Pagrindinis > Naujienos > Graikiniai riešutmedžiai: sodinimas ir priežiūra

Graikiniai riešutmedžiai: sodinimas ir priežiūra

 

Graikinių riešutmedžių sodas arba nors vienas toks medis – tai gyva aplinka, kuri gaivina orą, teikia jos savininkui ir estetinį pasigėrėjimą, ir naudą. Dar rusų biologas ir selekcininkas Ivanas Mičiurinas XIX a. sakė, kad graikiniai riešutai – ateities duona, mat jie turi daug vertingų maistinių ir vaistinių savybių. Graikiniam riešutmedžiui prilipęs netgi gyvenimo medžio vardas dėl žmogui dovanojamo grožio ir gydomųjų, jėgas padedančių atkurti savybių.

Jei susiruošėme sodinti graikinį riešutmedį ar net jų giraitę…

Kiek medelių sodinti? Pasirenkama pagal turimos žemės kiekį (plotą). Turint labai mažai vietos, užtenka pasisodinti vieną. Jis derės, kadangi graikiniai riešutmedžiai yra savidulkiai augalai (tame pačiame augale yra vyriški ir moteriški žiedai), bet kryžminis apsidulkinimas didina derlingumą, todėl geriau sodinti du–tris vienetus. Turint daugiau žemės, kurios nenorima arti, sėti arba yra didesni kampai, kuriuos nepatogu dirbti žemės ūkio technika, būtinai reikėtų užsodinti medžiais, mišku arba tikslingiausiai būtų įveisti graikinių riešutmedžių sodą, giraitę arba alėją.

Susiję straipsniai:

Trijų hektarų ploto graikinių riešutmedžių rojus – sodininko svajonės išsipildymas

Veisiant graikinių riešutmedžių sodą, sodinimo atstumus gali pasirinkti pats sodintojas. Turint daugiau žemės, galima pasirinkti didesnius sodinimo atstumus, pavyzdžiui sodinti 10mX10m atstumu 1 hektarui reikėtų 100 vienetų arba sodinant 8mX8m 1 hektarui reikėtų 156 vienetų.

Sodinukus galima sodinti rudenį arba pavasarį, galima net vasarą. Rudenį sodinant truputį lengviau ir medeliams, ir žmogui. Prieš žiemą užtenka vieną kartą gerai palieti. Sodinant pavasarį, medelius reikės dažniau ir po daugiau lieti.

Graikiniai riešutmedžiai mėgsta saulėtą vietą, nors auga įvairiose vietose ir įvairiame dirvožemyje: ir derlingame juodžemyje, ir sunkiame molyje bei žvyre, bet sodinti geriau į derlingesnį, neužmirkstantį geros struktūros dirvožemį. Graikiniai riešutmedžiai nors reiklūs drėgmei, bet nelabai pakenčia arti esančio podirvinio vandens.

Medelių sodinimui kasamos tokios duobės, kad laisvai tilptų visas šaknų gumulas, pagal plotį ir gilumą. Kasant duobes derlinga žemė arba viršutinis dirvos sluoksnis metamas į vieną pusę (į tvarkingą krūvelę), o apatinis mažiau derlingas į kitą krūvelę. Į duobės dugną supilti dalį derlingos žemės kauburėlio, ant jos statomas sodinukas. Šaknys paskleidžiamos į visas puses (negalima šaknų užlenkti, geriau patrumpinti). Svarbiausias darbas – medelio sodinimo gylio nustatymas, tai yra šaknies kaklelis turi būti ties dirvos paviršiumi arba 1–2cm aukščiau dirvos paviršiaus.

Dažnai klausiama, ar į duobės dugną reikia dėti plytų, akmenų ar kt. Aš iš savo ilgametės patirties sakyčiau, kad nieko nereikia dėti, bet jeigu kas nori – tegul deda, tai nepakenks. Sodinant sodinukas papurtomas, kad tarp šaknų pribyrėtų žemių. Sodinant sodinuką iš vazono, vazonas perpjaunamas keletą kartų ir sodinukas dedamas į paruoštą duobę. Užmetus visą duobę žemėmis, sodinukas labai gausiai palaistomas vandeniu, kiek žemė priims vandens ir kai pasirodys vanduo žemės paviršiuje, daugiau nelieti. Po to pilama likusi žemė ir stipriai apmindžiojama, kad sodinukas nejudėtų.

Pasodinus medelį, prie pat kamieno kalamas pieštuko smailumo kuolas, ir medelis pririšamas prie šio kuolo minkšta audekline juostele.

Labai svarbus darbas, pasodinus medelį, dirvos paviršių apmulčiuoti, tai yra dirvos paviršius padengiamas perpuvusiu mėšlu, durpėmis, žole arba smulkinta žieve. Mulčius neleis augti piktžolėms ir ilgiau išlaikys dirvoje drėgmę arba žiemą apsaugos šaknis nuo šalčių.

