Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > 1863 m. sukilimo pėdsakais – po Vilkaviškio kraštą

1863 m. sukilimo pėdsakais – po Vilkaviškio kraštą

 Prieš 160 metų sausio mėnesį Lenkijoje įsižiebusi ginkluota kova prieš carinės Rusijos okupantus greitai plykstelėjo ir Lietuvoje. Marijampolės apskrityje sukilėlių židiniu tapo Antanavo dvaras. Čia įvykusiame įtakingų bajorų susirinkime karštą kalbą pasakė bajoras Kiprijonas Akordas. Augustavo vaivadijos viršininku išrenkamas Šveikauskas. Kuriasi sukilėlių būriai, vadovaujami K. Blonskio, V. Mročkovskio, pulkininko A. Andriuškevičiaus,  P. Suzino, S. Katiliaus. Kaupiami ginklai, kurie slepiami Antanavo kaimo koplyčioje po altoriumi. Dalgiais ginkluoti valstiečių būriai netrukus vasario 2 d. su carine kariuomene susikovė Čystos Būdos kaime. Įdomios medžiagos yra surinkęs ir knygelėje “Bagotoji” paskelbęs kunigas istorikas Vaclovas Strimaitis. Čystos Būdos (Pilviškių) mūšis liaudyje dar buvo vadinamas Šilakojo kautynėmis. Iš Petrės Tampauskienės Vaclovas Strimaitis užrašė dainą, kurioje skamba šie žodžiai: “Šilakojy, ant kalnelio, ten juos užkapojo,/ o Gavaltuvoj, ant kapinių, kūnus palaidojo”.

Vaclovas Strimaitis sukilėlių neidealizavo ir apie juos pateikė ir  pikantiškų detalių. Antanavo apylinkėse buvo lemta įvykti ne tik  pirmajam mūšiui Augustavo gubernijai priklaususioje Suvalkijoje, bet ir Lietuvoje. Sukilėlių būriai rinkosi Bebruliškėse, kur buvo Pilviškių urėdijos centras. Pirmiesiems sukilėlių būriams vadovavo Čystos Būdos palivarko laikytojas K. Jastrzebskis. Jo vadovaujami sukilėliai ir Marijampolės gimnazistai, vadovaujami mokytojo Žilinsko, ir buvo tie pirmieji  sukilėliai, susikovę su caro generolo Suchodolskio vadovaujamais trimis husarų eskadronais. 

Pasak istoriko V. Strimaičio, sukilėliai turėjo lauko virtuvę, budelį (koriką) ir virvių. Pranešus apie artėjančius baudėjus, sukilėliai traukėsi prie Pilvės į Šilakojo mišką. Nelygioje kovoje sukilėliai buvo raitelių užkapoti, likę gyvi slapstėsi Pilvės pakrantėse, kiti – Nendrinių kaimo pašešupiuose. Prie miško buvo užkapotas ir sukilėlių vadas K. Jastrzebskis. Kai kuriuos žuvusius sukilėlius pasiėmę giminės, kiti palaidoti Gavaltuvoje, Ąžuolų Būdos, Plioplių kaimo kapinėse.

Šis mūšis žmonių atmintyje išliko per visą šimtmetį.  Tai prisimindami kaimiečiai sakydavo: “Tai buvo kaip prie Šilakojo”. 

Istorijos archyvai galėtų daug papasakoti apie 1863 m. sukilimo įvykius mūsų krašte. Iš Lietuvoje skelbtų šaltinių žinome ir keletą sukilime dalyvavusi vadų ir aktyvių sukilėlių iš Vilkaviškio. Augustavo vaivadijos komisaro padėjėju paskiriamas vilkaviškietis Rapolas Blonskis. Už anticarinę veiklą dar 1846 m. jis buvo ištremtas į Sibirą, o po amnestijos apsigyveno Vilkaviškyje. Po sukilimo pralaimėjimo R. Blonskis emigravo į Prancūziją. Tarp sukilimo vadų minimas inžinierius iš Vilkaviškio Čempinskis, kovojęs prie Seinų, Augustavo apylinkėse. Tragišką lemtį Vilkaviškyje sutiko buvęs carinės kariuomenės karininkas Bykauskas, sušaudytas mūsų mieste.

Sukilime aktyviai dalyvavo ir totoriai, kilę iš Bartninkų apylinkių. Tai Aleksandras Bučaskis, kovęsis Suvalkų apylinkėse, kalintas Kalvarijoje. Vinkšnupių kaimo totorių kapinėse palaidotas kapitonas Samuelis Bučaskis. Pajevonio kapinėse palaidotas sukilimo rėmėjas kunigas T. Senkus-Senkauskas. Už paramą sukilėliams ištremtas į Sibirą 1868 m. Į JAV emigravo sukilimo dalyvis iš Kaupiškių Mykolas Tvarauskas. Kautynėse sužeistas sukilėlis gyvendamas Amerikoje išleido pirmąjį lietuvišką laikraštį “Unija”. Sukilėlių kapelių galime surasti taip pat Bartninkų, Gražiškių kapinėse. Pajevonio apylinkėse yra pasakojama apie tragišką įvykį Puodžiūnų sodyboje. Poetas K. Bradūnas atsiminimuose rašo, kad jo močiutė rodė vietą, kur sukilėliai pakorė Puodžiūnus už tai, kad jų sodyboje buvo apsistojęs caro kariuomenės baudžiamasis būrys. 

Malšinant sukilimą į tremtį iškeliavo ištisi kaimai. Taip Užpalių kaimo (Aukštaitija) gyventojai atsidūrė Pavolgio kaime Čiornaja Padina. Atvykėliai sukūrė tikrą lietuvišką kaimą, gerai ūkininkavo tuo skirdamiesi nuo vietos gyventojų. Atsikūrus Lietuvos valstybei dalis šio kaimo senbuvių palikuonių grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Žaliosios valsčiaus apylinkėse, gavę žemės iš buvusio dvaro. Dar ir dabar Klausučių seniūnijoje gyvena keletas 1863 m. sukilimo įvykių dalyvių palikuonių. 

Nuotraukoje – paminklas 1863 m sukilimui atminti Pajevonyje, autorius dailininkas Vilius Puronas.  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite