Kaimai, kaip ir žmonės, turi savo pravardes. Rūdos kaimas prie Gižų, perjuostas Rausvės upelio, turėjo net dvi pravardes. Šiaurinė smėlėtame kalnelyje įsikūrusi kaimo dalis, vietinių gyventojų vadinta Šilkalniu. Mažose grytelėse čia gyveno neturtingi, skurstantys varguoliai. Įdomių faktų apie Šilkalnį yra palikęs Paežerių krašto šviesuolis Jonas Valaitis (1900-1950 m.) Atsiminimų knygoje ,,Praeities apybraižos“, rašydamas laiškus svainiui pokaryje, paklausė kaip jie gyvena. Giminaitis, vengdamas cenzorių, atsakė alegorija: ,,Dabar gyvenu kaip Šilkalny“. Karas jau buvo pasibaigęs, bet nors buvo galima keistis laiškais su pasilikusiais Lietuvoje, bet su visu atsargumu. Bijota, kad rašantys į Ameriką, nebūtų įtarti liaudies priešais ir neatsidurtų Sibire. Toliau J. Valaitis klausia: ,,Ką gi tada ir mano svainio laiške reiškia žodis ,,Šilkalny“?
Atsiminimų autorius į gimtąjį Margių (Naudžių) kaimą iš Marijampolės grįždavo per Gižus. Į miestelį vedė vieškelis apsodintas gluosniais. Keleivio akį patraukdavo gotikinė Gižų bažnyčia, pastatyta iš skaldytų akmenų, medžiuose slypintis dvaras. Praeivio akį viliojo tvenkinys, kurio viduryje buvo bokštas su juo apačioje buvusiu nameliu, kad tvenkinyje plaukiančios gulbės namelyje rastų saugią pastogę ir maistą.
Dviejų eilių gluosniais apsodintas vieškelis, pavasarį ir rudenį virsdavo neišvažiuojama klampyne, vežimai klimpdavo iki stebulių. Toliau autorius rašo, kad nuo Gižų šio kelio tęsinys eina smėlingu neklampiu lauku ir nusileidžia į upės Rausvės brastą. Nuo čia kelias kyla į kalnelį, Šilkalniu vadinamą. ,,Čia važiuojant ratai klimpsta į vėjo pustomą smėlį, ir arkliams reikia prakaituoti iki pravažiuojamas šis kalnelis. Šilkalnyje gyveno vargingiausieji, atliekami žmonės, beturčiai, elgetos ir pan. Jų lūšnelės su samanotų stogų pavidalais pūpsojo smėlyje: nei tvorelių, nei darželių, nei kurių ženklų, skiriančių savininkų sklypelius. Žiemą čia tiktai langelių akys spoksojo iš po baltu apklotu padengtu kupstu“.
Pasak J. Valaičio ,,Šilkalnis yra ledų gadynės pilkalnis, sudarąs vidurinę dalį smėlio ruožo, besitęsiančio nuo Vilkaviškio iki Šešupės“.
Autoriaus nuotraukoje – Šilkalnio gatvelė, menanti senąjį kaimą.