Henris Fordas
„Kai atrodo, kad pasaulis tarytum atsisuko prieš jus, prisiminkite vieną tiesą – ir lėktuvas kyla prieš vėją, ne pavėjui.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Kai atrodo, kad pasaulis tarytum atsisuko prieš jus, prisiminkite vieną tiesą – ir lėktuvas kyla prieš vėją, ne pavėjui.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Tu nesiliauni ieškoti jėgų ir pasitikėjimo išorėje, o ieškoti reikia savyje. Jos ten visada ir buvo.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Koks stebėtinas žmonių kvailumas! Kai tik mums ima nesisekti, nors dažniausiai patys prisišaukiam bėdą, mes kaltiname dėl savo nelaimių saulę, mėnulį, žvaigždes. Tarsi niekšais tampama iš būtinybės, kvailiais – dangaus valia, sukčiais, vagimis ir išdavikais – dangaus sferom pastūmėjus, girtuokliais, melagiais ir ištvirkėliais – paveikus planetom.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Jei tave atstūmė – priimk tai, jei jautiesi nemylimas – paleisk, jei vietoj tavęs pasirinko kažką kitą – judėk toliau. Ir prisimink, kad kiekviename išgirstame NE slepiasi TAIP į kažką geresnio.“ Vilmos Jurgaitienės nuotrauka.
Plačiau„Meilė yra tada, kai abu myli vienas kitą. Mylėti vienam yra liga.” Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Nėra nieko blogo tame, jog norite pritapti ir būti priimti, tačiau negerai dėl to paminti savo vertybes ir įsitikinimus… Geriau išbandykite šitai: jauskitės patogiai patys su savimi, ir tuomet aplinkiniai jausis taip pat. Susikurkite gyvenimą, kuriame jausitės tokie laimingi, jog kiti norės pasidalinti šia laime.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Reikia nuo kažko pasitraukti, kad galėtum prie kažko prieiti.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Kas bijo savo šešėlio – neturi vietos po saule.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Kas nepajėgia stabtelėti ant akimirkos slenksčio, pamiršęs viską, kas buvo, kas nepajėgia stovėti viename taške nepatirdamas nei galvos svaigimo, nei baimės kaip pergalės deivė, tas niekados nesužinos, kas yra laimė, dar blogiai – jis niekados neįstengs padaryti nieko, kas suteiktų laimę kitiems.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„(...) lyg prarasto rojaus prisiminimai žmogų jaudina besiganančios bandos vaizdas arba (jam artimesnis) vaizdas kūdikio, kuriam dar nereikia atsižadėti jokios praeities ir kuris, nugrimzdęs palaimingoje nežinioje, žaidžia ant praeities ir ateities ribos. Bet ir vaiko žaidimams ateina galas: labai anksti jis praranda gebėjimą pamiršti. Tada vaikas išmoksta suprasti, ką reiškia
Plačiau„Pažvelk į bandą, kuri ganosi netoliese: ji nežino, kas yra „vakar“ ar „šiandien“, ji strikinėja, žiaumoja, ilsisi, virškina, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Tiek jos palaima, tiek jos kančia laiko bandą tvirtai pririštą prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis
Plačiau„Dažnai mes tik po daugelio metų sužinome, ar gyvenimas ir žvaigždės mums buvo palankios, ar ne. Gyvenimo vingiai būna tiesiog stebinami. Vėliau gali paaiškėti, kad tai, kas iš pradžių atrodė nelaimė, buvo laimė, ir atvirkščiai.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Kaip galima save pažinti? Ne stebėjimu, tiktai veikla. Pamėgink atlikti savo pareigą, ir sužinosi, ką turi savyje.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Tik nedaugeliui lemta būti nepriklausomiems, tai – stipriųjų privilegija.“ Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
Plačiau„Kas įgyjama mylint, lieka visiems laikams. Tai, kas įgyjama nekenčiant, gyvenime tampa našta, nes tai padaugina neapykantą. Žmogaus pareiga – mažinti neapykantą ir skleisti meilę.“ Laimos Grigaitytės nuotrauka.
Plačiau„Gyvenime labai svarbu išmokti klausti, nes klausimai yra pažinimo kelionę skatinantis variklis, klausimai, o ne šabloniški atsakymai, ne nurašytos svetimos mintys, kurias tari savo lūpomis pats jais nelabai tikėdamas, yra brandžios asmenybės ženklas. Rene Descartes pareiškė: „Mąstau, vadinasi, esu.“ Lygiai taip pat jis galėjo pasakyti ir „Klausiu, vadinasi, esu“, nes
Plačiau„Dauguma mūsų, mirtingųjų, niekada taip ir nesužinome tikrojo savo likimo: jis mus tiesiog parbloškia ir sutrypia. O kai pakeliame galvas ir matome jį nutolstantį, jau būna per vėlu, ir likusį savo kelią tenka eiti pagrioviais to, ką svajotojai vadina brendimu. Viltis iš tiesų tėra tikėjimas, jog pažinties su lemtimi akimirka
Plačiau