Ar internetinės bendravimo svetainės ir socialiniai tinklai sumažina tarp žmonių atstumą, ar kaip tik – padidina?

Vis dažniau interneto socialiniuose tinkluose ir bendravimo svetainėse, tokiose, pavyzdžiui, kaip „Facebook“, „sienų“ įrašai skelbia, jog draugų sąraše yra šimtai, kartais net tūkstančiai žmonių, tačiau esamu laiku nėra su kuo pasikalbėti, sulaukti pagalbos ar tiesiog praleisti laiką. Juk socialinių tinklų pagrindinė funkcija – suteikti galimybę žmonėms bendrauti ir stiprinti jų ryšius. Dažnai žmonės praleidžia valandų valandas pažinčių svetainėse, tikėdamiesi sulaukti daugiau dėmesio ir bendravimo. Tik ar tas laikas nėra praleistas veltui? Ar tikrai galima užmegzti gražius ir stiprius ryšius, bendraujant virtualioje erdvėje? O kokia mūsų krašto žmonių nuomonė: ar socialiniai tinklai ir internetinės bendravimo svetainės atstumą tarp žmonių sumažina, ar kaip tik – padidina?

Odeta JUŠKEVIČIŪTĖ, Marijampolės Sūduvos gimnazijos abiturientė:

– Naudojuosi tik „Facebook‘u“. Juk beveik visi šiais laikais juo naudojasi ir vienareikšmiškai teigiu, jog šis socialinis tinklas atstumą tarp žmonių tik sumažina. Prie šio tinklapio praleidžiu maždaug valandą per dieną, tačiau stengiuosi lankytis reguliariai: prisijungiu kelioms minutėms, o po kelių valandų vėl prisėdu pažiūrėti, kas naujo. Įžvelgiu daugybę teigiamų dalykų. Mane labiausiai domina įvairios kelionių nuotraukos. Tačiau didžiausią pliusą dedu bendravimui. “

„Facebook‘e“ turiu 160 draugų, visi – tik pažįstami, tačiau iš šio skaičiaus galėčiau išskirti apie 20 artimiausių žmonių: mama, sesė, draugai – žmonės, su kuriais bendrauju kiekvieną dieną ir socialiniame tinkle, ir realiame gyvenime. Žinoma, nesu nusiteikusi ir prieš naujas pažintis internete. Jei žmogus sudomina, galiu ir pati imtis iniciatyvos ir pakviesti į draugus ar parašyti žinutę. „Facebook‘as“ padeda pratęsti ir naujas pažintis, ir atgaivinti ryšius su seniai užmirštais draugais. Juk dabar taip paprasta susirasti beveik kiekvieną žmogų, tereikia žinoti jo vardą ir pavardę.

Vidmantas Benediktas SPRAINAITIS, Šakių rajono Slavikų seniūnas:

– Sunku pasakyti. Aš šitais dalykais per daug nesižaviu. Man užtenka tik elektroninio pašto. Jaunimui gal ir gerai, bet pagyvenusiems žmonėms socialiniai tinklai nėra aktualu. Be to, jaunesnių žmonių ir bendravimas visai kitoks, todėl kartais mes, vyresnieji, nelabai juos suprantame. Mano manymu, atstumas tarp žmonių bendraujant internetu padidėja. Juk natūralus ir virtualus bendravimas labai skiriasi. Susirašinėjant internetu galima pilstyti iš tuščio į kiaurą, nelieka jokio nuoširdumo, o ir bendravimas tampa iškreiptas. Todėl reikėtų bendrauti daugiau tikroje erdvėje.

Jurgita MOROZAITĖ, Vilkaviškio rajono Suvalkijos Sūduvos kultūros centro vadovė:

– Manau, jog sumažina. Juk visi bendrai sėdime prie tų socialinių tinklų, susirašinėjame, bendraujame. Kaskart atėjusi į darbą pasižiūriu, kas naujo mano draugų ir pažįstamų rate. Kartais nėra kitos išeities, kaip tik bendrauti internetu, pavyzdžiui, su draugias, išvykusiais į užsienį. Pagrindiniai socialiniai tinklapiai, kuriais naudojuosi yra „Facebook“ ir „Twoo“. Šie tinklai suteikia puikią galimybę dalintis informacija su aplinkiniais. Aš dažniausiai skelbiu, kas vyksta įstaigoje ar regione. Tačiau viskas turi turėti ribą. Asmeninių dalykų, tokių kaip šeima, manau, nereikėtų viešai publikuoti.

Žibutė ŠILINGIENĖ, Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktorė:

– Sumažina! Pati naudojuosi tik „Facebook‘u“. Čia galima surasti žmones, kurių ilgą laiką nesame matę ir pratęsti bendravimą. Be to, šiame socialiniame tinkle galima pamatyti visą pirminę informaciją. Tik reikia nepamiršti ir tinkamai pritaikyti lietuvių liaudies patarlę: kas per daug – tas nesveika. Žinoma, žmonės gali parodyti save, skleisti naujienas, dalintis nuotraukomis, darbais ir t.t., tačiau nereikia perlenkti lazdos. Kai yra viešai publikuojamas kiekvienas nuėjimas į parduotuvę ar naujas pirkinys, tokia informacija atima per daug laiko. Kultūros centras „Facebook‘e“ turi apie 1500 draugų, aš savo asmeninėje anketoje – 400, tačiau tikrais draugais galėčiau pavadinti tik 17. Su kai kuriais draugais tenka bendrauti tik internetu arba telefonu, o socialiniai tinklai suteikia šią galimybę, taip sumažindami atstumą tarp žmonių. Gyvenime gali būti geografinis atstumas, tačiau jei tarp žmonių yra užsimezgęs stiprus ryšys, jokie atstumai nesutrukdys tęsti bendravimo, o socialiniai tinklai tik palengvina situaciją.

Jaunutis Antanas KAZLAUSKAS, Kalvarijos savivaldybės Akmenynų seniūnas:

– Pats jokiais socialiniais tinklais ar pažinčių svetainėmis nesinaudoju. Internetas mano namuose daugiausiai skirtas tik darbo tikslais. Daugiau laisvo laiko turiu tik žiemą, kai nutolstu nuo ūkio darbų, o ir tada nekyla pagunda leisti tuščiai laiko, todėl internete tik stebiu techniką, retkarčiais pasižiūriu dominančius vaizdo įrašus. Internetas – didelė enciklopedija, kurioje galima surasti begalę reikalingos informacijos, tik neriekia „persūdyti“. Kartais bevalgančiam apetitas atsiranda. Kai kompiuteris ir bendravimo svetainės tampa Visatos centru, žmogus įsitraukia į virtualų pasaulį ir aplinkui daugiau nieko nemato. Tada žmogus tampa piktas, susinervinęs, nemiegojęs. Bet fanatikai lieka fanatikais. Jei yra jaučiamos ribos, nematau jokių blogybių. Tik per daug įsitraukus į socialinius tinklus, gali nukentėti realus bendravimas. Taigi su saiku galime bendrauti bet kokioje erdvėje!

Raminta GRIGAITYTĖ

Redakcijos archyvo ir asmeninių albumų nuotraukos.