Nors prie kelio į Kudirkos Paežerius dar kviečia informacinė lentelė “Dr. V. Kudirkos klėtelė–muziejus”, tačiau nėra nei muziejaus, o gal greitu laiku ir istorinės klėtelės nebeliks. Per užvertus vartus patekę į V. Kudirkos tėviškę neberasite prie klėtelės stovėjusio molinio tvartelio, o tik nuogus pamatus. Matyt, čia išdygs naujas statinys, vargu įsiliesiantis į istorinį ansamblį. Viena sodybos savininkė lentomis šiltina gyvenamo namo pusę, kita nuo žemės paviršiaus šluoja statinį. Tikiu, viskas suderinta, apgalvota. Gal ponia E. Taujinskienė ruošiasi atkurti istorinius Kudirkos laikų statinius? Gal? “Mano namai, mano tvirtovė” – šiuo principu, matyt, vadovaujasi istorinės Lietuvai brangios vietos savininkai. Jeigu klėtelės-muziejaus puoselėtojas mokytojas tremtinys Stasys Ankevičius atsikeltų iš kapo, ten jis vėlei atgultų išvydęs tokias statybas šventoje vietoje.
Gal tai tik mano asmeninė nuomonė, įdomu, ką galvoja Sūduvos metus švenčiantys sūduvių palikuonys.
Autoriaus nuotraukose – griuvėsiai dr. V.