Jeigu auginsite sodinukus iš sėklų…

Sodinukų auginimui sėklas imti tik motininių medžių, kurie „gimę“ ir augę čia, Lietuvoje, daugelį metų auga ir gerai dera mūsų klimato sąlygomis.

Motininių medžių vaisių kokybės požymiai:

  • išorinis kevalas turėtų būti kuo lygesniu paviršiumi;
  • vaisių vidinis kevalas kuo lygesnis be kaulinių pertvarų;
  • vaisiai lengvai perspaudžiami rankomis;
  • vaisių branduolys 100 proc. vidaus išpildymo;
  • vaisiai pasižymi geromis skonio savybėmis;
  • vaisiai ant medžio subręsta anksti, pradeda byrėti žemėn rugsėjo pradžioje.

Blogai išaugę sodinukai:

  •  ištysę, antžeminė dalis kelis kartus didesnė už šaknis;
  •  deformuotas (kreivas) sodinuko liemenėlis;
  •  dvi arba trys viršūnės;
  •  menkos šaknys (silpna šaknų sistema);
  •  margi arba apjuodę ligoti lapai, nudžiūvę viršūnėlės. Tokie sodinukai sodinimui netinkami.

Pirmųjų metų sodinukai dažniausiai mėgsta augti krūmo formos. Išleidžia tris–penkis ūgelius. Būtina nulaužyti ir palikti tik vieną stipriausią – vedantįjį ūglį, kad šis ūglis augtų tiesus, iš karto pririšti prie kuoliuko.

1

Sodinuko auginimo sėkmė priklauso:

– nuo sodinuko iškasimo kokybės ir šaknų apsaugos nuo apdžiūvimo;

– nuo gausaus paliejimo sodinimo metu;

– pasodinus sodinuką būtina iš karto pririšti prie kuolo;

– apmulčiuoti;

– dažnai palaistyti ir dažnai papurenti žemę;

– arti sodinukų neleisti augti piktžolėms;

– pirmais ir antrais po pasodinimo metais žiemai sodinukus aprišti (eglišakiais, švendrais).

Formavimas jauname sode

20464190_795761817250095_327791837_nPagrindinis reikalavimas – išauginti tvirtą ir tiesų medelio liemenėlį su viena viršūne. Antrų ir trečių metų sodinukų apatinės šakos dažnai būna per žemai. Dažnai jaunų medelių visos šakos auga į viršų. Medelis tampa panašus į „šluotą“. Kad taip neatsitiktų,  į viršų augančias šakas patrumpinti arba atlenkti į šonus ir pririšti.

Ketvirtais–penktais metais reikia formuoti vainiko skeletą. Šalinamos gyvūnų apgraužtos, vėjų nulaužtos, negyvos, ligotos, nudžiūvusios arba silpnos šakos.

Graikinių riešutmedžių stiebuose gausu miegančiųjų pumpurų, todėl mechaniškai pažeidus  arba nušalus medelis puikiai atželia.

2

Jeigu medelis apšąla, kartais tenka pašalinti visą vainiką ir net kamieną iki stipraus ūglio (pumpuro). Toks sodinukas ties dirvos paviršiumi išaugina keletą ūgelių. Sodinuko auginimui reikia atrinkti tik vieną – stipriausią, antraip sodinukas bus panašus į krūmą. Rudenį išaugęs naujas medelio liemenėlis pririšamas prie kuolo.

Mažiau pašalusių medelių genėjimas

Pašalusio vainiko šakas reikia genėti iki lapų augimo vietų.

3

Algirdas JUŠINSKAS

Jei norite įsigyti kokybiškų graikinių riešutmedžių sodinukų, kreipkitės:

Tel.: 8 (615) 12427

Adresas: Sodų g. 5, Meškučių k., Marijampolės sav.

20 komentarai(-ų) “Graikiniai riešutmedžiai: sodinimas ir priežiūra

  1. o kaip būtų galima riešutą pasodinti, kad atrodytų kaip dekoratyvinis? būtų galima gabionais apdėlioti? radau daug skirtingų dekoskalda.lt, gal kažkurie yra labiau tinkami, kažkurie mažiau?

  2. 2019 metų rudenį pasodinau du lazdyno sodinukus iš Algirdo JUŠINSKO medelyno. Dabar 2020.07 mėn. žiūriu į medelius ir atsidžiaugti negaliu. Gražiai auga, žaliuoja, taisyklingai suformuoti net riešutų užmezgė. Rekomenduoju rimto specialisto A. Jušinsko išaugintus lazdynų ir graikinių riešutmedžių sodinukus.

  3. Turiu kelis riešutmedžius,- dera normaliai. Iš vieno, priauginu sodinukų kada bepasodinčiau riešutą (rudenį, pavasarį ar net vasaros vidury), tačiau iš kito,- nieko nesigauna, jau metus tris eksperimentuoju. Sąlygos dygimui ir auginimui tos pačios.
    Liko vienintelis – skiepijimas. Ar gal žinot kokį kitą būdą ? Ačiū

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE