Ketvirtadienis, 5 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisKitos temosVėl pakvieskim Meilę, Tikėjimą bei Viltį...

    Vėl pakvieskim Meilę, Tikėjimą bei Viltį…

    Greit Kalėdos

    Metai skendi rūko apvalke,

    Dienos trupa ir nesikartoja.

    Tam keistam, greitam, slaptam Laike

    Jaučiame vilionę ir pavojų.

    Mums atrodo, kad prarasime kažką,

    O kažkas ateis į būsimąją būtį.

    Bus sunku į praeitį numot ranka

    Ir bijoti „nedraugų“ būrin pakliūti.

    Bet tai Laikas, kurį saugo angelai,

    Mus pačius ir artimuosius saugo,

    Žemė padengta šiek tiek baltai,

    Prieškalėdinis Gerumas auga.

    Ir ramybė sklaidosi žiemos ore,

    Pilnatis sukaupus metų kraitį.

    Mėnesių ir metų kaitoje

    Laiko ateitį maža mergaitė…

     

    Laimingų Naujųjų!

    Baltutėliais sniego patalais

    Atskubėjusi žiema apklojo žemę.

    Jau, atrodė, niekad nepaleis

    Saulės dienos skubančios. Pavargę ir pasenę.

    Gundančių stebuklų laukimu

    Valandas skaičiavo mūsų Laikas,

    Saulę vėl norėjosi pakelti ant delnų,

    Džiaugtis jos sugrįžimu kaip vaikui.

    Delčią nugalėjus pilnatis

    Paslaptingai danguje  ir vėl šypsojos,

    Viltys žiemiškos po sniegą vėl braidys,

    Metai baigiasi, vėl mėnesiai kartosis.

    Tad uždekime šiandieną tris  žvakes

    Vėl pakvieskim Meilę ir Tikėjimą bei Viltį,

    Tegul niekad Džiaugsmas neužges,

    Te Likimas leidžia vėl pakilti ir pamilti.

    Lai draugai, ne priešai bus šalia,

    Kad patarti ir padėti mums  galėtų,

     Kad draugystės gydanti galia

    Skubančiu gyvenimu lydėtų.

    Saulė grįžo. Grįšime ir mes.

    Jėgos grįš, darbai, ketinimai, svajonės.

    Lai Kiškutis išmintingai spręs

    Ir linkės visiems tiktai geros kelionės.

     

    Kiškio metai

    Baltais takais nubėga šitie metai

    Lyg Tigro šuolis veržlūs ir greiti,

    Padovanoję karštą vasarą kaip reta,

    Džiaugsmų ir rūpesčių lyg žirnių priberti.

    Atversim naują, tuščią, baltą lapą

    Ir vėl pradėsim viską iš pradžių.

    Vėl įsisuksim į Gyvenimo verpetą,

    Ieškosim metams jau kitiems naujų raidžių.

    Vėl duš svajonės. Rūpesčiai rikiuosis.

    Vėl džiūgaus žmonės. Pyksis ir liūdės.

    Kiek patys mes kitiems  padovanosim,

    Naujieji tiek atseikėt mums galės…

    Jauniaus Skaricko nuotrauka.

     

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img