Praėjusį sekmadienį prie Žaliosios parapijos bažnyčios susirinkę Klausučių seniūnijos gyventojai ir svečiai prisiminė ir paminklinėmis lentomis su savanorių pavardėmis pagerbė kukliuosius Žaliosios valsčiaus savanorius. Kovotojų už atgimstančią Lietuvos valstybę vardai įamžinti paminklinėmis lentomis su savanorių pavardėmis. Šios idėjos – pagerbti buvusio valsčiaus savanorius – įgyvendintojas – savanorio iš Bobių kaimo Prano Tamošaičio sūnus Stasys Tamošaitis. “Mano tėvas, prisirinkęs Pirmojo pasaulinio karo metais paliktų ginklų, būdamas 16 metų, savanorių punkte pasisakė turintis beveik 18 metų, – su šventės dalyviais prisiminimais dalinosi Stasys Tamošaitis. – Buvo priimtas savanoriu, nes atsinešė ginklų, kurių tuomet labai trūko. Guvų jaunuolį savo pasiuntiniu pasirinko jaunas karininkas S. Raštikis, būsimas Lietuvos kariuomenės vadas. Tikiu, kad mūsų paliktas ženklas – lentelės su savanorių vardais ant šios parapijos klebonijos sienos – primins ateities kartoms garbingus Tėvynės gynėjų vardus.”
Žurnalistas, visuomenininkas, knygų apie savanorius sudarytojas Vilius Kavaliauskas pažymėjo išskirtinius Stasio Tamošaičio nuopelnus, siekiant įamžinti Lietuvos istorines asmenybes ir jos ženklus. Stasys Tamošaitis – vienas iš fondo, kuris siekė įamžinti dr. Vincą Kudirką Vilniuje, Vyties skulptūrą Kaune. Vilius Kavaliauskas išsakė įdomią alegoriją: “Esate Lietuvos pasienyje, ir, neduok, Dieve, čia per sieną prasiverštų rusų tankas. Išvydę, kokie čia gyveno ir gyvena išdidūs ir iš protėvių karingumą paveldėję žmonės, pasuktų atgal”. Gerai, kad tai liktų tik alegorija. Savo įžvalgomis apie Vilkaviškio krašto savanorių indėlį ginant jauną Lietuvos valstybę nuo priešų pasidalino ir šių eilučių autorius.
Uždangoms nuo paminklinių lentų nukritus, Stasiui Tamošaičiui ir Vilkaviškio savivaldybės merui Algirdui Neiberkai jas atidengus, buvo pasodintas atminimo medelis.
Savanorių pagerbimo renginį vedė kultūros specialistas Ramūnas Puodžiūnas, šventę pagyvino Vilkaviškio muzikos mokyklos akordeonistai.
Dar ilgai prie bažnytėlės klegėjo senų bičiulių, kilusių iš Žaliosios apylinkių, balsai prisimenant jaunystės dienas. Beje, Žaliosios mokykloje 1974 metais savo pedagoginę veiklą pradėjo jauni mokytojai Nijolė ir Antanas Žilinskai, patekę į ne vieno buvusio mokinio glėbį.
Autoriaus nuotraukose: savanorių iš Žaliosios valsčiaus atminimo įamžinimo akimirkos.
