Pagrindinis > Toli - arti > Tradicijos

Jorė 2024: linkint „gyvo žalio“

Praėjusį sekmadienį, balandžio 28 d., Kulionių kaime (Molėtų raj.) vyko Jorės šventė, viena iš svarbiausių  Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių, šioje vietoje švenčiama jau 22 metus. Šįkart Jorės šventėje buvo paskelbta ir apie Sūduvos romuvos gyvavimą bei pašventinta šios romuvos vaidilė Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė. Jorė (jorėti – augti, plisti, žaliuoti

Plačiau

Etnologė Gražina Kadžytė: „Nepamirškime, kad prie Kūčių stalo, laužiant kalėdaitį, būtina pasakyti du dalykus”

Kūčių vakaras – bene seniausia išlikusi ir per šimtmečius nepakitusi lietuvių šventė, kai už stalo tvyro jauki šeimyniška šiluma, tradiciškai ragaujama visų 12 patiekalų, o vėliau spėliojama, kokie bus ateinantys metai. Etnologė Gražina Kadžytė pabrėžia, kad visų svarbiausia prie Kūčių stalo tiek seniausiais laikais, tiek dabar – padėkoti savo artimiausiems

Plačiau

Papuošalai su kryželiais: ar tai vien tik krikščioniškas simbolis?

Krikščioniškoje religijoje kryžius yra galingas meilės ir pasiaukojimo simbolis, o grandinėlės su kryželiais – vienas iš dažniausių pasirinkimų. Tai simbolizuoja, kad Jėzus, Dievo Sūnus, atėjęs į žemę kaip žmogus, mirė, kad išgelbėtų visus žmones. Jis buvo nukryžiuotas ant kryžiaus, palaidotas, o po trijų dienų prisikėlė iš numirusių. Taigi, krikščionims papuošalai su

Plačiau

Lietuviškas kryžius

Septynios lietuviško kryžiaus taisyklės: darna, spinduliai, aidai, skrietas, vilnis, nenatūra, nemodernas. Nustebau nustebinęs menotyros daktarę, savadarbį kalvio kryžių pavadinęs lietuvišku — „Kaip tai lietuviškas, kodėl? Du dešimtmečiu tyrinėju kryžiaus dailės niuansus, bet nežinau tokio — nėra savito lietuviško kryžiaus!“ Apsidairiau: tikrai, nei mokslinėje, nei mistinėje, nei dogmatinėje bažnyčios literatūroje, enciklopedijoje, jokiuose žinynuose neradau lietuviško kryžiaus aprašymo, tokios

Plačiau

Pasidalijo keturių regionų šventiniais valgiais: Suvalkijoje kūčiukus verda, o Žemaitijoje neapsieinama be kastinio

Kad ir kokiame Lietuvos regione begyventume, Kūčios – viena laukiamiausių metų švenčių. Labiausiai visus regionus jungia balta staltiesė, ramybė ir šeimos susibūrimas aplink stalą Kūčių vakarą. Tačiau kokie patiekalai išskiria kiekvieną šalies regioną? Atsako vaistininkai iš Telšių, Marijampolės, Panevėžio ir Druskininkų. Žemaitija „Gintarinės vaistinės“ vaistininko iš Telšių Kęstučio Beržinio teigimu, šventas

Plačiau

Jonines lietuviai renkasi praleisti ir užsienyje: kaip jos švenčiamos svetur?

Joninių savaitgalis – puiki proga išvykai. Lietuvos pajūrio kurortams skelbiant, kad artėjantį ilgąjį savaitgalį beveik neliko laisvų vietų, lietuviai suskubo kelionių dairytis svetur. „Tez Tour“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad kas dešimtas apklaustasis Jonines norėtų sutikti ne Lietuvoje. Ilgąjį savaitgalį dairosi į užsienio kurortus Kelionių organizatoriaus duomenimis, Jonines svetur švęs daugiau

Plačiau

Kaip suorganizuoti vaiko krikštynų šventę?

Krikštynos yra viena iš pirmųjų vaikučio švenčių, kurios metu susirenka patys artimiausi žmonės. Tam, kad ši šventė būtų jauki ir miela, jai reikia pasitelkti išankstinį organizavimą. Šiuolaikinės vaiko krikštynos gali būti minimos skirtingose vietose: nuo smagių kavinukių iki gamtos apsuptų sodybų.  Ką reikia žinoti apie krikšto tėvų pasirinkimą? Krikšto tėvų tradicija atsirado

Plačiau

Viskas apie esperanto

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais.  2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė

Plačiau

Apie šv. Velykas kalbiškai

Velykos yra kilnojamoji šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas baltarusių k. – „Velikij denj“, pažodžiui – „Didžioji diena“. Toks pavadinimas buvo ir senojoje slavų kalboje. Pirmuosiuose lietuvių raštuose daugiausia buvo vartota vienaskaitinė forma – Velyka. Velýkos yra 1-osios kirčiuotės žodis ir turi tvirtapradį pastoviai kirčiuotą antrą nuo

Plačiau

Tūkstantmetės žydų tautos tradicijos: kas turi būti ant Pesacho stalo

Kovo 27 d. prasideda Pesachas – pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Tradiciškai šios šventės data nustatoma pagal mėnulio kalendorių ir švenčiama stojus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio PESAH, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primena istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto

Plačiau

Purimo išvakarėse žydų bendruomenė kviečia išsikepti „Hamantašen“ sausainių

Vasario 25 d. švenčiamas Purimas – pati linksmiausia iš žydų švenčių, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Šią dieną tradiciškai valgomi trikampiai „Hamantašen“ sausainiai, kuriais šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vaišins ir valstybės vadovus. „Purimo esmė – švęsti gyvenimą visame jo pilnume. Tai linksma šventė – tą dieną reikia

Plačiau

Etnologas L. Klimka: šiųmetės Kūčios – pirmos tokios po 800 metų

Dėmesys šeimai, etnografiniai papročiai ir senolių tradicijos. Kalbėdamas apie tokias šv. Kūčias, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka per artėjančias šventes ragina grįžti prie praeities, santūrumo ir šiltesnio šeimos bendravimo. Jo teigimu, ši šventoji vakarienė yra ypatinga, Lietuvoje nuo seno turėjusi išskirtinę simboliką, o šiemet dėl išskirtinio planetų

Plačiau

Vėlinės: menant amžinąjį ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų

Vis greičiau dienai, vis dažniau sunkiai bepraskverbiančiai saulei iš po sunkios juosvų debesų marškos nyrant į juodą nakties širmą, vis pastebimiau gamtai žengiant į Maros (mirties) žemę, stabtelime prie kauburėlių – tarsi parašytų ir jau užverstų knygų, kad pabūtume su tais, kurie jau anapus ribos, skiriančios du pasaulius: gyvųjų ir

Plačiau

Per Jonines į gamtą – laisvadienis puiki proga pažinti savo kraštą

Jau šią savaitę švęsime vasaros saulėgrįžą, dar vadinamą Rasos švente arba Joninėmis. Ilgiausią metų naktį Lietuvos miestai ir miesteliai kviečia sutikti trankiose šventėse, o šalies nacionaliniai parkai skatina laisvadienį išnaudoti mūsų gimtojo krašto pažinimui. Vasaros saulėgrįžos šventė, tai mitologija apipinta diena, dar senovėje dedikuota gamtos stichijų pagerbimui, ypatingą dėmesį skiriant vandeniui,

Plačiau

Vėlinės – dvasinio šventumo, susikaupimo ir atminimo metas

  Kažkada tu vaikščiojai siaurais takeliais, Šiandien netikėtai aš ten praėjau... Kažkada tu plaukiojai giliais upeliais, Šiandien netikėtai aš ten panirau... Kažkada tu klaidžiojai aukštais kalneliais, Šiandien netikėtai aš ten pakilau... Kažkada ten ilgesį įžiebdavai žvakelėm, Na, o šiandien aš tą ilgesį įžiebus palikau... Šis laikas, kai ryškios rudens spalvos maišosi su pilkais lietaus debesimis, kai vėjas nugali saulę,

Plačiau

Žolinė: metas, kai susitinka vasara su rudeniu

  Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Ši šventė, kaip tradicinė, yra įtraukta į valstybinių švenčių ratą. Pagal seną lietuvių paprotį per Žolinę reikėtų susitikti su giminėmis, pagal šios šventinės dienos orus galima nuspėti, koks bus ruduo. Nuo senų laikų lietuviai tikėjo gamtos ir augalų

Plačiau

Misterija ,,Uždegta žibėki“: ir edukacija, ir atgaiva sielai

Trumpiausios nakties šventė kulminacija Kalvarijos Karališkajame parke buvo premjera – misterija ,,Uždegta žibėki“ (scenarijaus, muzikos autorė bei režisierė Žydruolė  Mankauskaitė-Zenevičienė). Rodos, Joninių šventė, proginis renginys, kurį vietos kolektyvai puošia tuo, ką jau turi (ir tai, be abejo, puiku!), tačiau Kalvarijos kultūros centro folkloro kolektyvas „Diemedis“ bei jo talentingoji vadovė žiūrovui

Plačiau

Senieji vestuvių papročiai iš Onos Griniūtės-Bacevičienės prisiminimų

Ona Griniūtė-Bacevičienė (1884–1972), Prezidento Kazio Griniaus sesuo, knygnešė, gyvenusi Selemos Būdos kaime (Kazlų Rūdos sav.), priklausiusi Marijampolės „Artojų“ draugijai, paliko prisiminimus, kuriuose atgyja to meto gyvenamoji tikrovė, daug dėmesio skiriama etnografijai, papročiams, ypač vestuvių tradicijoms atskleisti. O. Griniūtės-Bacevičienės artimųjų sutikimu, skaitytojas gali pažvelgti į senąsias lietuvių vestuvių tradicijas iš arti.   Vestuvės trukdavo

Plačiau

Pasaulio tradicijos Naujųjų sutikimui, kad jie būtų turtingi

Bent vienas iš mūsų Naujųjų metų pažadų dažnai yra susijęs su finansine padėtimi. Prisipažinkime – nors kartą esame žadėję sau mažiau išlaidauti, susitaupyti dideliam pirkiniui ar net užsidirbti milijoną. Naujų metų pradžioje motyvacija tokius tikslus pasiekti būna didžiausia ir viskas atrodo įmanoma, tačiau kodėl savo sėkmės nepastiprinus keliais ritualais? Nors lietuvių

Plačiau

Lietuvos kulinarijos paveldas: žąsys Lietuvoje ir žąsis šv. Martynui

  Iš žąsų istorijos Lietuvoje Paukštininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Lietuvos karaliaus nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. Lietuviai iki mūsų dienų išlaikė 40-ties paukščių šventę, o žemaičiai tebežino ir tebemoka ruošti apeiginius sakralinius valgius iš kiaušinių. 1557 m., Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto

Plačiau