Pagrindinis > Kitos temos > „Greitų ir lengvų“ pinigų pasaulis: kaip nuo šių iliuzijų apsaugoti vaikus?

„Greitų ir lengvų“ pinigų pasaulis: kaip nuo šių iliuzijų apsaugoti vaikus?

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kasdienybė nebeįsivaizduojama be socialinių tinklų ir reklamų, dažnas gali pasiklysti iliuzijose apie greitai ir lengvai uždirbamus pinigus. Influenceriai, gaunantys įspūdingas sumas už prekių ženklų integracijas savo turinyje, reklamos, kalbančios apie žaibišką praturtėjimą, lažybas bei greituosius kreditus. Visa tai sukuria terpę, kurioje nesunkiai galima prarasti suvokimą apie pinigų vertę. Ne paslaptis, kad lengviausiai šioje vietoje pažeidžiami vaikai, dar neturintys pakankamai patirties ir suvokimo apie piniginius reikalus. Tad ką daryti, norint, kad atžala nepasimestų klaidžiuose finansų labirintuose? Savo patarimais ir įžvalgomis dalijasi vaikų psichologas Aleksandr Segal bei finansinio raštingumo specialistas Tomas Mendelsonas.

 Gali privesti iki rimtų finansinių problemų

Nuolatos ekranuose šmėžuojančios reklamos, linksniuojančios greitą praturtėjimą, klaidingas iliuzijas sukelti gali ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Dažnai net ir suaugę žmonės nėra pasiruošę suvaldyti staiga gautą didelį kiekį pinigų, kas priveda prie to, jog jie geriausiu atveju tiesiog „ištirpsta“. Tuo tarpu vaikai, dar neturintys pakankamo suvokimo apie greito praturtėjimo pasekmes, gali labai greitai susidaryti iškreiptą vaizdą apie pinigus. Kaip teigia vaikų psichologas Aleksandr Segal, mažiesiems žalingi gali būti net ir švenčių metų gaunami pinigai.

„Kalbant apie vaikų „greito praturtėjimo schemas“, nereikia net kazino, lažybų ar greitųjų kreditų reklamų. Užtenka pinigų vokeliuose, gaunamų per gimtadienius ar kitas svarbias šventes. Vaikai tokiomis progomis susirenka nemenkas sumas, kas stipriai paveikia jų mąstymą. Kam vaikui dirbti papildomus darbus už keletą eurų, jei per gimtadienį visa giminė ir draugai pridovanos šimtus, kurių užteks visiems metams? Žala šioje vietoje gali būti įvairi: nuo motyvacijos stengtis ir dirbti kritimo iki nerealistinio finansinio pasaulio suvokimo, kas dažniausiai jau ankstyvoje suaugystėje baigiasi įsiskolinimais ir kitomis problemomis“, – teigia A. Segal.

Formuoja iškreiptą pinigų vertės suvokimą

Prie pinigų vertės nesuvokimo problemos prisideda ir tokios naujos profesijos kaip influenceriaiyoutuberiai ar blogeriai. Jos taip pat gali iškreipti vaiko suvokimą apie pinigus bei sudaryti įspūdį, kad už tariamai lengvą darbą galima sulaukti didelio atlygio. Tačiau kaip teigia A. Segal, svarbu vaikams paaiškinti, kad toks darbas toli gražu nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Iš darbo su vaikais ir paaugliais praktikos jau keletą metų pastebiu, kad minėtos profesijos įvardijamos kaip svajonių profesijos. Negalima nuvertinti youtuberių ir influencerių, nes jie išties turi labai daug dirbti, kad užimtų savo vietą šiose srityse. Tačiau vaikams, kurie dar nesupranta ar nežino, kiek yra darbo „už kadro“ gali susiformuoti klaidingi įsitikimai. Vėliau jie gali privesti prie didelių nusivylimų savimi bei sugaišto laiko gyvenant iliuzijoje. Ir tikrai ne visiems vaikams pavyksta sugrįžti į adekvatesnį pasaulio suvokimą. Tad jeigu atžala domisi tokiomis profesijomis, tiesiog verta supažindinti su jomis iš arčiau, kad vaikas geriau suvoktų, koks tai darbas ir kiek jis reikalauja pastangų bei įgūdžių. Svarbu leisti jam suvokti, kad reikia žinių ir kompetencijų tam, kad šiose konkurencingose srityse taptum žinomu“, – pasakoja vaikų psichologas.

Svarbu informaciją pateikti suprantama vaikui kalba

Tad kaip vaiką apsaugoti nuo iliuzijų apie lengvai uždirbamus pinigus? Kaip su juo kalbėtis apie finansinį raštingumą bei išmokyti suprasti pinigų vertę? O svarbiausia – kaip šią informaciją pateikti įdomiai ir pritraukti jų dėmesį? Vaikų psichologo A. Segal teigimu, čia į pagalbą reikėtų pasitelkti žaidimus bei naująsias technologijas.

„Kuomet vaikai nesupranta sudėtingesnių žodžių reikšmės, pavyzdžiui, „finansinis raštingumas“, jie greičiausiai tiesiog ignoruos tą informaciją. Sudėtingi žodžiai skamba nuobodžiai ir atbaido nuo bandymų įsitraukti į veiklą. Su vaikais visuomet verta kalbėti paprasta, suprantama jiems kalba. Vaikai gerai suvokia informaciją, kuri yra vaizdžiai perteikiama, t.y. per žaidimus, pasakas ar ryškius vaizdinius. Kalbant apie finansus, reikėtų vaikams suteikti galimybę pinigus išsinagrinėti, palyginti vienas monetas su kitomis, padėti jas šalia kokių nors produktų ar žaislų ir paaiškinti, kad už tiek pinigėlių gali nupirkti tokį daiktą, o už tiek – tokį. Vaikai taipogi yra labai imlūs technologijoms, tad tai taip pat yra gera ir efektyvi priemonė naujai informacijai įsisavinti“, – tvirtina A. Segal.

Be inovatyvių sprendimų neapsieisime

Kad technologijos smarkiai prisideda prie vaikų finansinio raštingumo, parodo ir tyrimų metu gauti rezultatai. Štai bendrovės „Sweeney Research“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai, kurie naudojosi technologijomis ir jų pagalba sekė savo santaupas, gautas už tam tikrus atliktus darbus, turėjo daug geresnį suvokimą apie pinigų vertę. O tie, kurie nieko panašaus nedarė, gerokai prasčiau suvokė uždirbamų pinigų reikšmę.

Kaip teigia ekonomikos mokslų daktaras bei vaikų finansinio raštingumo ugdymo programėlės „Poklet“ įkūrėjas Tomas Mendelsonas, norint įdiegti vaikams teisingą suvokimą apie pinigus, būtina tam pasitelkti inovatyvias priemones.

„Žemas finansinis raštingumas yra didelė problema Lietuvoje. Keisti suaugusių finansinius įpročius yra ypatingai sudėtinga, bet situacija su vaikais yra visai kitokia. Vaikai yra imlūs naujovėms, tiesiog jiems reikia pasiūlyti modernius, motyvuojančius įrankius, skatinančius juos mokytis. Tuomet galima pasiekti labai daug. Mūsų visas gyvenimas keliasi į telefonus, tad ir edukacija turi neatsilikti. Mobilios technologijos yra puikus įrankis mokymuisi“, – tvirtina T. Mendelsonas.

Būtinas tėvų įsitraukimas

Finansinio raštingumo specialistas teigia, kad kurdamas programėlę, siekė ne tik pristatyti vaikams įvairius pinigų uždirbimo būdus bei paskatinti juos praktiškai išbandyti įgytas žinias, bet į šį procesą įtraukti ir visą šeimą.

„Siekiant kelti vaikų finansinio raštingumo lygį labai svarbus yra ir tėvų įsitraukimas. Mes sukūrėme daug patarimų tėvams, kaip jie gali prisidėti prie vaikų finansinio ugdymo. Tėvai yra pagrindinis vaikų informacijos šaltinis, dėl to efektyviausia formuoti tinkamus vaiko finansinius įgūdžius, kuomet yra įsitraukusi visa šeima“, – pasakoja T. Mendelsonas.

Apie šeimos indėlio svarbą užsimena ir psichologas A. Segal, kuris teigia, kad būtent tėvai atlieka gerokai svarbesnį vaidmenį vaiko finansinio ugdymo kelyje negu švietimo įstaigos.

„Šeima yra ta vieta, kur suteikiamas pagrindas įvairiausiems įgūdžiams. Tėvai skatina vaiką taupyti, kontroliuoja vaikui atitenkantį finansinį srautą bei dažniausiai suteikia leidimus arba draudimus tam tikrą kiekį pinigų išleisti vaiko norams. Tad tėvai ir yra tie asmenys, kurie turėtų daugiau laiko investuoti į savo atžalos finansinio raštingumo ugdymą. Tėvai gali suteikti ne tik teorinių žinių apie finansus, bet ir realias galimybes praktikuotis. Mokykla duoda tik teorines žinias“, – mintimis dalijasi A. Segal.

Leiskite pajusti finansinę laisvę

Psichologas priduria, kad tokios programėlės kaip „Poklet“ gali tapti puikiu pagalbininku, norint leisti vaikams pajusti finansinę laisvę, tuo pačiu apsaugant juos nuo paklydimų.

„Tokios programėlės gali tapti tuo įrankiu, kurio dėka vaikai sėkmingai gali tartis su tėvais dėl darbo-atlygio schemos ir tą atlygį pamatyti savo sąskaitoje tą pačią akimirką. Čia gausu ir edukacinių pamokėlių, kurias vaikai gali nagrinėti jiems patogiu laiku, tiek kiek jiems norisi, o vėliau su tėvais aptarti tai ką sužinojo, ar kas liko neaišku. Šiuolaikiškos programėlės, gražios bankinės kortelės leidžia vaikams pasijusti išskirtiniais. Turėdamas savo virtualią sąskaitą ir bankinę kortelę vaikas gauna galimybę pabūti suaugusiųjų pasaulyje. Daugumai vaikų, ypač paauglių, tai yra siekiamybė – pasijusti labiau nepriklausomais ir finansiškai laisvesniais nuo tėvų“, – teigia A. Segal.

Tiesa, faktas, kad vaikas jau nuo pat mažens gali turėti savo asmeninę mokėjimo kortelę, kai kuriems tėvams vis dėlto kelia klausimą, ar mažieji nebus per anksti įstumti į suaugusiųjų pasaulį ir kaip reikėtų žinoti, kad atžala jau pasirengusi tokiai atsakomybei. T. Mendelsono teigimu, tėvai neturėtų dėl to nerimauti, o kaip tik pasirūpinti, kad vaikas kuo anksčiau turėtų galimybę praktiškai lavinti savo finansines žinias.

„Mes skatiname tėvus būti ne staliais, o sodininkais. Staliai išdrožia medį į tokią formą, kurią jie nori. O sodininkai leidžia augalams augti patiems, sukurdami tam tinkamą aplinką. Dėl to mes skatiname tėvus kuo anksčiau suteikti galimybes vaikams augti patiems, tiesiog pasirūpinant saugia ir galimybių pilna aplinka. Jau trejų metų vaikas gali pradėti priiminėti savo pirkimo sprendimus, o tai jau pirmi žingsniai lavinant finansinį raštingumą. Na, o septynmetis tikrai gali turėti savo piniginę ir pats spręsti, kaip ją valdyti“, – tvirtina ekonomikos mokslų daktaras.

Už parodytą iniciatyvą atsilyginkite

Neretai tėvai taip pat kiek prisibijo ir mokėti vaikams pinigus už tam tikrus padarytus darbus, nes šie esą vėliau nebenorės atlikti namų ruošos darbų be jokio atlygio. Kad tokios situacijos būtų išvengta, T. Mendelsonas pataria atskirti kasdienes vaikų pareigas nuo kitų paslaugų.

„Nereikėtų mokėti vaikams už jų pareigas. Kitaip tariant, už darbus, kuriuos jie ir taip turi atlikti, pavyzdžiui, pasikloti lovą. Verta mokėti už papildomas pastangas, iniciatyvą, kuria vaikas siekia užsidirbti nudirbdamas darbus, kurie neįeina į jo kasdienes pareigas. Tai yra, verta mokėti už darbus, už kuriuos jūs mokėtumėte kažkam kitam, bet vietoj to, sumokėsite savo vaikui. Tarkim, vaikas nori išplauti jūsų mašiną, tai jūs galite sumokėti pinigus plovyklai arba už tą pačią paslaugą sumokėti savo vaikui“, – patarimais tėvams dalijasi finansinio raštingumo specialistas.

Reziumuodamas, T. Mendelsonas priduria, kad vaikams dažnai atrodo, kad pinigai turi mažai vertės, juos lengva uždirbti, o išleidžiant pinigus nereikia daug mąstyti. Būtent todėl labai svarbu juos grąžinti į realybę, kalbėtis apie pinigų vertę bei apie sudėtingą kelią juos uždirbant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite