Žiauriame kare su nuožmiu okupantu iš Rytų buvo daug kraujo, mirčių, netekčių, bet ir gimė ir daug dainų. Lietuvos partizanai dainuodavo ir lietuvių poetų tekstais parašytas dainas, dažnai pakeisdami ar papildydami savos kūrybos ketureiliais. Viena iš tokių dainų pagal garsųjį S. Nėries jaunystės laikų eilėraštį „Ir vienąkart, pavasari“. Rinkinyje „Sušaudytos dainos“ galima surasti pagal S. Nėrį sukurtą dainą su partizanų papildytu tekstu. Į rinkinį ji pateko iš Dzūkijoje, Merkio rinktinės partizanų štabe, leidžiamo laikraščio „Mylėk Tėvynę“.
Daina
Ir vienąkart, pavasari,
Kai tu atjosi drąsiai,
O, mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi.
Sustabdęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi.
Kai žemė taps žiedais marga,
Aš diemedžiu žydėsiu.
Kai žemė taps žiedais marga,
Aš diemedžiu žydėsiu.
Kai priešas naikins tėviškę,
Aš apkase gulėsiu.
Aš tave jauną pamilau
Žaliam rūtų daržely,
O tu, berneli, išėjai
Kovot už tėvų šalį.
Gali viliot, gali meluot,
Aš vis tiek netikėsiu.
Su pilnom ilgesio akim
Į tą šalį žiūrėsiu.
Ir vienąkart pavasaris
Čia vėl atjojo drąsiai.
Nusilenkė pavasaris
Pačiai gražiausiai sesei.
Nuotraukoje – poetė S. Nėris ( iš Vilkaviškio muziejininkės Aušros Mickevičienės knygos „Sugrįžimai“)