Baraginėje (Marijampolės sav.) gyvenantys Aldona ir Gediminas VAIŠNORAI – viena iš tų šeimų, kurių sukurta ir puoselėjama sodybos aplinka drąsiai gali būti vadinama pavyzdine. Ne vien dėl metų metais kurtų estetinių sprendimų, kurie šiandien išties džiugina akį, taip pat ir dėl neįtikėtinos tvarkos – nuolatinės priežiūros rezultato. Gedimino tėviškėje – vyro mamos namuose – šeimininkaudami daugiau nei 20 metų, sutuoktiniai pripažįsta: sugrįžtų vyro mama – nepažintų savo namų…
Iš miesto – į kaimą
Daugelį metų šeima gyveno Marijampolėje, bute. Kaip dabar pripažįsta Aldona, buto niekada nemėgo – visada norėjosi ramybės, žalumos, tad kai 1994 m., mirus vyro mamai, atsirado galimybė kraustytis į Baraginę, abejonių ar dvejonių visiškai nebuvo.
Kaip juokauja Aldona, jų šeima šiame kaime – atėjūnai, nepaisant to, kad Gediminas į savarankiško gyvenimo kelią išėjo būtent iš čia, tad turėtų būti visai ne keista, kad į juos, jų veiklą daugelį metų vietiniai žvelgė įtariai. Ir kaip nežvelgs taip! Vos atsikraustė, tuoj čia, įprastoje kaimo sodyboje, prasidėjo „revoliucijos“.
Kaip atrodys sodyba, Aldona turėjo viziją. Intuityviai galvoje kildavo mintis, ją užfiksuodavo popieriuje (Aldona lankiusi dailės mokyklą). Meniškos prigimties, paveldėtos iš mamos, moteris piešė būsimos sodybos vaizdą, ir štai dabar, kaip sako abu sutuoktiniai, daugmaž viskas įgyvendinta!
Sulaukdavo aplinkinių replikų
Gedimino mamos sodyba tuomet buvo tipinė to meto kaimo sodyba: apaugusi vyšniomis, obelimis… Vaišnorai žinojo nuo pat pradžių: viską keis čia neatpažįstamai. Ir keitė. Pirmiausiai pjovė medžius, rovė kelmus, o aplinkiniai juokėsi: „Vaišnorai malkų neturi!“ Senų medžių rovimas, kaip pripažįsta Aldona, tuomet kėlė prieštaringus jausmus: viena vertus, tai buvo būtina, tačiau vis tik ir labai gaila: moters tėvelis buvo sodininkas, tad meilę medžiui dukrai buvo įskiepijęs (Aldona visus medžius pažįsta!).
Paskui šeima pirko tujas, rėmino jomis visą sodybos teritoriją, kad žiemą–vasarą žalia siena sodybą atitvertų nuo gatvės ir kaimynų, „sugertų“ bei sulaikytų dulkes, privatumą garantuotų.
Vaišnorai, po D. Kiverienės kaime pirmieji ėmęsi sodybos aplinkos tvarkymo bei gražinimo darbų, vis susilaukdavo aplinkinių replikų: „Žolių mat ieško!“ Vaišnorai neįsižeisdavo dėl pašaipų – tiesiog visa tai priimdavo kaip humorą. O vėliau, kai kiti kaimo žmonės taip pat ėmė gražintis savo aplinką, tokios replikos liovėsi.
Graži aplinka atspindi harmoningus šeimos santykius
Sutuoktiniai mintimis nusikelia į per jau ne vieną dešimtmetį nutolusią praeitį. Pora susipažino traukinyje.
…Ji, kaip jauna specialistė, tuomet dirbo vaikų darželyje Vilniuje, tad maršrutas Vilnius–Marijampolė traukiniais buvo tapęs įprastu ir net nuobodžiu. Iki tos akimirkos, kai pastebėjo, jog ją stebi vaikinas, ne tik kad stebi, tiesiog akių nenuleidžia žvilgsniu fiksuodamas netgi kiekvieną jos kryptelėjimą – net nežinojo, kur rankas dėti. O tas vaikinas ir buvo Gediminas – jis važiavo į kursus. Pažintis peraugo į gražią draugystę, vėliau – šeimą.
Vaišnorai užaugino dvi dukras: Džiugintą ir Ingridą (abi gyslelę menui turi, abi gyvena netoli tėvų toje pačioje Baraginėje), sulaukė 5 anūkų, ir net vieno proanūkio.
Graži namų aplinka atspindi harmoningus sutuoktinių santykius: abu drauge dirba, nepaisydami, ar darbas „vyriškas“, ar „moteriškas“, abu vienas kito klauso, abu kartu pramogauja: žmona su vyru kartu žvejoja, grybauja…
Visi daiktai ir augalai čia randa savo vietą
Šeima, gamta, muzika! – toks Aldonos, baigusios Šiaulių pedagogikos psichologijos institutą, dirbusios vaikų darželio auklėtoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, dainuojančios Marijampolės neįgaliųjų draugijos ansamblyje „Gija“, mėgstančios vaidinti („Scena visada kvepėjo ir kvepia“, – sako ji.), kredo. Vyrui, kaip minėta, – žvejyba, tai labai darbštus, nagingas žmogus. Iš medžio viską jis pats yra padaręs. Čia ir gražus vežimas, ir nykštukų namelis (beje, „išaugęs“ iš namelio vištoms), ir dailus akmenimis išdėtas baseinėlis, ir jauki „Aldutės seklytėkė“.
Vaišnorų namų aplinka labai skoninga, neperkrauta – visi daiktai ir augalai čia randa savo vietą.
„Turi blizgėti, turi nebūti ne vietoj gėlynuose žolių, turi būti pačiai gražu“, – sako Aldona, kuri labai nemėgsta netvarkos, dėl to nuolatinei priežiūrai skiria ypatingą dėmesį.
Autorės nuotraukos.
Na kainuoja šiek tiek tokius namus išlaikyti ir puoselėti, bet kiekvienas turi pasirinkimą. Aš labiau investuoju į buities prietaisus, šilumos krosneles ir t.t. nei į išorę. Bet tikrai labai fainai pažiūrėti į kitus.
Kaip gražu žiūrėti, kad šeimos tvarkosi ir puoselėja savo namus ir aplinką, įsidiegia naujovių. Labai jaukūs namai, tokia vasaros rezidencija su patogumais. Aš mielai tokiame gyvenčiau, tik man reikėtų slenkamų kiemo vartų, labai patogu.