Kelionę į Etiopiją nulėmė du faktoriai. Pirmasis – mistinis, susijęs su dviem Lucy: manosios knygos heroje ir daugiau nei prieš tris milijonus metų gyvenusios – žmonijos pramote vadinamos – australopitekės griaučiais, saugomais Etiopijos nacionaliniame muziejuje Adis Abeboje. Tačiau apie tai kada nors ateityje ir kitur (tiksliau, manojo romano „Mirties bėgliai“ antros
Plačiau
Ruduo, žiema, pavasaris ir vasara Ruduo, žiema, pavasaris ir vasara Tu ne viena – tau medžiai seka pasaką Ar tu regėjai verkiančius medžius? Regėjau. Jie kiekvieną rudenį pravirksta – Nudažo žemę ašarų lietus, Nors spalvos po dienos purve pradingsta. Ar tu lytėjai medžių tobulą nuogumą? Lytėjau. Jie dvelkia dieviškąja nekaltybe Ir primena glamonių nepažinusį dar kūną, Jau ieškantį,bet bijantį pajust
Plačiau
Atlanto vandenyno viduryje nutolusios nuo žemyno per 1500 kilometrų karaliauja devynios salos, vadinamos Azorais. Vulkaninių salų archipelagas galbūt net yra legendinės Atlantidos pėdsakas. Ir nors iki šiol Atlantida paprastai laikoma Platono fantazijos vaisiumi, manoje vaizduotėje ji tokia pat reali kaip ir Lietuva. Taigi keliavau į Azorus patvirtinimo ženklų savo „regėjimams“
Plačiau