Jau tapo tradicija, kad artėjant šv. Velykoms, Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bendruomenė atsigręžia į globos namus, apdovanoja jų gyventojus gardumynais, su mokiniais dalyvauja jų organizuojamuose renginiuose, margučių marginimo popietėse.
Šiais metais, balandžio 11 dieną, mokyklos direktorė Asta Ivoškaitė pakvietė pedagogus vykti į Suvalkijos socialinės globos namus, kur aplankė psichinės/protonegalios ištiktus arba su šia negalia gimusius gyventojus, apdovanojo juos pyragais ir pirmųjų pavasario žiedų kompozicija. Globos namuose pasitiko ir su jų darbo specifika bei įvairiomis erdvėmis supažindino direktorė Marytė Slavinskienė ir užimtumo specialistė Vilma Janulevičienė.
Suvalkijos socialinės globos namų istorija Šunskų valsčiaus Katiliškių kaime prasidėjo 1946 metais. Marijampolės invalidų namai (tuometinis jų pavadinimas) įsikūrė ūkininkų Katilių žemėse bei pastatuose. Šių namų administracija ir valgykla kurį laiką buvo įsikūrusi žymaus fiziko–matematiko prof. Petro Katiliaus name, kurį iki šiol supa didelis ir gražus sodas.
Tuomet šie namai globojo 70 neįgaliųjų žmonių, kuriuos aptarnavo 14 darbuotojų. Čia jie dirbo žemę, augino gyvulius, prižiūrėjo sodą. Pagalbinis ūkis buvo pagrindinis maisto ir pragyvenimo šaltinis. Visi išgalintys mielai dirbo ir gaudavo atlyginimą. Buities ir gyvenimo sąlygos buvo gana skurdžios, aplinkinių požiūris negatyvus.
Nuo 1979 metų pradėta apgyvendinti žmonės su psichine/proto negalia. Šiuo metu Suvalkijos socialinės globos namai yra valstybinė stacionari socialinės globos įstaiga prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2003 metų globos namai turi 3 gyvenamuosius korpusus, kuriuose gyvena per 200 gyventojų, dirba 115 darbuotojų, iš kurių 80% tiesiogiai dirbantys su gyventojais. Taip pat yra 75 vietų valgykla, skalbykla, biblioteka, užimtumo kompleksas, mini sporto salė. Veikia muzikos, dramos, medžio darbų, radiotechnikos, rankdarbių, dailės, keramikos, maisto gaminimo, sporto būreliai. Visi globos namų gyventojai galintys bei pageidaujantys dalyvauja darbinėje veikloje.
Besilankydami globos namuose, mes stebėjome, kaip ugdomi, atstatomi ir palaikomi gyventojų savarankiško gyvenimo gebėjimai, matėme, kaip betarpiškai ir rūpestingai su gyventojais bendraujama, kaip sprendžiamos jų problemos, vykdoma gyventojų socialinė integracija į visuomenę. Pabuvojus Suvalkijos socialinės globos namuose keletą valandų, betarpiškai pabendravus su jų direktore, darbuotojais, su pačiais gyventojais, supratome, jog yra daroma viskas, kad ten gyvenantys žmonės jaustųsi saugūs ir laimingi.
Mums, pedagogams, ši socialinė akcija buvo tarsi trumpas Verbos šakelių brūkštelėjimas per mūsų mintis, kuris artėjant Šventoms Velykoms sujautrino širdis, nuskaidrino mintis, leido stabtelėti laike, pasidalinti žodžiu ir artimo meile.
Eglė ALENSKAITĖ,
neformaliojo ugdymo organizatorė