Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties magija birželio 23 d., ketvirtadienį, į aerodromą, įsikūrusį Kuzų k., Sasnavos sen., Marijampolės sav., sukvietė gražų būrį Marijampolės aeroklubo narių, bičiulių. Joninių šventimas, kasmetinė aeroklubo tradicija, puoselėjama čia jau 20 metų, kiekvienais metais oro žmonėms, gyvenantiems skrydžiais lėktuvu ir šuoliais parašiutu, būna gražaus stabtelėjimo laikas, leidžiantis dalintis paprasto žmogiškojo bendravimo džiaugsmu, atsiremiant į senąsias Rasų, Joninių tradicijas.
Šventės arena didžiulė – visas aerodromas, užimantis 86 ha plotą. Jis šįkart virto kupoliavimu lauku, iš kurio buvo surinkta kupolė, nupinti apeiginiai vainikai, šventės metu puošę visų oro žmonių galvas. Čia nebuvo žiūrovų – visi susirinkusieji buvo didžiausio ir magiškiausio metų virsmo dalyviai.
Su tam tikru sakralumo jausmu šventės dalyviai, oro stichijos apologetai, pagerbė ir kitas stichijas: žemę, ugnį ir vandenį. Pro simbolinius Rasų vartus buvo einama į šventę, į ritualinį apsiprausimą ir ugnies – apvalančiosios ir kuriančiosios – įkūrimą… Buvo čia ir apeiginė Joninių pirtis, buvo pasveikintas ir vienintelis klubo narys, vardu Jonas (Jonas Kurtinaitis), buvo ir Paparčio žiedo paieškos (net ir radybos!), o greitai tirpstanti naktis buvo lydima dainomis – beje, akordeonu grojo pats aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis. Netgi žaibų botagai, pasirodę vos atslinkus sutemoms, neskaldė dangaus, o žybsėjo magiškoje naktyje kaip didžiulės sakralaus laužo kibirkštys.
Marijampolės aeroklubas, visas jėgas dedantis parašiutų sporto puoselėjimui ir populiarinimui, džiuginantis ne tik Marijampolės kraštą – visą šalį – savo svaigiais skrydžiais ir kvapą gniaužiančias šuoliais, savo veikla parodo, kad meilė savo tautai, pagarba jos tradicijoms gali būti reiškiama ir nedideliuose dalykuose.
Vido Lietuvininko nuotraukos.
