...Šita tarnystė niekada nesibaigia, nes ji susijusi su nepaliaujamu atradimų džiaugsmu, visiškai nepriklausančiu nuo bėgančių metų, sukauptos gyvenimiškosios patirties. Tokia tarnystė, vadinama ir pašaukimu, – ir istoriko, Kalvarijos krašto muziejaus muziejininko Alvydo TOTORIO (g. 1952 m. balandžio 15 d.) lemtis. Šio žmogaus gyvenimo kelias, rodos, nuo pat vaikystės buvo nulemtas,
Plačiau
Nuostabus jausmas, kai žengdamas XXI amžiaus miesto gatve mintimis iškart gali nusikelti šimtmečiu ir daugiau atgal, nes jau nevalingai atmintis rikiuoja praeities vaizdą iki smulkiausių detalių, netgi tuomet gyvenę žmonės stoja prieš akis tarsi šių dienų pažįstami, bičiuliai. Ir visa tai – puikiai žinant, jog pats esi XXI amžiaus žmogus!
Plačiau
Dabar jis galėtų juokauti: jo likimas buvo užkoduotas... pavardėje, tik ne iš karto atspėtas. Taigi, kokias asociacijas sukelia žodis „pūkas“? Net nesvarstydami daugelis kalbėtų apie lengvumą, plastiškumą, kai kurie prisimintų eleganciją, romantiką, o vienetai – sunkų darbą, pasiaukojimą, kurio rezultatas lengvas kaip pūkas, taip vainikuojantis visą vargą į tikslą. Tiesa,
Plačiau
Tarp meno ir amato – taip apibūdina savo kasdienį darbą, kurio net pats grynu menu nevadina, dažnai įvairiose Lietuvos mugėse, masinėse šventėse sutinkamas sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senosios juvelyrikos amato puoselėtojas Rimantas ORDINAS (g. 1962 m.), kurio kurtais papuošalais puošiasi ir etnografiniai kolektyvai, ir teatrai, ir pavieniai asmenys (neseniai
Plačiau
„Specialistas nuo Dievo“, – taip kalbama apie žmonės, kurių gyvenimo prasmė, tikslas ir pašaukimas yra jų kasdienis darbas. Tik tokie žmonės pasiekia, rodos, neįmanomų aukštumų, mat jų ir kūnas, ir siela yra visuomet ten, savo darbe, aukščiausioje jų saviraiškoje. ...Šio žmogaus ilgai pristatinėti nereikia: jo, kaip kultūrizmo ir fitneso trenerio, vardas
Plačiau
Kartais žmogus į savo kelią pašaukiamas po ilgų ieškojimų, klaidžiojimų, o kartais jau nuo pat kūdikystės žino, kur jo vieta, ir tas žinojimas verčia nepaisyti jokių sunkumų, įveikiant visas kliūtis pakeliui į savo pašaukimą. Itin subtiliai, tačiau su nė kiek ne mažesne jėga šaukia žmogų muzika... ...Kol kas jos balsas neskamba
Plačiau
...Reikėjo, tebereikia ir – be jokių abejonių – visada reikės jam, anot žinomos dainos, beribio dangaus, lėktuvo šturvalo ir skrydžio svaigaus, mat tai jo didžioji gyvenimo aistra, svajonė, iš kurios niekada neišaugama, nors ir seniai būna išaugta iš tų laikų, kai lėktuvo sparnai buvo lankstomi iš popieriaus. Tai – jo
Plačiau
...Jo darbas – su... mirtimi. Tiksliau – dirbti tuomet, kai mirtis jau būna atlikusi savo darbą. Marijampolietį Narą NAVICKĄ, kaip laidotuvių organizatorių, sunkiomis amžino atsisveikinimo su brangiu, artimu žmogumi akimirkomis padedantį išlaikyti tvarką, visada randantį tinkamą žodį, pažįsta kone visa Marijampolė (ir ne tik!), o vyresnioji miesto karta jį prisimena
Plačiau
Žmogaus likimas – pati paslaptingiausia jėga, gebanti kurti tokias istorijas, kokių net nesusapnuotum pačiame neįtikėčiausiame sapne. O jeigu dar pats žmogus pasirenka savo likimą, jo sukurta istorija tampa išties kvapą gniaužianti. Marijampoliečiai Irena ir Vidas Lietuvninkai prie tokios istorijos pirmą kartą prisilietė prieš gerą dešimtmetį, tačiau žmogaus, savo gyvenimu sukūrusiu
Plačiau
Marijampolietė Kamilė ZAVECKAITĖ jau keleri metai – tik viešnia savo gimtajame mieste. Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dešimtokė – itin perspektyvi pianistė, laurus pelniusi įvairiuose tokio pobūdžio konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Talentingos ir darbščios mergaitės gyvenimo kelias nuo pat mažumės neatsiejamas nuo muzikos, o pradžia, atvedusi į didžiąsias muzikos scenas, –
Plačiau
Gerbiamas kunigas, poetas Juozas BARKAUSKAS, šiuo metu gyvenantis Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, praėjusį rudenį pasitiko naująja savo poezijos rinktine. Dar spaustuvės dažais kvepianti naujoji jo knyga „Aidint gintaro jūrai“ skirta Baltijos jūrai, skalaujančiai Lietuvos krantus, ir jos artumo sužadintų jausmų, išgyvenimų, minčių proveržiui. Eilėraščiuose, gimusiuose atostogų prie jūros metu,
Plačiau
Kunigą Marių RUDZINSKĄ, Marijampolės Palaimintojo Jono Pauliaus II parapijos kleboną, daugelis jį pažįstančių tikinčiųjų vadina tiesiog kunigu Mariuku, apibūdina jį kaip retą bendravimo dovaną turintį dvasininką. „Su juo gera kalbėti, gera ir tylėti“, – taip sako ne vienas, akcentuodamas kunigo gebėjimą išklausyti, patarti, padėti. Tai jo pašaukimas, didžioji dovana –
Plačiau
Tokie faktai policijos kasdienybėje turbūt neturėtų stebinti (nors ir maloniai) ir atkreipti dėmesį didesnėmis liaupsėmis, nes tik tokius policininkus ir įsivaizduojame kaip normą, būtinybę – drąsius, globojančius ir saugančius, rizikuojančius, laiku suspėjančius visur ir visada, teisingus. Bet kol Lietuvos policijos kasdienybėje kone kasdien paskelbiama apie girtą prie vairo sėdusį policininką,
Plačiau
Pasveikinai draugus? Jau vienas pliusas. Jei žvakių šviesoje, Kai skamba bliuzas... Kai prietema, bet viskas matos Ir girdisi garsai, ir švyti natos. Jauti kiekvieną, net per atstumą, Kiekvieno sau brangaus žmogaus artumą. Mintim gali išeit, sugrįžti. Gali svajot, kas nesvarbu pamiršti. Netradiciškai, eilėmis, šį kartą norisi pradėti straipsnį. Mat šio straipsnio herojaus ir
Plačiau