V.: – Godotinas broli Jonai! Minime Sūduvos metus, tad gal prisiminkime karalienę Boną, kuri tiek daug padarė, kad Virbalis ir visa paprūsė suklestėjo, augo miestai, kūrėsi amatai. Karalienė Bona Sforca Renesanco epochos žmogus, išsilavinusi, veikli, ambicinga.
J.: – Gerai, kad tu ją prisimeni kaip šviesią moterį, tiek gero Lietuvai padariusią. Betgi mūsuose vyrauja įvaizdis, klišė, kad ji sena, pavargusi, nemėgusi marčios Barboros Radvilaitės, ją nuodijusi.
V.: – Išmislas. Tai lenkų ponų pavydas, kad karalius Žygimantas Augustas vedė ne karališkos giminės moterį ir sumaišė jų planus. Ta klišė neatspindi jos asmenybės. O ir grožiu jauna 24 metų kunigaikštytė sužavėjo Žygimantą Senąjį. Pasiuntinių ataskaitoje rašoma: ,,Plaukai šviesūs, blakstienos ir antakiai visai juodi, akys daugiau angelo, nei žmogaus, tiesi, be jokios kuprelės nosis, lūpos kaip raudoniausi koralai, tiesus kaklas, sniego baltumo krūtinė. Žavus kiekvienas judesys, o labiausiai kalbėjimas, išsilavinimas ir iškalba tiesiog stebinantys.“
J.: – Iš tiesų – neįmanoma ja nesižavėti. Jos atvykimas į Lietuvą atnešė Renesanso epochos kultūrą ir papročius, reikšmingai pakeitė mūsų istoriją. Jau vien tai, kad ji įkvėpė keisti dvaro ir jo aplinkos virtuvę, išmokė dvariškius naudotis šakute, valgyti daugiau daržovių, vartoti prieskonius. Jos laikais paplito lazanija, zacirka, tortai.
V.: – Ar tiesa, kad ji pažinojo Leonardą da Vinči ir kitas Renesanso epochos įžymybes?
J.: – Ji gimė 1494 metais. Tai buvo geografinių atradimų epocha, Kolumbas pasiekia Ameriką, Florencijoje ir Milane atsigręžta į Antiką, aukštinamas protas, menas, žmogus. Tais metais, kai gimė Bona, Leonardas da Vinčis tarnavo tėvo dėdės Liudviko Sforco dvare. Tai epocha, kai kūrė savo šedevrus dailininkai Botičelis, Ticianas, Mikelandželas. Po jūrininkų atrastų žemių į Europą atkeliavo Rytų kraštų prieskoniai, vaisiai, daržovės. Manoma, kad Leonardas da Vinčis dalyvavo Bonos krikštynose. Jo mėgtas patiekalas ,,Minestronė“ vėliau atkeliavo ir į Lietuvą.
V.: – Geidžiu daugiau išgirsti apie šį patiekalą. Ar tai sriuba?
J.: – Beveik visi Leonardo da Vinči biografai užsimena, kad genijus ypač mėgęs šią sriubą. Tai paprastas kaimiškas patiekalas iš šviežių sezoninių daržovių: pupelių, cukinijų, salierų, morkų, apkepintų svogūnų, česnakų, pomidorų pastos, makaronų, prieskonių.
V.: – O ką mes žinome apie jos būsimą vyrą, karalių Žygimantą Senąjį?
J.: – Žygimantas Jogailaitis, 51 metų našlys. Turėjo tris nesantuokinius vaikus. Su pirmąja žmona Vengrijos didiko dukra Barbora Zapolija turėjo dvi dukras: Jadvygą ir Oną. Į Lietuvą Barbora atitekėjo 17-os metų, mirė gimdydama dukrą Oną. Karaliui reikėjo vyriškos lyties įpėdinio. Tad 24-erių Bona turėjo jam padovanoti sūnų.
V.: – Kokia buvo jų pažintis? Girdėjau, kad pasiuntiniai į Vilnių atvežė jos portretą.
J.: – Ir nustebino karalių, nes išvydo gražią moterį su dekolte, kas Lietuvoje buvo neįprasta. O vestuvės įvyko Neapolyje, 1517 metais gruodžio 6 d. Jie tuokėsi neįprastai, per atstumą. Bona buvo Italijoje, Žygimantas Jogailaitis Lietuvoje.
V.: – Vestuvės Neapolyje nepaprastai iškilmingos, sužavėjusios neapoliečius. Kortežo, įžengusio į miestą, priešakyje ėjo 60 vadeliotojų vedamų veislinių žirgų, išpuoštų dekoruotomis girniomis, už jų 18 asilėnų gabeno 36 prabangias skrynias kraičio, procesiją tęsė 60 raitelių iš lenkų ir diplomatų pasiuntinių, gausybės kunigaikščių, grafų.
Kapuano pilies bažnyčioje, kurioje vyko santuokos ceremonija, Bona sėdėjo soste, ant pakylos, virš jos buvo pakabintas baldakimas. Vyskupams įvykdžius vestuvių aktą, Žygimanto Senojo atstovas valdovo vardu pasakė vedybinės priesaikos formulę ir Bonos pirštą papuošė žiedu su nešlifuotu deimantu, karaliaus atsiųsta dovana. O puota tęsėsi pagal devynias valandas, iškilmėse panaudota 1450 lėkščių, paragauta 50 patiekalų.
V.: – Koks patiekalas labiausiai nustebino svečius iš Lietuvos ir Lenkijos?
J.: – Gal penktas patiekalas, tešloje įvynioti kepti karveliai, ar galbūt, skambant fanfaroms, iškilmingai įnešami kepti povai su padažu, papuošti jų pačių plunksnomis. Ir tai dar ne viskas. Skanauti vyne troškinti kaplūnai, kurapka su citrina.
V.: – Koks buvo pirmasis Bonos ir karaliaus Žygimanto susitikimas?
J.: – Likus dviem kilometrams iki Lenkijos sostinės, buvo pastatyta didelė palapinė ir nutiestas raudonas kilimas. Karalių pasitinka jauna 24 metų mergina atjojanti žirgu, o 51 metų pagyvenęs malonumų mylėtojas Žygimantas Senasis išeina iš palapinės. Karališkos vestuvės Krokuvoje truko daugiau kaip savaitę. Kaip rašo kronikos, povestuvinę naktį Bona pasirodė nepriekaištingai. Karalienė suprato, kad jos pareiga – gimdyti vaikus, pageidautina – berniukus. Pirmoji gimė dukra Izabelė, antrasis – sūnus Žygimantas, vėliau dar trys dukros: Sofija, Ona, Kotryna. Jauniausias sūnus Albrechtas neišgyveno. Matyt, su karaliene atkeliavo ir itališka virtuvė. Tai, ką Bona išvydo karališkoje Vavelio pilyje, ją šokiravo. Po rūmų kiemą vaikščiojo kiaulės, o ant pietų stalo vyravo gausa mėsiškų valgių, valgoma be šakučių. Netrukus ant valdovo stalo atkeliavo kaliaropės, porai, petražolės, pastarnokai, špinatai, šparagai, artišokai, alyvuogių aliejus, tortai, miltiniai patiekalai.
V.: – O koks elgesys prie stalo, ar ir čia Bona mokė vakarietiškų manierų?
J.: – Prie stalo įsivyravo gero tono taisyklės. Valgant nedera kasytis, spjaudytis. Kramtyti reikia tyliai, valgant neskubėti. Nedera kitam siūlyti skanauti maisto iš savo lėkštės. Patiekalą imant pirštais naudoti tik tris pirštus. Patiekalai iš kiaulienos atsidūrė ant žemiausio kokybės laiptelio. Labiausiai vertinama povo mėsa, krevetės, omarai. Bona mėgo ir medžioklę. Karalystėje nuolat trūko pinigų, tad verslioji Bona pradėjo vadinamą Valakų reformą.
V.: – Kuo ji ypatinga?
J.: – Valakų reformos nuostatai pasirodė 1549 metais. Valakas – tai 30 margų, jie dalijami į tris laukus. Nuo valakų dydžio surenkami mokesčiai į valdovo iždą. Iš valdovo išsirūpinusi privilegiją, pasienyje su Prūsija steigia miestelius: Novaja Volia (Virbalis), Pilviškiai įkurti 1536 m., Paširvintys (Alvitas) – 1561 metais. Kuria muitines su Prūsija, renkami mokesčiai papildo valdovo iždą. Iš valdovo gauna privilegiją kviesti į Suvalkiją ar priimti bėglius iš Žemaitijos. Taip didžiulės giriose kuriasi medkirčiai, steigiamos būdos, parduodama mediena, lydoma geležis.
Jurbarko, Panios giriose medienos paruošimo ir miškų priežiūra užsiėmė Novos Valios (Virbalio) miestelėnas Petras Tidmanas, o už galimybę naudotis miškais mokėjo valdovei mokesčius.Versli, išsilavinusi, troškusi sūnų Žygimantą Augustą parengti išmintingu valdovu, Bona tapo stambia žemvalde. Jos valdose buvo 54 dvarai, 32 miesteliai (10 įsteigė Bona),17 pilių, 9 miestai.
V.: – Kas žinoma apie jos paskutines gyvenimo dienas? Kur ji palaidota?
J.: – Grįžusi į gimtinę, pateko į Ispanijos karaliaus pinkles, paskolinusi jam didelę pinigų sumą, vengdamas grąžinti skolą, pasamdė jos nuodytojus. Mirė vieniša, apleista, palaidota šv. Mikalojaus bazilikoje Baryje. Antkapinį paminklą pastatė dukra Ona Jogailaitė. Nuostabi moteris, verta pagarbos ir mūsų krašte.
Girdėjau Virbalio bendruomenė žada karalienę Boną pagerbti savo miestelyje. Iš tiesų jos indėlis plėtojant ūkinį gyvenimą pasienyje su Prūsija vertas įamžinimo.
P. S. Leonardo da Vinči mėgto patiekalo ,,Minestronės“ receptas ČIA