Seneli, ar aš žmogus?
– Dar ne.
– O tu žmogus?
– Jau ne.
– O kas žmogus?
– Nėra.
– O kur dingo žmonės?
– Ar tau reikia būtinai žinot?
– Seneli… Būtinai. Juk tu pats dainuoji: „Aš augu ir stiprybę semiu iš praeities ir senovės“. Man būtinai reikia žinoti.
– Na gerai, tada klausyk. Kai mes atjojome į šitą žemę ir apsigyvenom, keturis tūkstančius metų mūsų žirgas bėgiojo ir šuoliavo keturiomis kojomis. Tai iš keturių buvo visi keturi žmonės, nes žirgas yra mūsų Tautos ir žmonių veidrodis. Du tūkstančius metų žirgas šuoliavo trimis kojomis, tai yra iš keturių buvo trys žmonės. Vieną tūkstantį metų žirgas šuoliavo, bėgiojo dviem kojomis. Iš keturių buvo du žmonės. Ir penkis šimtus metų žirgas striksėjo viena koja. Tai yra iš keturių buvo vienas žmogus. Kai baigėsi 500 metų, žirgas pargriuvo, parpuolė, atsigulė, liko gulėti. Ir iš keturių nebuvo nei vieno žmogaus. Taigi aš pasakiau tau, kad žmogaus nėra.
– O seneli, kada pargriuvo, parpuolė žirgas?
– Nuo tada, kai apsigyvenome šioje žemėje. Praėjo 7500 metų. Pagal darbartinį kalendorių žirgas pargriuvo, atsigulė tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt antrais metais ir guli po šiai dienai.
– Seneli, o kada žirgas atsikels?
– Nežinau, mažutėli.
– O aš žinau. Kai ateis raitelis, prikels žirgą ir pastatys ant keturių kojų.
– O kada raitelis ateis?
– Seneli… Tu prisimink, tu žinai, kad mūsų, mažutėlių, pasaulyje yra garsiausias prašymas, balsas skardžiausias, tyriausias ir galingiausias, nuo kurio pabunda Tėvas. O Tėvas pabudęs mums duoda viso to, ko mes prašome. Todėl mes pašauksime raitelį, kuris prikels žirgą, pastatys ant keturių kojų.
– Mažutėli, kaip bus su gyventojais šitais, kurie šioje žemėje gyvena?
– Seneli, nieko su jais nebus. Kaip jie ligi šios dienos išeina, taip ir paskui išeis ten, kur tu eini. Ir jokio stebuklo nebus.
– Viskas aišku man. Suprantu ir viskas aišku, mano mažutėli. Teisingi tavo žodžiai. Tai yra tiesa. Ir jais tikiu, kad taip ir bus.
Ir nusikvatojo galingosios Tautos Girios, nes jose pravirko visi, kurie niekada gyvenime neverkė. Ir dar kažkas pakuždėjo: ateina Atvelykės ir po jų už mėnesio bus Joninės.
