Pagrindinis > Toli – arti

Per Jonines į gamtą – laisvadienis puiki proga pažinti savo kraštą

Jau šią savaitę švęsime vasaros saulėgrįžą, dar vadinamą Rasos švente arba Joninėmis. Ilgiausią metų naktį Lietuvos miestai ir miesteliai kviečia sutikti trankiose šventėse, o šalies nacionaliniai parkai skatina laisvadienį išnaudoti mūsų gimtojo krašto pažinimui. Vasaros saulėgrįžos šventė, tai mitologija apipinta diena, dar senovėje dedikuota gamtos stichijų pagerbimui, ypatingą dėmesį skiriant vandeniui,

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie bendražygius ir bičiulius iš miškingosios Dzūkijos. Aktorė Teofilija Vaičiūnienė

– Godotinas broli Jonai. Gyvendamas Vilniuje, bendravai su gausiu būriu ne tik suvalkiečių, bet ir dzūkelių. Prisiminkime juos. – Čia, Suvalkijoje, mes vis giriamės, kad Lietuvą kūrė veik vieni suvalkiečiai, bet aš pažinau ir puikių bendraminčių iš Dzūkų krašto: M. K. Čiurlionį, A. Žmuidzinavičių, V. Krėvę, T. Vaičiūnienę. – Priminkime iš šio

Plačiau

Sibirietiška drama: pietūs kedrų paunksmėje, arba Šmariahu pasikalbėjimai su Kaziu Rytų Sibiro taigoje 1942 m. apie Vilkaviškį ir Lietuvos prezidentus

Rusija, Rytų Sibiras, Karslago lageris Nr. 7, 1942 m. pavasaris, taiga, miško kirtimų proskyna. Trumpa politinių kalinių iš Lietuvos poilsio valanda, pietūs. Dega lauželis, už nugarų su šautuvu stypso siauraakis sargybinis. Žingsnis į šoną, šūvis, taikli Sibiro medžiotojų akis. Susėdę ant rąstagalių grupelėmis, prie kelmų, iš konservinių skardinių ar savadarbių

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie J. A. Herbačiauską – lietuvį Lenkijoje, lenką – Lietuvoje

– Godotinas broli, Vincai. Ar tu girdėjai, koks lietuvis vilkaviškietis Smetonos laikais Kauną garsino? – Kaipgi, teko, taigi net du keistuoliai iš Suvalkijos, du originalai, bičiuliai: Petras Rimša, apie jį jau mudu šnekėjome, o kitas tai poetas, tas tavo giminaitis J. A. Herbačiauskas. To patrakusio keistuolio visur buvo pilna, universitete Kaune

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie knygnešių epochos įamžintoją Petrą Rimšą

– Godotinas broli, Jonai. Besigrožėdami vasaros saulute ir vaiskia žaluma, mudu čia, Suvalkijos širdyje, prisiminkime iškilius suvalkiečius, mūsų bendraamžius, garsinusius mūsų tėvynę Lietuvą, o dabar vis rečiau prisimenamus. Esame iš knygnešių epochos, kuomet lietuviškas žodis buvo po caro padu. Smagu matyti, kad knygnešių atminimas gražiai pagerbtas mūsų krašte: koplytstulpyje prie miesto

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Leoną Prapuolenį, kovojusį ir su raudonaisiais, ir su rudaisiais okupantais

– Godotinas broli Jonai! Ir vėl radau tave susimąsčiusį. Kas gi dabar trukdo budėti Lietuvos žemelėje? Juk, pasak tavęs, laimingas būsi, kai ,,lietuvybė stosis“. Laisva gi mūsų Lietuvėlė. Ko dar čia dūmoti? – Matai, Vinculi, tu ten prie valdžios vartų rymai, o aš čia, aikštėje, visko prisižiūriu, prisiklausau. – Ir kas gi

Plačiau

Šmariahu Pustapetskis – žmogus legenda

Sūduvos žydų kultūros fondas, puoselėdamas regiono žydų istoriją, spaudai rengia vilkaviškiečio Šmariahu Pustapetskio Sibiro tremties atsiminimų knygą ,,Kelias iš Lietuvos į Sibirą ir Izraelį“. Leidinio redaktorė – žydų kultūros ir istorijos žurnalo ,,Brasta“ leidėja bei redaktorė Dalia Epšteinaitė, bendradarbiai Vilkaviškio Verslo ir turizmo centro direktorius Vitas Girdauskas ir istorikas Antanas

Plačiau

Kasdienybė be civilizacijos grimo, arba kelionės į Etiopiją fragmentai

Kelionę į Etiopiją nulėmė du faktoriai. Pirmasis – mistinis, susijęs su dviem Lucy: manosios knygos heroje ir daugiau nei prieš tris milijonus metų gyvenusios –  žmonijos pramote vadinamos – australopitekės griaučiais, saugomais Etiopijos nacionaliniame muziejuje Adis Abeboje. Tačiau apie tai kada nors ateityje ir kitur (tiksliau, manojo romano „Mirties bėgliai“ antros

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu, lietuvystės Moze

– Godotinas broli Jonai! Ar žinai, kad mudu abudu pagerbti, įamžinti skulptūrose tik Vilniuje ir Vilkaviškyje? Štai Birštone, kurorto aikštėje, rymai vienas, nėra net su kuo pasišnekėti. O apie mus Lietuvoje daug rašo, ypač tave garbavoja. Net dvi knygos šiemet pristatytos Vilniaus Knygų mugėje. Tai A. Grigalevičiaus išsami trilogija ir

Plačiau

Vinco pasižodžiavimai su Algirdu apie kelionę į Lietuvą ir Vilkaviškį

Šį kartą dr. Vincas Kudirka „kalbasi“ su buvusiu kraštiečiu Algirdu Margeriu, knygos ,,150 dienų Tarybų Lietuvoje“ autoriumi. – Drauge Algirdai! O gal Pone Algirdai! Nežinau, kaip į tave kreiptis. Skelbiesi lietuviu, rašytoju, kovotoju už liaudies laimę. Atkutai ten, Amerikoje, gražiu Margerio vardu įsivardinai. Bet esi tik šeštokiukas iš Sarmačinų kaimo. Sakai,

Plačiau

Jono pasikalbėjimai su Aleksandru apie Lietuvos pirmojo prezidento gyvenimo vingius

– Godotinas broli, Aleksandrai. Senais laikais, prieš 100 metų, mudu stovėjome greta,  kurdami Lietuvos valstybę. Tačiau man graudu, kad esi, pasak istoriko Alfonso Eidinto, ,,bene labiausiai užmirštas tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas“. Tikiu, kad mūsų pokalbis pažadins istorinę atmintį, sustiprins būsimų kartų lietuvišką pilietinę tapatybę. – Mielas broli Jonai, menu, kad mudu

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie bičiulį kunigą Kazimierą Prapuolenį

– Godotinas broli, Jonai! Prisiminkime tuos gerus laikus, kai buvome jauni ir dirbome Lietuvai. Kiek gražių žmonių mes sutikome! – Ir ypač iš Vilkaviškio krašto. Pamenu, kai grįžau iš Bulgarijos į Vilnių, susirūpinau Lietuvos dvasinio ir istorinio paveldo išsaugojimu ir įkūriau Lietuvių mokslo draugiją. Gražus būrys vyrų susirinko, nuo rašytojų iki

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Lietuvos žydų istoriją

– Godotinas broli Jonai! Teko girdėti, kad šie metai Lietuvoje paskelbti kaip žydų istorijos ir kultūros metai. Pakalbėkime apie tai. – I vė tu, Vincai, apie žydus, ar nepabodo, juk jau mano ,,Aušroje“, ma pavelinus (leidus) 1885 m. Nr. 6 publikavau tavo pirmą rašinį, eiliuotą vertimą ,,Kodėl žydai nevalgo kiaulienos.“ Juk

Plačiau

Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie pavietrę (marus, epidemijas) pasaulyje ir Lietuvoje

– Godotinas broli Jonai! Ko tokis susimąstęs sėdi, nematau nei žmonių, nei fontanų aikštėje. Sakau, kiba kokia pavietrė (maras, epidemija) Lietuvėlėn užklydo? – Taigi, kadgi pavietrė užėjo. Agi neveizėji, miestas tuščias kaip po Didžiojo karo, tuščia, nyku, tik balandžiai lesinėja ir antys Šeimenoje krykštauja. Jeigu koks špokas (varnėnas) mą ant galvos

Plačiau

Skulptūra su kauke – gydytojui, metusiam iššūkį epidemijoms

Kai nebuvo karantino, ši bronzinė skulptūra Vilniuje retai būdavo vieniša. Prie jos būriuodavosi turistai – fotografuodavo iš įvairių kampų, pozuodavo drauge. Dabar prie vienišos skulptūros Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje stabteli toks pat vienišas praeivis arba dviratininkas. Išsitraukia telefoną ir fotografuoja – tikriausiai ne dėl to, kad įdomi skulptūra, o

Plačiau

Negalime keliauti – dalinkimės prisiminimais. Činkve Terė, arba penki spalvingi miesteliai

            Činkve Terę (Cinque Terre) Italijoje, arba kitaip „Penkias žemes“, sudaro penki žavūs miesteliai: Monterosso al Mare, Varnazza, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore. Jie įsikūrę ant vaizdingų Ligūrijos jūros pakrantės skardžių įrengtose terasose. Činkve Terės miesteliai sausumos keliais nėra pasiekiami. Juos aplankyti galima tik vandens keliu arba pėsčiomis. Tiesa, per šiuos miestelius  nutiestas geležinkelis iš La Specijos.

Plačiau

Sankt Peterburgas: Peterhofas

Peterhofas – imperatoriškų pastatų ansamblis, apsuptas įspūdingų parkų, sodų ir fontanų kompozicijų. Tai viena iš pačių gražiausių vietovių visame Sankt Peterburge ir jo apylinkėse, iš kur nesinori išvykti. Fontanų sostine, arba rusų Versaliu, vadinama įspūdinga vieta Peterhofe knibždėte knibžda turistų. Ir tai nėra atsitiktinumas. Elegantiškų Peterhofo sodų, fontanų ir rūmų atsiradimas buvo smarkiai įtakotas

Plačiau

Kelias į Kovo 11-ąją

Sąjūdžio tikslas – Lietuvos nepriklausomybė Jau užaugo karta gimusi Nepriklausomoje Lietuvoje. Iš istorijos vadovėlių ir socialinių tinklų puslapių iškyla didvyriškos ir vieningos tautos paveikslas, atvedęs į laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias. Nepriklausomos Lietuvos idėja buvo slopinama okupacinės valdžios struktūrų,  bet  dar gyveno karta, kuri gimė ir augo tarpukario nepriklausomoje valstybėje. Tereikėjo tik kibirkšties,

Plačiau

Sankt Peterburgas: Petropavlovsko tvirtovė

Kelionės – nuostabus atostogų, laisvalaikio praleidimo būdas. Jos – ne tik pažintis su lankomos šalies istorija ir kultūra, bet ir naujų potyrių, savęs atradimo galimybė. Kelionės puikios dar vienu aspektu: be galo malonus jų laukimas, planavimas, svajojimas apie būsimą išvyką, o sugrįžus į namus, bevartant nuotraukų albumą – atgaiva prisiminimais. Šie išgyvenami jausmai, pažadina norą

Plačiau

Vilkaviškio ištakų beieškant: ar švęsime Vilkaviškio miesto paminėjimo 400-tį?

Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėta Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno,

Plačiau