Lietuvis Aurimas prieš penkerius metus ieškodamas geresnio gyvenimo išvyko į Norvegiją. Ten jis turėjo ryšių, žinojo, jog nesunkiai ras darbą ir turės ekonomiškai geresnį gyvenimą.
Visgi dabar Aurimas ir vėl gyvena gimtajame Kaune. 27-erių vaikinas nė kiek dėl to nesigaili, o apie tai, kas jį paskatino išvykti ir grįžti ir pakalbėsime šiame straipsnyje.
Norėjo pamatyti pasaulį ir uždirbti
Aurimas dar nuo mokyklos suolo norėjo išvykti svetur. Jam paprasčiausiai atrodė, kad užsienyje yra gerokai daugiau perspektyvų. Dabar jis nuomonę šiek tiek pakeitė, bet kartu Aurimas pripažįsta, jog kiekvienas gyvenimą užsienyje turėtų išbandyti savo kailiu.
„Norėjau pamatyti pasaulį, žinojau, kad ten galiu uždirbti daugiau ir praktiškai iškart. Mano požiūris buvo šiek tiek naivus, tačiau tikrai nesigailiu, kad pabandžiau. Jeigu atsukčiau laiką atgal, tai nieko per daug tikrai nekeisčiau“, – pasakojo Aurimas.
Dirbti nebuvo lengva
Vaikinas nuvykęs į Norvegiją nesitikėjo lengvo pasivaikščiojimo, tačiau realybė jį dar labiau nustebino. Iš pradžių jis dirbo sandėlyje, o vėliau išvežiodavo prekes. Bent jau pats startas, pasak Aurimo, buvo išties labai sudėtingas.
„Aš nesu naivuolis, žinojau, kad bus sunku, – sakė Aurimas. – Tačiau neneigsiu, kad krūvis pirmajame darbe man buvo sunkiai pakeliamas. Dirbau daug, praktiškai neturėjau laisvalaikio. Taip, pavyko sutaupyti pinigų, bet tai taip pat nėra neįtikėtina suma“.
„Vėliau pakeitus darbą buvo kiek lengviau, be to jau buvau apsipratęs svečioje šalyje. Viskas ateina su laiku“, – pasakojo kaunietis.
Grįžo, nes pasiilgo namų ir artimųjų
Aurimas Norvegijoje praleido gana ilgą laiką ir nors reguliariai grįždavo į Lietuvą, užsienyje jis visuomet jautėsi svetimas. Galiausiai jis suprato, kad užsidirbti galima ir Lietuvoje ir nusprendė grįžti į gimtinę.
„Tikrai pasiilgau šeimos, gimtojo miesto. Norėjau visą laiką čia būti. Pinigai to neatperka, be to, nors ten uždirbi daugiau, bet kartu greičiau viską ir išleidi. Žinoma, sutaupyti Norvegijoje lengviau, tačiau man jau ne 20 metų, aš tikrai ne viską matuoju pinigais. Apsidžiaugė ir mano šeima, pasirodo net buvo atliekami statymai artimų žmonių rate, kad aš sugrįšiu“, – mintimis dalijosi Aurimas.
„Man tiesiog trūko tos lietuviškos kasdienybės. Pavyzdžiui, čia žaisdavau futbolą kiekvieną sekmadienį, Norvegijoje man liko tik sekti futbolo forumą su lietuviškomis aktualijomis. Na žinote, galiausiai viskas susideda iš smulkmenų“, – pokalbį užbaigė vyras.