Pagrindinis > Toli – arti

Hull – garsi giminė: Cordell Hull – JTO tėvas

Kai išleisdamas savo knygą apie Vilkaviškį pasirašiau dviguba pavarde, daug kas stebėjosi. O aš tenorėjau atkurti istorinį teisingumą. Pagal giminės legendą, Hull pavardės pradininkas caro Rusijoje esą buvo jūreivis iš Hull uosto (Didžioji Britanija). Panaršęs internete suradau gausybę Hull pavardžių JAV. Nustebino Cordell Hull (1871–1955) istorija. Šis Hull giminės palikuonis nuo

Plačiau

Suvalkijos litvakų keliais: Virginijos salų gubernatorius – iš Pajevonio

Izraelyje gyvenantis Vilkaviškio garbės pilietis Ralph Salinger, tyrinėdamas savo giminės sąsajas su Suvalkija, surado garsų giminaitį, kuris JAV prezidento Dž. Kenedžio laikais buvo Virginijos (Hargelių) salų gubernatoriumi. Ralph Salinger rašo: ,,Suradau Esteros Rosen iš Mergelių salų prosenelės Sandra Boak Grace mirties liudijimą. Esteros tėvas buvo Hirschas Rausukas ir Geta Freeman iš

Plačiau

Purimo išvakarėse žydų bendruomenė kviečia išsikepti „Hamantašen“ sausainių

Vasario 25 d. švenčiamas Purimas – pati linksmiausia iš žydų švenčių, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Šią dieną tradiciškai valgomi trikampiai „Hamantašen“ sausainiai, kuriais šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vaišins ir valstybės vadovus. „Purimo esmė – švęsti gyvenimą visame jo pilnume. Tai linksma šventė – tą dieną reikia

Plačiau

Priimti gyvenimą

Laikai, kuriais dabar gyvename, ir situacija, kurion patekome, tenka pripažinti, yra netikėta ir neįprasta. Tačiau, žvelgiant į istoriją, ne to dar būta ir ne per tokius dalykus pereita. Šiuos žodžius man įkūnija paveikslas, kuris įstrigo atmintyje, kai lankiausi Berlyne, Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčioje, viename iš įsimintiniausių  miesto simbolių, ir jo istorija. Ši bažnyčia

Plačiau

Istorija kitaip: Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie lietuviškos trispalvės istoriją Gedimino bokšte

V. – Guodotinas broli, Jonai! Sausio pirmoji Lietuvoje paskelbta Vėliavos diena. Ką mes žinome apie jai reikštą pagarbą per 100 metų nuo jos sukūrimo? Tad gal prisiminkime Lietuvos vėliavos istorijos kelią iki šių dienų. Juk LDK vėliavą, bene pats siūlei patvirtinti Lietuvos respublikos vėliava. J. – Na, manau, kad ši vėliava

Plačiau

Viešnagė „Bermudų trikampyje“ III

III. Pagaliau atsisveikiname su šio keisto kaimo gyventojomis, sėdame į mašiną ir – namo. Dar neišvažiavusios iš kaimo, stabtelime prie didžiulio maumedžio, augančio, kaip pavyko sužinoti anksčiau, jau mirusios sodybos kieme. „Augantis“ – netikslus apibūdinimas, greičiau  – augantis ir merdintis vienu metu, mat koks penkdadalis nuo šaknų – vešlumo įsikūnijimas, tačiau

Plačiau

Viešnagė „Bermudų trikampyje“ II

Mes suglumusios linktelime. Nieko negaliu atsakyti moteriai, štai tokiu netikėtu rakursu prabilusiai apie Suvalkijos „Bermudų trikampį“. O ji ir nelaukia atsakymo. – Kad egzistuoja gyvųjų ryšys su mirusiaisiais, net neabejoju, o aš pati ryšį su mirusiųjų pasauliu pajutau iškart po senelės mirties, – tęsia Marija. – tad jaučiu, kad mirusiųjų (ir

Plačiau

Viešnagė „Bermudų trikampyje“ I

...Šią istoriją viešai kažkada norėjau nutylėti. Juk ką žmonės pasakys?! Pamanys, kad man pasimaišė. O juk tuomet visuomenės nuomonė atrodė tokia svarbi! Išdrįsau prabilti apie tai, kas ten dėjosi iš tikrųjų, tik po beveik dvidešimties metų, kai jau visiškai nesvarbu, nei ką pasakys, nei juo labiau – ką pamanys... ...Tai buvo,

Plačiau

Istorija kitaip: Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie didįjį Suvalkijos knygnešį Petrą Mikolainį

V. – Guodotinas broli, Jonai! Ma vis neduoda ramybės mintijimas, kad per mažai Lietuvos kūrėjus žino mūsų tautiečiai. Argi kas žino, tarkime, kas toks Petras Mikolainis, kokie jo nuopelnai atgimstančiai Lietuvai ar kur yra jo gimtinė? J. – Ko norėti, Vinculi! Žmoneliams rūpi, kaip per pandemiją išgyventi, darbų neprarasti,

Plačiau

Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje

Keliaudamas Gauronskių keliais, aplankiau Zalesją, Baltarusiją ir Veisiejus. Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas Gaurosnskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija Valavičiene turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m., kuri mirė 35 metų, Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m., mirusią 25 metų,

