– Godotinas broli Jonai! Ar pastebėjai, kiek tavo vardo aikštėje vakarais gražaus jaunimo susirenka, sėdi prie tavo kojų ir klausosi iš jų kuprinių sklindančios muzikos. Kodėl jaunimas nedainuoja, kaip kad mudu jaunystėje? – Matai, Vinculi, dainai reikia erdvės, upės vingio, pievų kvapo, o čiagi akmuo. O groja tai iš naujoviškų fonografų.
Plačiau
Keliaudamas po Žemaitiją, vėl suradau iš Suvalkijos kilusių asmenybių pėdsakų. Tai vyskupai Justinas Staugaitis, Vincentas Borisevičius ir Jurgis Tiškevičius. Ypač žymus šio vyskupo, gimusio 1596 metais Vištyčio dvare, indėlis Žemaitijoje skleidžiant ir įtvirtinant krikščionybės ženklus. Šis pagoniškų papročių kraštas vėliausiai priėmė krikščionybę, o vyskupas J. Tiškevičius statydamas bažnyčias ir įrengdamas
Plačiau
Išsiilgę bendravimo ir kelionių, diabeto klubo ,,Insula“ nariai išsiruošė į keliones po Lietuvą ir poilsį prie jūros. Prisiklausę pasakojimų apie garsiąsias dzūkių bandas, insuliečiai kelionę su istorija po Dzūkiją ir Suvalkiją pradėjo nuo Nemajūnų, kur bendruomenės namuose skanavo tradicinį patiekalą iš bulvių – ant kopūsto lapų krosnyje iškeptas bulvines bandeles, ragaudami
Plačiau
Po visus poilsiautojų kiekio Palangoje rekordus sumušusio savaitgalio, netyla kalbos, ar išties Lietuvoje saugiausia ir geriausia ilsėtis. Minios žmonių paplūdimiuose, eilės kavinėse, kamščiai gatvėse priimtini toli gražu ne visiems poilsiautojams. Socialiniai tinklai ūžia nuo tokių atostogų patirčių, kaip ir palyginimų: vaizdų iš ramių, apytuščių, išpuoselėtų netoliese esančių kitų Europos šalių
Plačiau
...Jos „credo“ yra labai paprastas, tačiau kupinas nepaprastos išminties. Arkangelo Mykolo žodžiai – „Niekada nebijok būti tikru savimi ir parodyti save, koks iš tiesų esi, nes ir apsiklijavęs deimantais, deimantu netapsi“ – yra ne tik jos „credo“, bet ir kelrodė žvaigždė, leidžianti jai diagnozuoti žmogaus būseną, energetinį lygį, sielos, dvasios
Plačiau
– Godotinas broli, Jonai! – Esame gydytojai, tu medicinos mokslus krimtai Varšuvoje, aš – Maskvoje. Gal prisiminkime, kaip Lietuvos valstybę atkūrus vystėsi medicinos mokslas. Kas buvo tie medikai pirmeiviai? – Kuriantis Vytauto Didžiojo universitetui, steigėsi ir Medicinos fakultetas. Vienas iš kūrėjų – profesorius Jurgis Žilinskas, žymus anatomas ir antropologas. – Ar jis kilęs
Plačiau
Tyrinėjant praeitį, istorikai patikimais šaltiniais laiko dokumentus, rečiau atsiminimus. Dažnai atsiminimų autoriai būna šališki, per laiko tėkmę išsitrina įvykių, faktų tikroviškumas. Net ir dienoraščius rašantys neišvengia per savo matymo prizmę pateiktų įvykių interpretacijų. Lietuvos istorikai, skaitydami kaimyninių šalių vokiečių, rusų, lenkų kronikas, jas lygina su kitais šaltiniais. Tačiau atsiminimų knygose gausu
Plačiau
Šių dienų motinoms tenka dideli iššūkiai: saugoti gyvybę nuo pat prasidėjimo momento ir melsti Dievo malonės savo vaikams. Tai yra pats svarbiausias pasirinkimas – skleisti gyvybės kultūrą. Kretingos „Motinos maldoje“ grupelė sugalvojo atšvęsti įkūrimo 20 – metį piligriminiu žygiu „Kretinga – Kryžių kalnas“. Jame pakvietė prisijungti mamas iš visos Lietuvos.
Plačiau
1935–1936 m. Suvalkijoje, ypač Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių apskrityse, kilę ūkininkų streikai sukrėtė autoritarinį A. Smetonos režimą. Suvalkijos ūkininkų streikas kilo dėl kelių svarbiausių priežasčių. Jį netiesiogiai paskatino A. Smetonos režimo nelankstumas sprendžiant krašto problemas bei piliečių teisių ir laisvių apribojimas. Tiesioginė priežastis – tai 1929 m. pasaulinės ekonominės krizės pasekmės Lietuvos
Plačiau
Netylant kalboms, ar keliauti, o jei keliauti, tai kur keliauti, Graikija tyliai ramiai pelnė vienos iš saugiausių šalies kelionių šiandien, titulą. Titulas gal ir per garsiai skamba, bet svetingieji graikai jau kurį laiką su nekantrumu laukia pamilusių ar atrandančių jų gimtąją šalį, turistų. Salos tapusios tikromis ramybės oazėmis, jaukumu dvelkiantys
Plačiau
– Godotinas broli, Jonai! Visa Lietuva liepos 6 d. garbavojo karalių Mindaugą, giedojo mano himną, bet man vis tiek knieti paklausti, ar toks jau didingas buvo tas pirmasis mūsų karalius. Rusų metraščiai tai apie jį kalba kaip brolvaikių ir giminaičių nemėgiamą buvus. – Švelniai pasakei – nemėgiamą. Rusų metraščiai rašė, kad
Plačiau
Šunskai – gyvenvietė, apsupta miško ir gražios Šešupės. Čia senovėje buvo sengirės, gyveno meškos. Tai nėra viena iš seniausių Sūduvos gyvenviečių, bet manoma kad jau 1710 metais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais Šunskuose (tuomet vadinta Šumsku) buvo koplytėlė, namai netoli jos. Tik gaila, kad jie buvo tušti, nes dėl tuo metu siautusio
Plačiau
Jau šią savaitę švęsime vasaros saulėgrįžą, dar vadinamą Rasos švente arba Joninėmis. Ilgiausią metų naktį Lietuvos miestai ir miesteliai kviečia sutikti trankiose šventėse, o šalies nacionaliniai parkai skatina laisvadienį išnaudoti mūsų gimtojo krašto pažinimui. Vasaros saulėgrįžos šventė, tai mitologija apipinta diena, dar senovėje dedikuota gamtos stichijų pagerbimui, ypatingą dėmesį skiriant vandeniui,
Plačiau
– Godotinas broli Jonai. Gyvendamas Vilniuje, bendravai su gausiu būriu ne tik suvalkiečių, bet ir dzūkelių. Prisiminkime juos. – Čia, Suvalkijoje, mes vis giriamės, kad Lietuvą kūrė veik vieni suvalkiečiai, bet aš pažinau ir puikių bendraminčių iš Dzūkų krašto: M. K. Čiurlionį, A. Žmuidzinavičių, V. Krėvę, T. Vaičiūnienę. – Priminkime iš šio
Plačiau
Rusija, Rytų Sibiras, Karslago lageris Nr. 7, 1942 m. pavasaris, taiga, miško kirtimų proskyna. Trumpa politinių kalinių iš Lietuvos poilsio valanda, pietūs. Dega lauželis, už nugarų su šautuvu stypso siauraakis sargybinis. Žingsnis į šoną, šūvis, taikli Sibiro medžiotojų akis. Susėdę ant rąstagalių grupelėmis, prie kelmų, iš konservinių skardinių ar savadarbių
Plačiau
– Godotinas broli, Vincai. Ar tu girdėjai, koks lietuvis vilkaviškietis Smetonos laikais Kauną garsino? – Kaipgi, teko, taigi net du keistuoliai iš Suvalkijos, du originalai, bičiuliai: Petras Rimša, apie jį jau mudu šnekėjome, o kitas tai poetas, tas tavo giminaitis J. A. Herbačiauskas. To patrakusio keistuolio visur buvo pilna, universitete Kaune
Plačiau
– Godotinas broli, Jonai. Besigrožėdami vasaros saulute ir vaiskia žaluma, mudu čia, Suvalkijos širdyje, prisiminkime iškilius suvalkiečius, mūsų bendraamžius, garsinusius mūsų tėvynę Lietuvą, o dabar vis rečiau prisimenamus. Esame iš knygnešių epochos, kuomet lietuviškas žodis buvo po caro padu. Smagu matyti, kad knygnešių atminimas gražiai pagerbtas mūsų krašte: koplytstulpyje prie miesto
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Ir vėl radau tave susimąsčiusį. Kas gi dabar trukdo budėti Lietuvos žemelėje? Juk, pasak tavęs, laimingas būsi, kai ,,lietuvybė stosis“. Laisva gi mūsų Lietuvėlė. Ko dar čia dūmoti? – Matai, Vinculi, tu ten prie valdžios vartų rymai, o aš čia, aikštėje, visko prisižiūriu, prisiklausau. – Ir kas gi
Plačiau
Sūduvos žydų kultūros fondas, puoselėdamas regiono žydų istoriją, spaudai rengia vilkaviškiečio Šmariahu Pustapetskio Sibiro tremties atsiminimų knygą ,,Kelias iš Lietuvos į Sibirą ir Izraelį“. Leidinio redaktorė – žydų kultūros ir istorijos žurnalo ,,Brasta“ leidėja bei redaktorė Dalia Epšteinaitė, bendradarbiai Vilkaviškio Verslo ir turizmo centro direktorius Vitas Girdauskas ir istorikas Antanas
Plačiau
Kelionę į Etiopiją nulėmė du faktoriai. Pirmasis – mistinis, susijęs su dviem Lucy: manosios knygos heroje ir daugiau nei prieš tris milijonus metų gyvenusios – žmonijos pramote vadinamos – australopitekės griaučiais, saugomais Etiopijos nacionaliniame muziejuje Adis Abeboje. Tačiau apie tai kada nors ateityje ir kitur (tiksliau, manojo romano „Mirties bėgliai“ antros
Plačiau