Mažai kas žino, kas tikrasis Kosto Kubilinsko tėvas. Rūdos kaimo (Šilkalnio) gyventoja Gižų mokyklos kraštotyrininkams išsakė šią versiją. Danutės Rudzevičienės teigimu, tikrasis poeto K. Kubilinsko tėvas – jos tėvelio brolis Staugaitis nuo Gižagirės. ,,Kodėl jos nevedė, nežinau“, – pasakojo Kosto vaikystės kaimynė. Žaismingai apie K. Kubilinsko motiną mena kitas kaimynas Kazys Žilinskas: ,,Ten, kur gyveno Kubilinskai, anksčiau gyveno Gutauskai. Kai numirė Gutausko žmona, jis vedė kitą, suaugusią merginą. Su ja vaikų neturėjo. Paskui Gutauskienė liko našlė. Turėjo stubelę ir apie du margus žemės. Tai būsimąją Kubilinskienę, Rudzevičių Katrę, pasiėmė už augintinę. Buvo dar mergiščia. Gutauskienės trobos buvo toje pačioje, kaip dabar. Tik stuba stovėjo galu į kelią. Ten ir gimė Kostantas. Jo būsimasis tėvas, matyt, prilindo prie mergiščios, kai senutė išėjo į bažnyčią ar kur, ir dingo. Už Andriaus Kubilinsko ji ištekėjo labai greitai. Kostas buvo visai mažytis, kelių savaičių. Sako, kad buvo beveik kartu ir vestuvės, ir krikštynos.“
Marijampolietė Liucija Sakalauskaitė iš savo bendraamžės Aldonos Šlekytės – Daugėlienės užrašė intriguojančią istoriją apie skulptoriaus iš Baltrakio kaimo (Gižų seniūnija) Vlado Pleškūno poeto K. Kubilinsko biusto sukūrimo istoriją.
Skulptoriaus Vl. Pleškūno sesers Elenos Šlekienės dukra Aldona, gyvenanti Panevėžyje yra išsaugojusi skulptoriaus darbo su biustu, nuotrauką. Ji pasakoja: ,,Kurdamas Kosto Kubilinsko galvą, skulptorius Vl. Pleškūnas modelio vietoje pasisodino savo kaimyną, poeto tikrą tėvą, Staugaitį, į kurį Kostas buvo nepaprastai panašus. Kur dabar yra ši skulptūra – galva, aš nežinau“. (Biustas pastatytas Antakalnio kapinėse prie poeto kapo. A. Žilinsko pastaba).
Apie K. Kubilinską Vl. Pleškūnas savo sesers dukroms Kazytei ir Aldonai yra pasakęs: ,,Ką apie Kubilinską dabar pasakoja, judvi netikėkit“.
Tarp savo mamos (Elenos Pleškūnaitės – Šlekienės) dokumentų po jos mirties (1960) radau ir Kosto Kubilinsko ,,Švenčiausiojo Sakramento“ brolijos nario pažymėjimą, išduotą 1937 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 88. Kaip jis čia pakliuvo, nesu girdėjusi. (Mano pastaba. 1937 m. K. Kubilinskas mokėsi Marijampolėje Marijonų gimnazijoje. Vienuolyne gyveno Vl. Pleškūno brolis vienuolis, poliglotas Stanislovas Pleškūnas. Galimai Kostas buvo tos brolijos narys, o dokumentas pasiliko pas vienuolio seserį, Eleną Pleškūnaitę.
Mūsų šeima gyveno kartu su mamos broliu skulptoriumi Vl. Pleškūnu. Mama matė, kad įvertinus brolio gyvenimo būdą ir impulsyvumą, su juo gyventi bus keblu, todėl nutarė išsikraustyti. Deja, ji greitai mirė, o mūsų tėtis Petras Šlekys ir mudvi su seserimi išsikraustėme į tame pačiame Baltrakio kaime netoliese įsigytą sodybėlę.
Nuotraukoje – skulptorius Vl. Pleškūnas prie kuriamo K. Kubilinsko biusto. (Aldonos Šlekytės – Daugėlienės nuosavybė).