Atvykę į Paežerių dvarą, išvysite ne tik puikų XVIII a. dvarą, bet ir parteryje, prieš puikius klasicizmo stiliaus rūmus, jus nustebins Sūduvos sodybų grožis. Pasak žinomo istoriko prof. A. Bumblausko, Sūduva-Suvalkija toks kraštas, kad keliaudami jos keliais kas kelis kilometrus išvysite nuorodą į Lietuvai nusipelniusios asmenybės gimtinę. Vilkaviškio krašte ir
Plačiau
Žiauriame kare su nuožmiu okupantu iš Rytų buvo daug kraujo, mirčių, netekčių, bet ir gimė ir daug dainų. Lietuvos partizanai dainuodavo ir lietuvių poetų tekstais parašytas dainas, dažnai pakeisdami ar papildydami savos kūrybos ketureiliais. Viena iš tokių dainų pagal garsųjį S. Nėries jaunystės laikų eilėraštį „Ir vienąkart, pavasari“. Rinkinyje „Sušaudytos
Plačiau
Birželio 14 ąją Vilkaviškio tremtiniai, nepabūgę lietaus, rinkosi prie miesto bibliotekos, kur stovi jų skaudžią dalią menantis paminklas, dar Atgimimo metais tremtinių iš lauko akmenų sumūrytas. Tuomet buvo sunešti akmenėliai iš visų Vilkaviškio krašto vietovių, iš kur į tremtį, į nežinią, į mirtį iškeliavo tremtiniai. "Atminti, ir kiekvieną prisiminti" -
Plačiau
Į gimtajį Rūdos kaimą Gižų valsčiuje Kazys Žilinskas grįžo po penkiolikos metų. Jis - vienas iš tų tūkstančių lietuvių, tapusių pačios pirmosios sovietų okupantų represijų bangos auka... Atsiminimų fragmentus dar 1989 metais iš tremtinio lūpų užrašė mokytojas Andrius Damušis.
Plačiau
Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkės Aušros Mickevičienės iniciatyva Paežerių dvare gimė ypatinga šventė, iš praeities prikelianti senuosius Sūduvos (Suvalkijos) regiono amatus, papročius, folklorą. Minint Sūduvos metus, kai prieš šešis šimtmečius, po Melno taikos (1422 m.), Sūduva tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi, ši šventė Paežerių dvare ypatinga. Vykstant ginčams, kaip įvardinti šį
Plačiau
Birželio 14- oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Kas pirmas ištarė šį vardą, šiandien nežinome. Jis išgirstas tik Atgimimo metais, kai iš Sibiro pradėjo grįžti tremtinių kauleliai. Šeimos archyve radau įdomų dokumentą, datuotą 1981 metais birželio 7 dieną. Tai Sibiro tremtinio mokytojo, dr.V.Kudirkos klėtelės puoselėtojo Stasio Ankevičiaus laiškas
Plačiau
Praėjusį sekmadienį prie Žaliosios parapijos bažnyčios susirinkę Klausučių seniūnijos gyventojai ir svečiai prisiminė ir paminklinėmis lentomis su savanorių pavardėmis pagerbė kukliuosius Žaliosios valsčiaus savanorius. Kovotojų už atgimstančią Lietuvos valstybę vardai įamžinti paminklinėmis lentomis su savanorių pavardėmis. Šios idėjos - pagerbti buvusio valsčiaus savanorius - įgyvendintojas - savanorio iš Bobių kaimo
Plačiau
Nors prie kelio į Kudirkos Paežerius dar kviečia informacinė lentelė "Dr. V. Kudirkos klėtelė--muziejus", tačiau nėra nei muziejaus, o gal greitu laiku ir istorinės klėtelės nebeliks. Per užvertus vartus patekę į V. Kudirkos tėviškę neberasite prie klėtelės stovėjusio molinio tvartelio, o tik nuogus pamatus. Matyt, čia išdygs naujas statinys, vargu
Plačiau
Birželio 12 d. Žaliojoje iškilmingai bus pagerbti Lietuvos savanoriai, 1919–1923 metais išėję ginti atsikuriančią valstybę nuo bolševikinių ordų iš Rytų, lenkų legionierių, vokiečių bermontininkų. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, savanoriai dalyvavo ir Klaipėdos sukilimo žygyje. Gerbdamas Žaliosios valsčiaus savanorių (dabar Klausučių seniūnija) atminimą, savanorio iš Bobių kaimo sūnus Stasys Tamošaitis, iš savo santaupų
Plačiau
Sūdaviečių etnokultūros asociacija (Klausučių seniūnija, Vilkaviškio rajonas), kurią įkūrė mokytoja kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė, atkūrė senąsias Sekminių šventimo tradicijas Sūdavos kaime. Kūrybinga ir veikli moteris apleistame Rementiškių dvare įsteigė Sūdavos muziejų, kur visi eksponatai iš aplinkinių kaimų darbščiosios kraštotyrininkės su meile surinkti ir eksponuojami. . Jos iniciatyva 2013 metais išleista knygelė
Plačiau
Pačiame obelų žydėjime po Lietuvą keliauja Poezijos pavasaris. Nuo 1964 metų Poezijos pavasario dalyviai poezijos skaitymus pradeda Lietuvos lakštingalos S. Nėries tėviškėje, Kiršuose. Poetė rašė: "Poezijos srautas nuneš tave pagavęs", tad saulė ir krintantys obelų žiedai šventės ir poezijos gurmanus apjuosė skambiomis eilėmis, sklindančiomis iš kūrėjų lūpų. Simboliška, kad poetės tėviškės
Plačiau
Kaimai, kaip ir žmonės, turi savo pravardes. Rūdos kaimas prie Gižų, perjuostas Rausvės upelio, turėjo net dvi pravardes. Šiaurinė smėlėtame kalnelyje įsikūrusi kaimo dalis, vietinių gyventojų vadinta Šilkalniu. Mažose grytelėse čia gyveno neturtingi, skurstantys varguoliai. Įdomių faktų apie Šilkalnį yra palikęs Paežerių krašto šviesuolis Jonas Valaitis (1900-1950 m.) Atsiminimų knygoje
Plačiau
Mažai kas žino, kas tikrasis Kosto Kubilinsko tėvas. Rūdos kaimo (Šilkalnio) gyventoja Gižų mokyklos kraštotyrininkams išsakė šią versiją. Danutės Rudzevičienės teigimu, tikrasis poeto K. Kubilinsko tėvas – jos tėvelio brolis Staugaitis nuo Gižagirės. ,,Kodėl jos nevedė, nežinau“, – pasakojo Kosto vaikystės kaimynė. Žaismingai apie K. Kubilinsko motiną mena kitas kaimynas
Plačiau
Vasario 16-ąją eidamas, Pietario gatve Vilkaviškyje, žvelgdamas į plevėsuojančias trispalves vėliavas, nejučiomis mintimis nusikėliau į 1968 metus. Tuomet irgi vyko žiemos olimpiada Grenoblyje (Prancūzija) vasario 6–18 dienomis. Tuomet studentų bendrabutyje, „vienuolyne“, prie nespalvoto televizoriaus rinkdavomės stebėti ledo ritulio varžybų. Dauguma sirgdavo už SSRS rinktinę, o gal trečdalis už Čekoslovakiją. Varžybos
Plačiau
Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su grasia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39
Plačiau
Prieš 80 metų lapkričio 15-oji tapo tragiškiausia diena Vilkaviškio žydų bendruomenei. Naciai ir jų kolaborantai lietuviai myriop pasiuntė paskutinius likusius gyvus Vilkaviškio žydus. Šiai datai prisiminti ir holokausto aukoms atminti šių metų lapkričio 15 dieną buvo surengta eisena „Atminties kelias 1941–2021“ Vilkaviškyje. Eisena, prasidėjusi J. Basanavičiaus aikštėje, ėjo mirties keliu
Plačiau
Nepaisant darganotos dienos, lapkričio 13-ąją prie Vilkaviškio viešosios bibliotekos susirinko gausus būrys tragiško likimo talentingos poetės gerbėjų. Čia buvo atidengtas paminklas-koplytstulpis, menantis, kad Vilkaviškyje subrendo jaunos poetės talentas. Pastatyti Salomėjai paminklą penkerius metus brandino jos talento gerbėjai: vilkaviškiečių poetų klubas "Seklyčia" ir projekto įgyvendintoja Vilija Žalienė. "Šiandien mums ypatinga diena,
Plačiau
„Prieš 50 metų dalyvavau Alytaus dramos teatro veikloje. Jauna režisierė Aldona Dobrovolskytė-Balalienė tuomet statė poezijos spektaklį pagal M. Martinaičio eiles „Virš žydinčios gluosnio šakos“. Tuomet jaunas aktorius Antanas Žilinskas ten skaitė ir savo „Meilės triptiką“. Nuotraukoje – stovi greta kairėje Rita Ališauskienė, toliau – Kazytė Paršeliūnienė, Onutė Kašelionienė ir Aldona
Plačiau
Rudenėjančio Paežerių parko apsuptyje galima pažinti poeto Aleksandro Puškino literatūrinio muziejaus parengtą parodą. Markučių dvare Vilniuje muziejus įkurtas Grigorijaus ir Varvaros Puškinų gyvenamajame name. Ekspoziciją sudaro autentiškai įrengti šeši kambariai, apstatyti XIX amžiaus baldais, papuošti paveikslais. Dvarą supa 18 ha parkas, šeimos kapinės, šv. Varvaros koplyčia. Autoriaus nuotraukose – parodos Paežerių
Plačiau
Rugsėjo 23 iąją Lietuvos žydų Holokausto aukų pagerbimo dieną Vilkaviškyje (Maironio g.21) prie pradinės mokyklos atidengti "Atminimo akmenys"". Idėjos autorius – Vokietijos menininkas Gunteris Demingas, kuriantis pasaulinį memorialą "Atminimo akmenys" . Šaligatvyje įmūrytos keturios plytelės primena, kad šioje mokykloje dirbo ir gyveno mokytojas Moisiejus Kleinšteinas, jo žmona Estera, sūnus Zev-Cvi,
Plačiau