Pagrindinis > Kitos temos > Pandemijos palikimas – emocinis valgymas ir griežtos dietos

Pandemijos palikimas – emocinis valgymas ir griežtos dietos

Tradicinė lietuvių virtuvė neįsivaizduojama be spirgučių padaže skęstančių cepelinų, tačiau statistika rodo, kad bulvių tautiečiai suvalgo vis mažiau. Nors po truputį auga daržovių, vaisių bei uogų suvartojimas, mitybos specialistai neskuba džiaugtis – per karantiną išryškėjo ir kita neraminanti tendencija – suvalgoma rekordiškai daug bandelių, sausainių ir kitų baltų miltų gaminių.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. vienam gyventojui per metus teko 104 kg daržovių ir 106 kg vaisių ir uogų, 2017 m. – atitinkamai 97 ir 80 kg. Bulvių suvartojama gerokai mažiau: 2021 m. vienam gyventojui teko 78 kg bulvių, 2017 m. jų per metus suvalgyta aštuoniais kilogramų daugiau – 86 kg. Grūdų ir grūdų produktų suvartojama taip pat mažiau: 2017 m. vienam tautiečiui teko 120 kg grūdinių kultūrų, pernai – 113 kg. Tačiau 2021 m., palyginti su 2020 m., net 15 kg daugiau gyventojai suvalgė įvairių iš kviečių gaminamų maisto produktų.

Statistika rodo, kad populiarumą praranda vegetarizmo idėjos, – vieno asmens mėsos ir mėsos produktų suvartojimas, palyginti su 2017 m., išaugo keturiais kilogramais – nuo 90 iki 94 kg. Taip pat nuo 328 kg 2017 m. iki 351 kg 2021 m. išaugo pieno ir pieno produktų suvartojimas. Tačiau žuvies tautiečiai valgo vis mažiau: pernai vienam gyventojui teko 18 kg žuvies ir žuvies produktų, 2017 m. – 22 kg.

KOMENTARAS

 Puola į kraštutinumus

 Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkė, dietistė Vaida Kurpienė pastebi, kad karantinas, kurio metu didelė dalis žmonių dirbo iš namų ir maistą dažniau gaminosi patys, gerokai pakoregavo mitybos įpročius. Deja, ne visuomet teigiama linkme. Savo darbo praktikoje dietistė pastebi, kad karantino metu labai daug žmonių susidūrė su emociniu valgymu, kai šaldytuvo ar virtuvės spintelių durelės gerokai dažniau varstomos ne dėl alkio, o siekiant numalšinti įtampą ir kylančias emocijas.

„Kai žmonės dirba biure, po ranka ne visuomet yra maisto arba bent jau ne tokie kiekiai kaip namuose. O kai karantinas daugelį uždarė namuose ir daug kas dirbo prie valgomojo virtuvės stalo, kur šaldytuvas pasiekiamas ranka, įtampą paprasčiausiai buvo malšinti maistu. Vienintelis legalus būdas atsitraukti nuo darbų ir kelias minutes pailsėti tapo valgis. Tai patvirtina ir statistika – vieno asmens suvalgomo maisto kiekis gerokai išaugo“, – pastebi dietistė.

Dar viena ryški tendencija, rodanti, kad vis dažniau susiduriama emociniu valgymu, – per metus (2021 m., palyginti su 2020 m.) net penkiolika kilogramų vienam žmogui išaugo kviečių suvartojimas. Kviečiai dažniausiai vartojami baltų miltų pavidalu – batonas, šviesi duona, bandelės, sausainiai. Tai maistas, kurį dažniausiai renkasi su emociniu valgymu susiduriantys žmonės.

„Per karantiną daug žmonių pradėjo valgyti chaotiškai, suvartojo didelius kiekius lengvai paruošiamo maisto. Buvimas namuose, kai teko dirbti nuotoliniu būdu ir tuo pačiu metu rūpintis vaikais, kėlė didelę įtampą ir nežinomybę, kas skatino emocinį valgymą“, – kalba V. Kurpienė.

Ji pastebi, kad žmonės, kovodami su priaugtais kilogramais, rinkosi ir kitą kraštutinumą – itin griežtas dietas, tikėdamiesi greitų rezultatų. Bet griežtas savęs ribojimas, paprastai iš pradžių suteikiantis džiaugsmo dėl numestų kilogramų, ilgesniu laikotarpiu duoda atvirkštinį efektą – kilogramai „sugrįžta“ su kaupu, o neretai susiduriama ir su papildomomis sveikatos problemomis.

 Renkasi pagal kainą

 Viena pagrindinių žmogaus organizmo statybinių medžiagų – baltymai. Pagrindiniai jų šaltiniai: mėsa, pieno produktai, žuvis ir jūros gėrybės, kiaušiniai, ankštinės daržovės. Šiek tiek baltymų galima gauti ir iš sėklų bei riešutų. 2021 m. užfiksuotas paukštienos suvartojimo mažėjimas – gyventojai šią mėsą dažniau keitė į kiaulieną. Dietistė daro prielaidą, kad tai labiau susiję ne su populiarėjančia keto dieta, o kaina – pernai kiauliena visoje Europoje ne tik nebrango, bet netgi atpigo.

„Įvairios apklausos rodo, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, renkantis maisto produktus, vis dar yra žemesnė kaina“, – pastebi V. Kurpienė.

Pastaraisiais metais matomas ir ryškus pieno produktų vartojimo augimas. 2017 m. vienam asmeniui teko 328 kg pieno ir pieno produktų, 2021 m. – 351 kg. Pienas, varškė, jogurtas, rūgpienis – sveikatai palankus maistas, tačiau pašnekovę kiek neramina, kad bent jau parduotuvių lentynose didžiąją dalį produkcijos sudaro saldinti pieno produktai, kurie ne tik teikia mūsų sveikatai mažesnę naudą, bet ir gali būti žalingi. Ji kaip dietistė stebisi, kad mažiau suvartojama ir kiaušinių, nors kiaušiniai mitybos ekspertų jau seniai „reabilituoti“. Taip pat mažiau suvartojama ir žuvies bei žuvies produktų – jeigu nebūtų skaičiuojami žuvies konservai, krabų skonio lazdelės bei žuvies piršteliai ir kiti perdirbti produktai, žuvies suvartojimas, tenkantis vienam žmogui, būtų dar mažesnis.

„Jeigu sumuštinių ingredientai bus ne tik duona ir dešra, bet ir pomidoras, jau geriau, bet kol kas pasidžiaugti, kad lietuviai pradeda sveikiau maitintis, negalime“, – sakė dietistė.

 Sveikatos pagrindas

 Mityba, pasak specialistės, daro didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Šių ligų prevencija – optimalaus svorio palaikymas, cholesterolio kiekio kraujyje sureguliavimas bei uždegimus mažinančių medžiagų pakankamas vartojimas – neatsiejama nuo tinkamos mitybos. Tinkama mityba taip pat sumažina riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, podagra, onkologinėmis bei kitomis lėtinėmis ligomis.

„Užtenka porą mėnesių tinkamai maitintis ir kraujo tyrimai parodys teigiamus pokyčius. O jeigu žmogus jau serga, net jei liga nėra pagydoma, tinkama mityba pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę. Taip pat didėja atsparumas įvairioms virusinėms ligoms“, – teigia V. Kurpienė.

Tad jos kaip dietistės pagrindinis tikslas – mokyti žmones, kad jie turėtų bazinių žinių ir bet kokiomis sąlygomis rinkdamiesi produktus atsirinktų geriausią variantą iš galimų. Pašnekovė pastebi, kad žmonės, norėdami sveikiau maitintis, kartais pasiklysta informacijos gausoje. Pavyzdžiui, jau kelerius metus trunka glitimo (kviečių baltymo) baimė. Vengiama glitimo turinčių produktų. Jie keičiami kitais, dažnai tokiais, kurių kaina paprastai būna gerokai didesnė, o maistinė vertė gali būti ir mažesnė. Pasak V. Kurpienės, sergant celiakija ir kai kuriomis kitomis ligomis glitimo išties reikia vengti, bet sveikam žmogui jo nereikia bijoti. Svarbu rinktis viso grūdo produktus, vengti greitai pasisavinamų angliavandenių, riboti ne tik cukrų, bet ir jo pakaitalus, tokius kaip medus ir saldikliai.

„Renkantis maisto produktus svarbu skaityti etiketes, ne tik kas didelėmis, bet ir kas mažomis raidėmis parašyta. Jeigu rašoma, kad jogurtas braškių skonio, nereiškia, kad jame bus braškių. Jei parašyta „su braškėmis“ – žiūrėkite, kiek gramų tų braškių yra produkte. Jeigu skaitote etiketes, galite daug sužinoti, bet reikia bazinių žinių. Pavyzdžiui, pieno produktuose yra 4–5 gramai natūralių cukrų, jei matote daugiau – produkte yra pridėtinio cukraus. Žinių galima įgyti. Juk ir mokantis vairuoti, prireikia ne tik teorijos, bet ir praktikos bei instruktoriaus. Sveikai maitintis taip pat reikia mokytis“, – tvirtina V. Kurpienė.

Lietuvos statistikos departamento informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite