Pagrindinis > Kitos temos > Plevena žvaigždės sukūrius gyvenimo…

Plevena žvaigždės sukūrius gyvenimo…

Šįkart savo kūryba su skaitytojais dalijasi vilkaviškietė poetė Janina KURTINAITIENĖ, Vilkaviškio rajono literatų klubo „Seklyčia“ narė (daug metų vadovavusi klubui), Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, išleidusi keturias poezijos knygas: 2000 m. – „Spindulių tavųjų sidabru“, 2005 m. – „Rasotos žolės tyla“, 2010 m. – „Dvelksmas rugiuose“ ir 2017 m.  – „Šešėliuotas mano gyvenimas“. 

PAVASARIO LYGIADIENIUI

švelnumas suposi

ant mano rankos

lietaus lašeliuose

iš lėto brėško rytas

o beržo šakose

varnėnas žaidė meilę

pavasariu

kvepėjo rytas —

DURYS

aš iki durų

tavo atėjau

turbūt atleisk

tau pasakyt norėjau

jau laiko smiltys

nebeaštrino daugiau

žaizdų tų

kurios gal buvo mano

o gal tavo

ar verta vėl

iš naujo

grįžti praeitin

ir aiškintis

kas verta ko neverta

juk liko tiek

kad kartais nežinai

ar gyveni dar

ar klaidas kartoji

bet ar mokėsiu

pasakyti tau

kiek nemigos nakty

skaudi tiesa kainuoja

ir kaip gerai

kad durų niekas

man neatidarė – –

VISI MES BROLIAI

tavo ranką

broli laikiau

ir norėjosi

eiti ir eiti

per Visatos

tolius plačius

ir sutikus paukštį

            pagirdyti

paklausyti žolės

ir lietum nusiprausti

ir bėgti ir bėgti

ligi žėmės

ir ligi dangaus

tavo ranką, broli

norėjau paglostyt – –

S. NĖRIAI

šitiek metų

laukei nesulaukei

šitiek metų

skausmo ir kančios

mes ieškojom

tvirtai žinojom

turi būt kas veda

link tiesos

ir širdis kuždėjo mums

jog kažkas vis tiek

dar paaiškės

negailėjo tau likimo

anei skausmo

anei klystkelių

tiesos

nepagailėjo

o tikrai galėjo

ir atleisti

ir sulaukti

atgailos – –

LAUKIMAS

viskas sustojo

sunku atskirti

kur rytas

kur vakaras

kur liūdesys

kur džiaugsmas

esam dabar

tarp dangaus ir žemės

gaudom kiekvieną žodį

pasaulis gyvena

tiktai laukimu…

TYLUMA

į tylumą nakties

žvaigždes sudėsiu

ant savo pristabdyto

jau gyvenimo

kur tiktai skausmas

laiko glėbyje

suprasti duodamas

jau nepasiekti aukštumų

sparnus jau neišskleisiu

ir nieko aš jau nepakeisiu

jau žais gyvenimą

kiti

kiti jau užkariaus

tas tolumas

ir aukštumas

o aš tiktai stebėsiu

kiek

vakar

šiandien ar rytoj

tokių naktų

man pažadėta

plevena žvaigždės

sukūrius gyvenimo

aš tik stebėsiu

į tylumą

nakties išėjusi – –

VAIKYSTĖS OBELYS

vaikystės obelys

į sapną pas mane atėjo

ir aš rinkau raudonus obuolius

jau pilną glėbį pririnkau

ir noriu dar ir dar

kaip gera jausti

kaip saugu turėti

tokia rami

jaučiausi šioje žemėje

kur aš gimiau

ši žemė

medumi per mano širdį

teka

ten telpa viskas

tėvai, namai, vaikystė,

žaidimai, duonos kepalas

o juk atrodo

tiek nedaug

tiktai vaikystės sodas

Janina Kurtinaitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE