimo. Kartu išsiaiškinome, kad ši jachta yra buvusi „Banga“, tik „perkrikštyta“ dėl mažai tada reklamuojamų priežasčių, kuri dabar priklausys Kauno „Žalgirio“ buriuotojų klubui, o ją eksploatuoti

Plačiau

Rimantas Dovydaitis pasakoja III: Sūduvos krašto buriuotojų odisėjos

Kiek paplaukioję svetimoje jachtoje „Žalgiris“, užsinorėjom turėti nuosavas jūrines jachtas. Šefai, įmonės FASA, kurioje dauguma mūsų klubo buriuotojų dirbome, vadovai, neatsisakė apmokėti stipriai „pavargusios“ jachtos „Vilnis“, o po trejų metų – naujos jachtos „Sūduva“ pirkimo. Abi šios mūsų jachtos savo plaukiojimų istorijas pradėjo rašyti 1986 m. gegužyje. Spaudoje pasirodydavo žinios apie

Plačiau

Rimantas Dovydaitis pasakoja II: išvykos į Platelius ir kitur

Žinodami, kad tik lenktynėse, žygiuose buriuotojai įgauna pasitikėjimo savimi, ugdo nuoseklų mąstymą, tobulina greitą orientaciją, kantrybę, atkaklumą, ištvermę ir kitas svarbias žmogaus savybes, nepraleidžiame progos vykti ir dalyvauti regatose bei išvykose. Trečio buriavimo sezono pabaigoje (prieš rugsėjo 1-ją) Platelių jachtklubas tradiciškai rengia regatą. Mūsų kolektyvas, jau įsisavinęs vietinius ir artimesnius vandenis,

Plačiau

Rimantas Dovydaitis pasakoja I: kiekviena nuotrauka – tai istorija

Prieš kurį laiką mūsų portale buvo publikuoti rašiniai apie Lietuvos buriavimo sporto entuziastų bendruomenėje gerai žinomą žmogų, vieną iš Marijampolės (tuo metu Kapsuko) buriavimo sporto pradininkų, ilgametį Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos darbuotoją, atviros jūros kapitoną, sulaukusį garbaus amžiaus, įdomią asmenybę, tad turinčią ką papasakoti jaunajai kartai bei visiems besidomintiems

Plačiau

Jorė 2024: linkint „gyvo žalio“

Praėjusį sekmadienį, balandžio 28 d., Kulionių kaime (Molėtų raj.) vyko Jorės šventė, viena iš svarbiausių  Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių, šioje vietoje švenčiama jau 22 metus. Šįkart Jorės šventėje buvo paskelbta ir apie Sūduvos romuvos gyvavimą bei pašventinta šios romuvos vaidilė Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė. Jorė (jorėti – augti, plisti, žaliuoti

Plačiau

Pažintiniai takai jau laukia lankytojų: kur šiemet žingsniuoti su batais, o kur – basomis?

Pasivaikščiojimai pažintiniais takais – vienas geriausių būdų mėgautis Lietuvos gamta. Tuo pat metu tai – ir sveikas judėjimas, ir – besiplečiantis akiratis, geriau pažįstant augalus, gyvūnus ir net šalies istoriją. Pavasarinis žygis pažintiniu taku visada dovanoja stiprių įspūdžių, nes žmogus gali patirti gamtos virsmą. O žengiant basų kojų takais be

Plačiau

Vytis – ne kaunius

Tyrinėjimų ir samprotavimų apie spalvų ir ženklų reikšmę tautos vėliavoje tarsi netrūktų, išvadą dėl teisingo pavadinimo ir pats esu paskelbęs jau prieš dešimt metų (apybraižoje Gauniai, su 19…28 išnašomis į kitų žinių šaltinius) — bet ir toliau tas „herbas“ (gerbas) klaidingai tebevadinamas „Vytimi“, netgi „Vyčiu“ ne tik žiniasklaidoje, bet ir oficialiai,

Plačiau

Etnologė Gražina Kadžytė: „Nepamirškime, kad prie Kūčių stalo, laužiant kalėdaitį, būtina pasakyti du dalykus”

Kūčių vakaras – bene seniausia išlikusi ir per šimtmečius nepakitusi lietuvių šventė, kai už stalo tvyro jauki šeimyniška šiluma, tradiciškai ragaujama visų 12 patiekalų, o vėliau spėliojama, kokie bus ateinantys metai. Etnologė Gražina Kadžytė pabrėžia, kad visų svarbiausia prie Kūčių stalo tiek seniausiais laikais, tiek dabar – padėkoti savo artimiausiems

Plačiau

Vilkaviškio rajono dvare – masonų simbolika

Tarp Vilkaviškio ir Alvito stūkso daugiau nei du šimtmečius skaičiuojantis rūmas.  Vos dvidešimt kilometrų nuo sienos su Kaliningradu esantis dvaras laikomas puošniausiu visoje Suvalkijoje. Rūmas stovi šiek tiek atokiau nuo pagrindinio, tarptautinės reikšmės kelio. Iki pat antrojo pasaulinio karo iš čia atsiverdavo visi keliai į tuometinę vakarų Europą. Paežeriai – ant ežero

Plačiau

Adrenalino mėgėjams Lietuvoje – pasiūlymai kopti aukštyn, nerti gilyn ar skrieti svaiginančiu greičiu

Lietuvoje gausu vietų, kurioje aštrių pojūčių mėgėjai gali pasikrauti adrenalino. Tereikia pasirinkti labiausiai dominančią pramogą. Galbūt būtų įdomu panardyti prie nuskendusio laivo, šokti su guma nuo aukščiausio šalyje tilto ar sėsti prie automobilio-monstro vairo? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai naujajam vietinių kelionių sezonui atrinko pačius

Plačiau

Į Mažąją Lietuvą

Mus, suvienytus idėjos keliauti, kasmet keliaujančius  pažinti kuo daugiau Lietuvos (ir anos – istorinės, tolimų laikų ), neatsitiktinai šį kartą paviliojo Mažoji Lietuva. Juk švenčiame susijungimo su Lietuva 100-metį! Todėl ir mes savo  išvyką   paskyrėme šiam jubiliejui pažymėti „Kitoks kraštas. Regionas, apglėbiantis unikaliausias Lietuvos vietas, – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

Plačiau

Papuošalai su kryželiais: ar tai vien tik krikščioniškas simbolis?

Krikščioniškoje religijoje kryžius yra galingas meilės ir pasiaukojimo simbolis, o grandinėlės su kryželiais – vienas iš dažniausių pasirinkimų. Tai simbolizuoja, kad Jėzus, Dievo Sūnus, atėjęs į žemę kaip žmogus, mirė, kad išgelbėtų visus žmones. Jis buvo nukryžiuotas ant kryžiaus, palaidotas, o po trijų dienų prisikėlė iš numirusių. Taigi, krikščionims papuošalai su

Plačiau

Atnaujintas interaktyvus žemėlapis atskleidžia Lietuvos vietas, kurias užsienio turistai lanko dažniausiai

Ką Lietuvoje dažniausiai lanko į šalį atvykę užsienio turistai? Kurios vietovės labiausiai traukia vokiečius, o ką pamėgę svečiai iš Lenkijos ar Izraelio? Kuriais keliais jie važiuoja ir kiek dienų vieši mūsų šalyje? Verslui ir valstybei vertingus atsakymus į šiuos klausimus jau pateikia atnaujintas inovatyvus turistų mobilumo žemėlapis internete, papildytas naujausia

Plačiau

Motinos širdyje vietos užtenka visiems

Pedagogas, muziejininkas, gidas, istorinių publikacijų apie Vilkaviškio kraštą autorius istorikas Antanas ŽILINSKAS  vasario 11 d. pasitinka garbingą 75- čio jubiliejų.  Kūrybinis kraitis solidus. 2015 išleista pirmoji istorinių apybraižų knyga apie Vilkaviškio krašto žydų paveldą "Dingusios tautos pėdsakais ". Anglų kalba išleistas knygos vertimas iškeliavo pas Vilkaviškio žydų palikuonis JAV, Kanadoje

Plačiau

Esame laisvi rinktis, bet „teesie Tavo valia…“

„...Tik vėliau ateina supratimas, kad pats, žmogau, vienas, be Dievo pagalbos, menkai ką gali, kad viskas gyvenime būna taip, kaip reikia, o ne taip, kaip galvoji, kad bus, ir net galutiniame etape būna viskas geriau nei galvoji“, – sako Pilviškių (Vilkaviškio raj.) Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Gediminas Bulevičius. Su

Plačiau

1863 m. sukilimo pėdsakais – po Vilkaviškio kraštą

 Prieš 160 metų sausio mėnesį Lenkijoje įsižiebusi ginkluota kova prieš carinės Rusijos okupantus greitai plykstelėjo ir Lietuvoje. Marijampolės apskrityje sukilėlių židiniu tapo Antanavo dvaras. Čia įvykusiame įtakingų bajorų susirinkime karštą kalbą pasakė bajoras Kiprijonas Akordas. Augustavo vaivadijos viršininku išrenkamas Šveikauskas. Kuriasi sukilėlių būriai, vadovaujami K. Blonskio, V. Mročkovskio, pulkininko A.

Plačiau

Klaipėdos sukilimo istorijoje – ir vilkaviškiečių pėdsakas

Prieš 100 metų, 1923 m  sausio 15 d., po Klaipėdos sukilimo šis lietuviškas kraštas tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tai įvyko po vienos iš sudėtingiausių ir puikiai suorganizuotų slaptųjų karinių operacijų mūsų šalies istorijoje. Po Melno taikos  Sūduva ir Žemaitija įėjo į Lietuvos valstybės sudėtį, išskyrus Mėmelį (Klaipėdą) ir Mažąją Lietuvą. Pasibaigus

Plačiau

Lietuviškas kryžius

Septynios lietuviško kryžiaus taisyklės: darna, spinduliai, aidai, skrietas, vilnis, nenatūra, nemodernas. Nustebau nustebinęs menotyros daktarę, savadarbį kalvio kryžių pavadinęs lietuvišku — „Kaip tai lietuviškas, kodėl? Du dešimtmečiu tyrinėju kryžiaus dailės niuansus, bet nežinau tokio — nėra savito lietuviško kryžiaus!“ Apsidairiau: tikrai, nei mokslinėje, nei mistinėje, nei dogmatinėje bažnyčios literatūroje, enciklopedijoje, jokiuose žinynuose neradau lietuviško kryžiaus aprašymo, tokios

Plačiau

Pasidalijo keturių regionų šventiniais valgiais: Suvalkijoje kūčiukus verda, o Žemaitijoje neapsieinama be kastinio

Kad ir kokiame Lietuvos regione begyventume, Kūčios – viena laukiamiausių metų švenčių. Labiausiai visus regionus jungia balta staltiesė, ramybė ir šeimos susibūrimas aplink stalą Kūčių vakarą. Tačiau kokie patiekalai išskiria kiekvieną šalies regioną? Atsako vaistininkai iš Telšių, Marijampolės, Panevėžio ir Druskininkų. Žemaitija „Gintarinės vaistinės“ vaistininko iš Telšių Kęstučio Beržinio teigimu, šventas

Plačiau