7534 (2016) m. – Dievo Trejybės Tako 24 Dievo Didžiausiųjų Dvasių altoriai sujungti su Sūduvos Vyriausios bažnyčios (katedros) altoriumi. Uždarytas dangus. 7535 (2017) m. – Dievo ir Tautos kalbos valymo pradžia. 7536 (2018) m. – Tautos vaikų atgailos pradžia. 7537 (2019) m. – Dievo Trejybės pažinimas: AMŽ, MAŽ, ŽMA. 7538 (2020) m. – Pieno
Plačiau
„Žinau ženklą“ – „aš turiu dvasią, kuri supranta tą dvasią“. Vienas įdomesnis tautos ženklas – rašto pasirodymas XVI amžiuje. Jam klausimų šimtai, atsakymų – tūkstančiai, o naudos – tik klaidų kalnas. Todėl reikia prisiminti žodžius: „tauta“ – „tėvo tėvūnai“, „tėvo sūnūs ir dukros“, „Dievo Tėvo sūnūs ir dukros“ ir kitus: „Sūduva,
Plačiau
Šio sakinio svarbiausias ir ašinis žodis „praeitis“ – nėra praeities, nėra sūnų, nėra iš ko ir ką semti. Praeitis turi dvasią ir kūną: kūnas – kapai, paminklai, mauzoliejai, šventyklos, miestų iros, pylimai, kanalai ir t.t.; dvasia – šventraščiai, epai, padavimai, tai – „Iliada“, „Odisėja“, „Edos“, „Kalevala“, Biblija, „Mahabharata“, Vedos, Koranas
Plačiau
Beveik visos pasaulio tautos savo moteris nuo gimimo iki mirties įteisina antruoju ar trečiuoju asmeniu šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, darbe, pareigose ir tikėjime. Mūsų moterys per amžius buvo matriarchato viršūnėje, nors dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje (ypač miesto) bandė jas nustumti į bevertės vergės luomą – prilyginti tarptautiniam moters standartui. Bet, deja...
Plačiau
Tautos Šventraščio turinys: lietuvių kalbos žodynas, žodžių reikšmių žodynas, vietovardžiai, vandenvardžiai, žvaigždėvardžiai, vardai, pavardės, pravardės, priežodžiai, patarlės, posakiai, mįslės, atsitikimai, padavimai, sakmės, pasakos, lopšinės, lelionės, dainelės, dainos, giesmės, sutartinės, garbstymai, raudos, rypavimai, poringės, aimanos, dejonės, riksmai, klyksmai, krykštavimai, kūdikių žodynas, šūkavimai, šaukiniai, vilionės, gąsdinimai, mėgdžiojimai, įkalbėjimai, užkalbėjimai, atkalbėjimai, keiksmai, užkeikimai,
Plačiau
Tėvai, giminaičiai ir kaimynai sakė, kad mane atnešė garnys. Tai šventa tiesa, o man – įstatymas. Penkiametis nugirdau iš tetulių pokalbių, kad vaikus gimdo mamos. Dar vėliau patikėjau, kad sakymas „garnys neša vaikus“ – tik suaugusių žmonių pokštas mažiems vaikams. Bet... Prieš ketvirtį amžiaus jau žinojau, kad šis trijų žodžių
Plačiau
Prieš tūkstantį metų benediktinas, misionierius, arkivyskupas netoli dabartinio Paluknio krikštijo Lietuvos karalių ir nuo tada „atsirado Lietuva“. Jeigu analų raštininkas būtų žinojęs, kad žodis „Lietuva“ reiškia „valstybę“, aišku, kad tokio žodžio būtų neįrašęs, kaip ir žodžių „karalystė“ ir „karalius“. Mūsų Tautoje žodžiai „karalystė“, „karalius“ ir „Lietuva“ įgavo administracinę reikšmę beveik
Plačiau
– Seneli, kas tie nebyliai? – Tie, kurie negirdi ir nekalba. – O iki pavirto jie kalbėjo? – Žinoma, kalbėjo. – O kokia kalba? – Tikriausiai mūsų kalba, nes jokia tauta tokios pasakos nežino. – Seneli, man atrodo, kad medžiais nebyliais pavirto tik tie, kurie nuėjo prie jūros ir šaukė Žilviną, o su visais kitais galime
Plačiau
Iš kur atsirado baltai? Ne dėl Baltijos jūros, nes lenkai, švedai, suomiai ir estai – ne baltai. 1845 metais kalbininkas F. Neselmanas savo veikalo „Senųjų prūsų kalba“ įžangoje pasiūlė prūsų, lietuvių ir latvių kalbas vadinti baltų kalbų šeima. Bet... Tautos, kalbančios germanų kalbomis, yra germanų tautos, slavų kalbomis kalbančios – slavų tautos
Plačiau