Pagrindinis > Kitos temos > Karas supurtė Europą iki pamatų

Karas supurtė Europą iki pamatų

Dešimtmečiais Europa tikėjo, kad taika nugalėjo, kad konvencinis karas žemyne nebeįmanomas, kad net ir aršiausius priešus galima palenkti savo pusėn su jais prekiaujant. Visi šie įsitikinimai buvo sudaužyti į šipulius prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą.

Europa jau seniai buvo pajuokiama dėl savo nerangumo ir negebėjimo priimti sprendimų. Praėjusios savaitės sankcijos atrodė tik patvirtino, kad europiečiai yra bejėgiai. Tačiau viskas pasikeitė, bomboms pradėjus kristi ant Ukrainos sostinės Kijevo.

Europos gyventojai, verslai ir politikai žaibišku greičiu susivienijo padėti Ukrainai. Vakarų šalys susitarė dėl griežtų sankcijų – atjungti dalį Rusijos finansų nuo SWIFT sistemos, sukurti tarnybą medžioti nešvariems pinigams, uždarė savo oro erdvę Rusijos skrydžiams ir siunčia daug karinės bei humanitarinės pagalbos į užpultą Ukrainą.

Pirmą kartą istorijoje tiesiogiai sankcionuojamas stambus centrinis bankas, taip užšaldant daugiau nei pusę Rusijos tarptautinių rezervų.

Sankcijų poveikio belaukiant

Per pastarąsias dienas buvo paskelbta aibė sankcijų, kurių detalės vis dar neaiškios, tad neįmanoma įvertinti, kokią žalą patirs tiek Rusija, tiek pati ES.

Faktas, kad Rusijai skaudės labiau. Situacija keičiasi akimirksniu, rinkos sukaustytos baimės ir neapibrėžtumo. Rusijos centrinis bankas bando stabilizuoti situaciją – pernakt iki 20 proc. padidinta pinigų kaina, įvesta dalinė kapitalo kontrolė, sustabdyta prekyba Maskvos biržoje.

Rusijos centriniam bankui bent iš dalies pavyko stabilizuoti rublio čiuožimą žemyn, tačiau neaišku, kiek laiko tai tęsis, kai dauguma centrinio banko rezervo įšaldyta vakaruose. Situacija keičiasi kasdien ir pilnam ekonominės žalos mastui pamatyti reikės savaičių ar net mėnesių.

Tiesa, Vakarams irgi klius. Kiekvienas sandoris turi pirkėją ir pardavėją, kiekviena finansinė operacija su Rusija turi ir antrą pusę. Įšaldytas turtas, atidėti mokėjimai gali neproporcingai paveikti kai kurias įmones ir institucijas – potencialo finansinėms problemoms yra nemažai.

Centriniai bankai vakaruose, tikėtina, akylai stebi šią situaciją, bando identifikuoti įtampos taškus ir yra pasirengę, reikalui esant, į sistemą įlieti papildomo likvidumo. Bent jau kol kas sandoriams, susijusiems su energetika, yra taikomos sankcijų išimtys, bet tolimesnės sankcijos taip pat yra galimos. Europa jau kalba apie anglies ir atominių elektrinių aktyvavimą, jei sutriktų dujų tiekimas.

Kaip rodo istorija, karas visada veikia kainas. Įtampa jaučiama naftos, dujų, kviečių ir metalų rinkose. Iki prasidedant Rusijos agresijai Ukrainoje buvo laukiama palengvėjimo žaliavų rinkose, bet jis dar kurį laiką neateis.

Labai tikėtina, kad Europos vyriausybės pratęs ir išplės fiskalines pagalbos priemones, skirtas apsaugoti gyventojus ir verslus nuo energijos kainų didėjimo. Toks sprendimas būtų abejotinas normaliomis sąlygomis, bet dabartinėje padėtyje yra neišvengiamas. 

Didėja rizika, kad infliacija augs arba bent jau laikysis aukštumose ilgiau. Tačiau Europos centrinis bankas bus atsargus ir neskubės kelti palūkanų. Palankių skolinimosi sąlygų užtikrinimas valstybėms ir iki įvykių Ukrainoje buvo aukštas ECB prioritetas. Konflikto akivaizdoje ECB negali sau leisti klaidų, kurios galėtų sukurti prielaidas finansų krizei.

Scholtz‘o kalba žymi naują erą Europoje

Šiandienis chaosas ir kraujo liejimas Ukrainoje kada nors baigsis, tačiau su šio konflikto pasekmėmis mes gyvensime dar ilgai. Ir nebūtinai jos visos bus blogos.

Dar prieš savaitę niekas nebūtų patikėjęs, kad Vokietijos kancleriui paskelbus apie 100 milijardų eurų fondą gynybai ir siunčiamą karinę pagalbą Ukrainai, Bundestagas plos atsistojęs. Per savaitgalį Vokietijos užsienio, gynybos, energetikos ir netgi fiskalinė politika pasisuko 180 laipsnių.

Vokietijos įsipareigojimas atstatyti nuvarytą kariuomenę ir atsijunkyti nuo dujų turės rimtų pasekmių jos finansams. Šie tikslai yra nesuderinami su jų konstitucijoje įtvirtinta subalansuotų biudžetų taisykle. Vien pažadas pakelti gynybos išlaidas virš 2 proc. nuo BVP yra didžiulis papildomas finansinis įsipareigojimas, o energetinės nepriklausomybės siekimas pareikalaus dar daugiau.

Po tokio Vokietijos posūkio fiskalinės taisyklės turės keistis visoje Europoje. Diskusijos dėl fiskalinių taisyklių reformos prasidėjo su pandemija, o karas Ukrainoje bus paskutinis lašas jų įgyvendinimui.

Ir tai yra gerai – biudžeto pertekliai yra tik įsivaizduojama apsauga nuo negandų. Norint juos pasiekti, dažniausiai tenka taupyti kritinės infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir strateginių rezervų sąskaita, kuriuos iš tikrųjų būtų galima panaudoti krizės atveju. Biudžeto pertekliaus nei suvalgysi, nei iššausi, nei sudeginsi, jei bus šalta. Paklauskit Rusijos po mėnesio.

Paradoksalu ir tai, kad jei šie strateginiai politikos lūžiai bus tvarūs, Europos perspektyvos ilguoju laikotarpiu taps reikšmingai geresnės.

Nepakankamos investicijos ir nuolat stringančios reformos smukdė Europą. Jei Europai pavyks išlaikyti iniciatyvą ir iš tikrųjų pakeisti savo ekonominę, energetinę ir politinę architektūrą, ji taps saugesnė ir dar turtingesnė.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas

Nuotraukoje – Vytenis Šimkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite