Praėjusį šeštadienį, balandžio 11-ąją, Estijos Viljandi miesto futbolo arenoje „Viljandi Jalgpallihall“ vyko tarptautinis futbolo vaikščiojant turnyras, kuris subūrė aštuonias komandas iš trijų Baltijos šalių: keturias iš Estijos, tris iš Latvijos ir vieną iš Lietuvos.
Turnyras vyko klasikiniu formatu, su A ir B pogrupiais, finalinėmis vietomis ir atkakliomis kovomis aikštėje. A grupėje jėgas išbandė Viljandi Vaprad, Paide LM, Riga Football Club ir FK Cēsis, o B grupėje Imavere, Järva‑Jaani, Latvijas Artrīta Biedrība ir FK „Sūduvos pelėdos“. Visi žaidė su visais, rungtynės keitė rungtynes, o trijų valandų sportinis maratonas tapo ištverme ir susiklausymu.
FK „Sūduvos pelėdos“, vienintelė Lietuvos komanda šiame tarptautiniame turnyre. Ji iškovojo ketvirtąją vietą. Šio turnyro nuotaika buvo reikšminga, pagarbi, šilta, kupina šypsenų ir trumpų pokalbių tarp rungtynių, kuriuose nebuvo nei kalbos barjero, nei amžiaus skirtumų. Kiekvienas perdavimas bylojo patirtį, kiekvienas judesys – pagarbą kūnui ir laikui, kuris moko ne greičio, o tikslumo.
Vykdami į varžybas svetur, FK „Sūduvos pelėdos“ visada stengiasi neapsiriboti vien sportiniais tikslais. Jei jau kelias veda per svetimus kraštus, būtų keista nepasidairyti ir nepažinti vietos istorijos. Tad šįkart sportinė išvyka virto ir linksma pažintine kelione. Turnyro organizatoriai mūsų komandai paskyrė gidą, kuris su šypsena ir pagarba savo miestui vedžiojo po Viljandi, supažindino su jo istorija, architektūra, pasakojo legendas, rodė Viljandi ežerą ir įspūdingus pilies griuvėsius. Siauros miesto gatvelės, senoviniai pastatai ir jauki aplinka leido ne tik pasigrožėti vaizdais, bet ir trumpam pajusti vietos kasdienį ritmą.
Kelionė tęsėsi ir per Latviją. Pakeliui aplankėme Karksi‑Nuja bei Valmierą, o vėliau pasukome į Gaujos nacionalinį parką. Čia laukė vienas įspūdingiausių maršruto taškų Turaidos pilis, garsėjanti ne tik XIII a. istorija, bet ir romantiška Turaidos Rožės legenda. Netrūko reginių ir gamtoje. Gūtmanio ola yra didžiausia Baltijos šalyse. Ji sužavėjo ne tik savo dydžiu, bet ir senais, akmenyje išlikusiais įrašais bei pasakojimais. Siguldoje aplankėme viduramžių pilies griuvėsius, leidžiančius palyginti skirtingų laikotarpių gynybinius statinius, o Gaujos slėnio apžvalgos aikštelėje sustojome atsikvėpti, pasidairyti ir tiesiog pabūti.
Ši kelionės dalis dar kartą priminė, kad tokios išvykos, tai bendros akimirkos, juokas, trumpi sustojimai, pasakojimai, klubo direktoriaus Algirdo cituojamas Moljero „Tartiufas“, gera nuotaika ir suvokimas, jog futbolas gali nuvesti ne tik į aikštę, bet ir į vietas, kurios praturtina akiratį, bendrystę.
Todėl FK „Sūduvos pelėdų“ žaidėjams futbolas nėra vien sporto šaka. Tai kalba, kurią supranti be vertimo, aikštė, kurioje amžius netenka galios, o bendrystė gimsta iš paprasto žvilgsnio ar ištiestos rankos po rungtynių. Čia svarbu ne, kiek įmušei, o su kuo buvai aikštėje, ką išgyvenai ir ką parsivežei namo.
Nuotraukos iš FK „Sūduvos pelėdos“ archyvo.