Plačiau

Alternatyvioji istorija: keturios Jogailos vedybos

Smalsus protas dažnai užduoda klausimų, ar istoriją, kurią mums surašo istorikai, rašytojai, ištransliavę menininkai, yra arti tiesos tų įvykių, apie kuriuos skaitome tekstuose. Gali būti ir kitos tų įvykių versijos! ,,Kas būtų, jeigu būtų“, nuo šio klausimo istorikai nusigręžia, nes tikroji istorikų duona yra ieškoti šaltinių, juos lyginti ir pateikti

Plačiau

Populiarioji istorija: Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Dzūkijos švietėją iš Suvalkijos, kunigą Juozapą Galecką

V. – Guodotinas broli, Jonai! Ar galėjome kuomet pamislyti, kad kunigai aukos šv. Mišias tuščiose bažnyčiose. Caro kazokai žmonelius iš bažnyčių nagaikomis vaikė, prisimink Kražių skerdynes, bolševikai bažnyčias ir cerkves griovė, o Dievo namai niekuomet nebuvo tušti. J. – Vinculi, mudu gi gydytojai, žinome, kokia baisi zaraza šmėklioja tarpe žmonelių. Pamenu

Plačiau

Kaip Hitleris pardavė Suvalkiją, arba kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine

Sausio 10 d. sukako 80 metų nuo Stalino ir Hitlerio sandėrio, parduodant Suvalkiją rusams. 1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir F. Schulenburgas (Vokietijos pasiuntinys Maskvoje) pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. ,,Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939 IX

Plačiau

Tai įdomu: kur dingęs Stradivarijaus smuikas?

Jau 300 metų pasaulyje sklando legendos apie ypatingą skambesį išgaunančius Stradivarijaus smuikus. Italų Stradivari šeima XVII–XVIII a. iš ypatingos medienos pagamino virš tūkstančio smuikų. Teigiama, kad Antonio Stradivari, gyvenęs Kremonoje, per savo gyvenimą 1644–1737 m. pagaminęs 960 smuikų. Iki šių dienų išlikę gal 400–500 smuikų. Galbūt daugelis svajoja senelio skryniose surasti

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Dzūkijos perlą – Veisiejus, Zamenhofą ir Paežerių dvaro grafienę Nataliją Oginską-Gauronskienę

V. – Guodotinas broli, Jonai! Kaip miela vakarais žmonelius išvysti mūsų aikštėje. Vaikščioja, kaip buvo pranašės Mikaldos knygoje išpranaušauta: žmogus vengs žmogaus, vien jo pėdas išvydęs. J. – Sniego daug, pėdų irgi daug. Baidosi žmoneliai, bijo net toliau miesto išvykti. V. – Kol ateis vasara, gal ir mudu bent mintimis pakeliaukime po

Plačiau

Veisiejų mūšis. 1967-ieji

Karštą saulėtą 1967 metų vasarą į Veisiejus atvyko Vilniaus universiteto studentų etnografinė ekspedicija. Grupės vadovė prof. Pranė Dundulienė energija ir jaunyste trykštantį jaunimą apgyvendino mediniame namelyje ant ežero kranto. Pakrantėje snaudė senos valtys, ajerai kėlė savo žalias galvas, o į ežero bangas sušokę vaikinai linksmai taškėsi su kurso merginomis. Vaikinai ir

Plačiau

Istorija kitaip: Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie ,,Šventąją kontrabandą“

V.- Guodotinas broli Jonai! Esu nustebintas, koks nepakitęs yra pasaulis nuo mūsų jaunystės laikų. Lietuvos pasienyje su Karaliaučiaus kraštu ir toliau klesti... kontrabanda. J.- Nelygu kokia kontrabanda. Mudu juk irgi kontrabandą skatinome. Tu per Širvintos tiltą raštus į prūsus nešei, o mūsų knygelės ir laikraščiai per Vištytį, Kybartus, Lauckaimį, Naumiestį, Slibinų

Plačiau

Istorija kitaip: Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Gediminaičių kilmę iš Sūduvos

V.- Guodotinas broli Jonai! Štai palydėjome dar vienerius metelius. Galime pasvarstyti ar dar mes reikalingi Lietuvai, ar kam įdomi Lietuvos istorija. Mokslininkė  N. Putinaitė skelbia, kad mudu jau neaktualūs Lietuvai?! O tu, Joneli, esi likęs tik tautos simboliu, nes, girdi, tavos pažiūros esą antieuropinės ir antikrikščioniškos. J. - Va, Vinculi, yra

Plačiau

Perlojos ekspedicija: 1970 metai

Prieš 50 metų į istorinį Perlojos miestelį iš Vilniaus universiteto atvykusi studentų istorikų ekspedicija užrašinėjo senovines dainas, papročius, rinko kaimo buities eksponatus. Vilniaus Alma Mater auklėtinius lydėjo ir globojo universiteto etnografė prof. Pranė Dundulienė Tačiau jaunieji istorikai nebuvo siunčiami į kaimus užrašyti autentiškų Perlojos Respublikos istorijos įvykių, pokario partizaninės kovos dalyvių

Plačiau

Etnologas L. Klimka: šiųmetės Kūčios – pirmos tokios po 800 metų

Dėmesys šeimai, etnografiniai papročiai ir senolių tradicijos. Kalbėdamas apie tokias šv. Kūčias, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka per artėjančias šventes ragina grįžti prie praeities, santūrumo ir šiltesnio šeimos bendravimo. Jo teigimu, ši šventoji vakarienė yra ypatinga, Lietuvoje nuo seno turėjusi išskirtinę simboliką, o šiemet dėl išskirtinio planetų

Plačiau