Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė
Plačiau
Velykos yra kilnojamoji šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas baltarusių k. – „Velikij denj“, pažodžiui – „Didžioji diena“. Toks pavadinimas buvo ir senojoje slavų kalboje. Pirmuosiuose lietuvių raštuose daugiausia buvo vartota vienaskaitinė forma – Velyka. Velýkos yra 1-osios kirčiuotės žodis ir turi tvirtapradį pastoviai kirčiuotą antrą nuo
Plačiau
Kovo 27 d. prasideda Pesachas – pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Tradiciškai šios šventės data nustatoma pagal mėnulio kalendorių ir švenčiama stojus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio PESAH, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primena istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto
Plačiau
Vasario 25 d. švenčiamas Purimas – pati linksmiausia iš žydų švenčių, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Šią dieną tradiciškai valgomi trikampiai „Hamantašen“ sausainiai, kuriais šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vaišins ir valstybės vadovus. „Purimo esmė – švęsti gyvenimą visame jo pilnume. Tai linksma šventė – tą dieną reikia
Plačiau
Dėmesys šeimai, etnografiniai papročiai ir senolių tradicijos. Kalbėdamas apie tokias šv. Kūčias, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka per artėjančias šventes ragina grįžti prie praeities, santūrumo ir šiltesnio šeimos bendravimo. Jo teigimu, ši šventoji vakarienė yra ypatinga, Lietuvoje nuo seno turėjusi išskirtinę simboliką, o šiemet dėl išskirtinio planetų
Plačiau
Vis greičiau dienai, vis dažniau sunkiai bepraskverbiančiai saulei iš po sunkios juosvų debesų marškos nyrant į juodą nakties širmą, vis pastebimiau gamtai žengiant į Maros (mirties) žemę, stabtelime prie kauburėlių – tarsi parašytų ir jau užverstų knygų, kad pabūtume su tais, kurie jau anapus ribos, skiriančios du pasaulius: gyvųjų ir
Plačiau
Jau šią savaitę švęsime vasaros saulėgrįžą, dar vadinamą Rasos švente arba Joninėmis. Ilgiausią metų naktį Lietuvos miestai ir miesteliai kviečia sutikti trankiose šventėse, o šalies nacionaliniai parkai skatina laisvadienį išnaudoti mūsų gimtojo krašto pažinimui. Vasaros saulėgrįžos šventė, tai mitologija apipinta diena, dar senovėje dedikuota gamtos stichijų pagerbimui, ypatingą dėmesį skiriant vandeniui,
Plačiau
Kažkada tu vaikščiojai siaurais takeliais, Šiandien netikėtai aš ten praėjau... Kažkada tu plaukiojai giliais upeliais, Šiandien netikėtai aš ten panirau... Kažkada tu klaidžiojai aukštais kalneliais, Šiandien netikėtai aš ten pakilau... Kažkada ten ilgesį įžiebdavai žvakelėm, Na, o šiandien aš tą ilgesį įžiebus palikau... Šis laikas, kai ryškios rudens spalvos maišosi su pilkais lietaus debesimis, kai vėjas nugali saulę,
Plačiau
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Ši šventė, kaip tradicinė, yra įtraukta į valstybinių švenčių ratą. Pagal seną lietuvių paprotį per Žolinę reikėtų susitikti su giminėmis, pagal šios šventinės dienos orus galima nuspėti, koks bus ruduo. Nuo senų laikų lietuviai tikėjo gamtos ir augalų
Plačiau
Trumpiausios nakties šventė kulminacija Kalvarijos Karališkajame parke buvo premjera – misterija ,,Uždegta žibėki“ (scenarijaus, muzikos autorė bei režisierė Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė). Rodos, Joninių šventė, proginis renginys, kurį vietos kolektyvai puošia tuo, ką jau turi (ir tai, be abejo, puiku!), tačiau Kalvarijos kultūros centro folkloro kolektyvas „Diemedis“ bei jo talentingoji vadovė žiūrovui
Plačiau
Ona Griniūtė-Bacevičienė (1884–1972), Prezidento Kazio Griniaus sesuo, knygnešė, gyvenusi Selemos Būdos kaime (Kazlų Rūdos sav.), priklausiusi Marijampolės „Artojų“ draugijai, paliko prisiminimus, kuriuose atgyja to meto gyvenamoji tikrovė, daug dėmesio skiriama etnografijai, papročiams, ypač vestuvių tradicijoms atskleisti. O. Griniūtės-Bacevičienės artimųjų sutikimu, skaitytojas gali pažvelgti į senąsias lietuvių vestuvių tradicijas iš arti. Vestuvės trukdavo
Plačiau
Bent vienas iš mūsų Naujųjų metų pažadų dažnai yra susijęs su finansine padėtimi. Prisipažinkime – nors kartą esame žadėję sau mažiau išlaidauti, susitaupyti dideliam pirkiniui ar net užsidirbti milijoną. Naujų metų pradžioje motyvacija tokius tikslus pasiekti būna didžiausia ir viskas atrodo įmanoma, tačiau kodėl savo sėkmės nepastiprinus keliais ritualais? Nors lietuvių
Plačiau
Iš žąsų istorijos Lietuvoje Paukštininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Lietuvos karaliaus nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. Lietuviai iki mūsų dienų išlaikė 40-ties paukščių šventę, o žemaičiai tebežino ir tebemoka ruošti apeiginius sakralinius valgius iš kiaušinių. 1557 m., Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto
Plačiau
Laiko ratas, ištirpdęs ledo rūmų spindesį, išbarstęs pavasario sodų žydėjimą, kieton saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės – meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22 - oji – ne vien Rudens lygiadienis, bet ir Baltų vienybės diena. Ko gero, nedera manyti, kad tai, jog tautų,
Plačiau
Vasaros saulėgrįža – birželio 21-oji diena, astronominės vasaros pradžia, ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis. Po vasaros saulėgrįžos praėjus porai dienų tradiciškai švenčiamos Joninės, Rasos arba Kupolinės. Jei pažvelgtume į tradicinį kalendorių, nesunkiai suprastume, jog vasaros saulėgrįžos apeigos iškilesnės už kitas šventes. Sudėtingos sakralinės apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi buvo
Plačiau
Kalėdos – tai ypatingas metas, kai pakyli virš kasdienybės, kai tiesiog ranka gali liesti svajonę, plika akim matyti, kaip atsiveria dangūs, kai šviesos sugrįžimą pasitinki su meile ir pagarba... Kalėdos – tai stebuklas, tai angelo sparnas, vos užkliudęs blakstienas, sidabrinis Vakarės žvaigždės skambėjimas ir tyli tyli naktis, savo tyloje slepianti
Plačiau
Nė viena pasaulio tauta nebeturi, o gal ir niekada neturėjo išskirtinių sakralinių apeiginių, tik šioms gamtos dievybių gerbimo ir garbinimo šventėms gaminamų valgių: Avižienio, Bangpūčio (tinklų metimui), Bičiulių (bitinėjimo) dienai, Bobų vasaros, Bulviakasio dienai, Derliaus šventei, Gandrinėms (Starkinėms), Rasoms (Joninėms), Keturiasdešimties paukščių dienai, Pavasario, Vasaros, Rudens ir Žiemos lygiadieniams, Paskutinio
Plačiau
Sunku net įsivaizduoti, iš kur kilo tas raudonais rūbais apsirengęs dėdulė, kuris yra visų laukiamas, visiems dalinantis dovanas, pro užrakintas duris stebuklingai įslenkantis į namus, visada linksmas, visada besijuokiantis. Kas jis? Kas yra tikroji Kalėdų dvasia – kokia ji, ką laikui bėgant prarado žmonija? Deja, bet tikroji Kalėdų Senelio istorija
Plačiau
Atmintinai mokame: metai turi dvylika mėnesių, yra keturi metų laikai..., nors dienų tėkmėje apie tai paprastai negalvojame, galbūt labiau susimąstome tik metų sandūroje. Mums įprastas kalendorius tarsi pritaikytas pašėlusiam mūsų gyvenimo tempui: viskas padalyta į lygias dalis, o į gamtos ritmą esame linkę nusispjauti – o kaipgi kitaip? – juk
Plačiau
Spalio pabaiga – lapkričio pradžia nuo seno buvo suvokiama kaip laikas, kai atsiveria vartai, leidžiantys trumpam susilieti dviem pasauliams: gyvųjų ir mirusiųjų. Kai žvarbaus rudens dangų ima šildyti mažos ugnelės, uždegtos ant mirusių artimųjų kapų, o nuo kasdienybės rutinos surambėjusią sielą – gerumo, atlaidumo šiluma. Kada, ko gero, kiekvieną žmogų
Plačiau