Pirmadienis, 9 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisToli - artiTradicijosJorė 2024: linkint „gyvo žalio“

    Jorė 2024: linkint „gyvo žalio“

    Praėjusį sekmadienį, balandžio 28 d., Kulionių kaime (Molėtų raj.) vyko Jorės šventė, viena iš svarbiausių  Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių, šioje vietoje švenčiama jau 22 metus. Šįkart Jorės šventėje buvo paskelbta ir apie Sūduvos romuvos gyvavimą bei pašventinta šios romuvos vaidilė Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė.

    Jorė (jorėti – augti, plisti, žaliuoti ir t. t.) – trumpas gamtinis virsmas, kuomet gyvybinės galios, išlaukusios ir iškentėjusios ilgą tamsos ir šalčio kalėjimą, dangiškosios šviesos pažadintos veržiasi naujam gyvybės ratui. Dangiškosios šviesos nusileidimą į gimdančią Žemę tuo metu apreiškia pirmasis Perkūnas, išsprogdinantis paskutinius žiemos luobus, perkūnydamas ir paleisdamas augti viską, kas gyva. Nuo XIX a. ši šventė buvo perkrikštyta Jurginėmis.

    „Gyvo žalio!“ – toks šūkis lydėjo visos šventės metu. Pagrindinės Jorės apeigos, kurioms vadovavo krivė Inija Trinkūnienė ir vadila Jonas Vaiškūnas, prasidėjo Dangaus šviesulių stebykloje, po to iškilminga eisena su vėlių vėliavomis, žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti, kartu su „Kūlgrinda“ ir „Medgrinda“ giedant Jorės giesmes, patraukė į Kulionių piliakalnį. Čia vyko protėvių vėlių pagerbimas, krivės ir vaidilos sveikinimai, per Amžinąją ugnį buvo aukota protėvių vėlėms.

    Įspūdinga šventės dalis – naujų romuvių bei Romuvos vaidilų įšventimas. Įšvenčiamos buvo dvi  vaidilės (Rasa Regelskytė, Vilniaus romuvos vaidilė, Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė, Sūduvos romuvos vaidilė) ir „Vyturių“ romuvos vaidila Tomas Aleknavičius. Įšvenčiamųjų galios saitas – jore puošta krivulė.

    Iškilminga eisena nuo Kulionių piliakalnio patraukė vėl į Dangaus stebyklą, čia atnešant ir nuo piliakalnio Aukuro uždegtą Šventą Ugnį. Pražengus pro Jorės vartus, per Jorės vandenį ir „Dūno upę“, įkurtas Ugnies aukuras Dangaus stebykloje. Joručius ir Duonos aukos, linkėjimai, giesmės – visa tai kūrė pakilią nuotaiką.

    Šventės dalyviai taip pat aukojo ir atsivežtus akmenis Perkūno šventovei. Aukodami garsiai sakė, iš kur atkeliavo akmuo, tarė iškilmingus linkėjimus artimiesiems, visai Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Krivė pašventino akmenis. Šventės finalas – suneštinės vaišės.

    Autorės nuotraukos.

    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img