Pagrindinis > Toli - arti > Kelionės > Į Britų salų botanikos sodus – pasisemti patirties

Į Britų salų botanikos sodus – pasisemti patirties

 

Kiekviena šalis yra unikali, ypač savo gamta. Ne išimtis ir mūsų kraštas. į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos net 49 vien Marijampolės savivaldybės teritorijoje augančių augalų rūšys – vos ne ketvirtadalis saugotinos Lietuvos augmenijos. Tai Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties (GTEŠS) nuopelnas, ne vienų metų darbas. Kaip jau ne kartą spaudoje minėta, prie Šunskų esančiame Karužų kaime yra įkurtas Marijampolės botanikos sodas, kuriame auginama didžiulė augalų kolekcija, skirta ne tik mainams su kitomis šalimis, bet ir savajam miestui papuošti. GTEŠS direktorius dr. Arūnas Balsevičius, nepaisant to, kad labai trūksta žmonių, kad visuotinė krizė yra išreguliavusi finansavimą, stengiasi, kad sodas gyvuotų, negaili nei laiko, nei savo asmeninių lėšų.

Balandžio pradžioje A. Balsevičius savo iniciatyva buvo išvykęs pasidairyti į Airijos botanikos sodus. „Kuriame savąjį botanikos sodą, todėl ir patirties pasisemti reikia. Nereikia virti savose sultyse, pažinimas visada duoda daug naudos. Esu matęs Italijos botanikos sodus, tačiau mane labiausiai žavi klasikinis angliškas kraštovaizdžio formavimas“, – paaiškino jis.

Liverpulis: iš pūgos – į tropinių augalų salelę

Nors Liverpulis pasitiko jį šlapdriba ir pūga, tačiau tai nesumažino nei entuziazmo, nei pažintinės reikšmės, apžiūrint klasikinius angliškus parkus ir sodus, aptvertus tvoromis. Airija nėra egzotinė šalis su šiltais paplūdimiais, čia klimatas kitoks, permainingas, labai skiriasi šiaurinė ir pietinė šalies dalis, turinti turtingą istoriją su savo puikiomis pilimis, kalnais ir įspūdingais ežerais, čia galima pasigrožėti beribėmis erdvėmis, vandenynu, kalnais. Šiaurinė Airijos dalis sukultūrinta, pietinėje dalyje natūrali gamta, papuošta senovinėmis pilimis su jas supančiais sodais. Angliško stiliaus parkuose palikta daug tuščių erdvių, puoselėjamos senų medžių grupės biologinei įvairovei išsaugoti. Per teritoriją dažniausiai teka upokšniai, kuriuose plaukioja antys. Garsus visoje Europoje Liverpulio angliško kraštovaizdžio Steftono parkas miesto centre nėra tikras botanikos sodas su dokumentuotomis augalų kolekcijomis, tačiau pagrindinė jo paskirtis – džiuginti žmonių akis, plėtoti komercinę, rekreacinę botaninę ir edukacinę idėjas.Nustebino palmariumas (Palm House) su gausia tropinių augalų kolekcija, egzotiškais augalais, apie kuriuos galima tik pasvajoti. Patogu, kad įėjimas nemokamas, ir stebina, kad nėra iš paskos sekiojančių prižiūrėtojų, augalą galima pačiupinėti, apžiūrėti.

Seftonas: peizažinio stiliaus parkas

Seftono parką suprojektavo prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė. Per savo gyvenimą jis suprojektavo apie 100 privačių ir visuomeninių parkų visame pasaulyje, daugiausia Europoje. Žinomiausi iš jo sukurtų yra Seftono parkas Liverpulyje, Anglijoje, buvusios Liuksemburgo citadelės sodai, taip pat daugelis želdynų Paryžiaus viešosiose erdvėse. Lietuvoje irgi yra jo darbų: peizažinio stiliaus parkai buvusiuose Tiškevičių dvaruose Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutrakyje ir Palangoje, atspindintys jo brandžiąją kūrybą.

Dublinas: formuojant natūralų kraštovaizdį

Dublino botanikos sodas pasižymi didele augalų įvairove, kolekcijomis ir tvarka. Puikios atviros augalų ekspozicijos, edukaciniai renginiai, paskaitos, nemokamas įėjimas pritraukia gausybę žmonių ne vien tik iš Europos. Nėra dirbtinio „išlaižyto“ grožio, formuojamas natūralus kraštovaizdis, neskubama grėbti nukritusių lapų, šalinti nudžiūvusios šakos, nekreipiama dėmesio į ne vietoje išaugusį augalą. Prie sodo yra turtingas arboretumas (žemės sklypas, kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos ir kitais tikslais kaupiami, tiriami ir eksponuojami vietiniai ir introdukuoti sumedėję augalai).

Belfastas: neprilygstama oranžerija

Belfasto botanikos sodas daug kuklesnis, matyti, kad trūksta profesionalo rankos lauko kolekcijose. Bet užtat labai įspūdinga oranžerija ir tropinė dauba, kuri unikali visoje Britanijoje. Tai 1880 metais iškastas didžiulis griovys ir ant jo pastatyta oranžerija. Dauboje – įvairiausi vandens augalai, plaukioja paukščiai, įveista įvairių rūšių žuvų.

Belvėderis: augalai iš viso pasaulio

Unikalus ir Belvėderio parkas. Belvėderio rūmai pastatyti 1740 m. kaip medžioklės namelis pirmajam Belvėderio grafui Roberti Rochfortui. Pastatas, nors ir nelabai didelis, yra architektūriškai reikšmingas dėl Diokletiano langų terasų. 1982 m. dvarą iš paveldėtojų nupirko apskrities taryba. Po restauracijos, kuriai buvo skirta keli milijonai svarų, pastatas ir sodai buvo atidaryti lankytojams. Pilies savininkas grafas buvo aistringas botanikas, keliautojas, rinko augalus iš viso pasaulio. Stebina didžiulė augalų įvairovė, bet trūksta profesionalaus tvarkymo.

***

Dešimt dienų, praleistų praleistų Airijoje, buvo skirtos įspūdingai ir kontrastingai gamtai. Miškų šalyje mažai likę, daugiausia pievos ir ganyklos, apsuptos gervuogių gyvatvorių. A. Balsevičių maloniai nustebino, kad prie prekybos centrų, kultūrinių augalų prekyviečių įveisti sodų centrai, todėl ir prekybos centruose galima nusipirkti įvairiausių daigų, sodinukų. Stebina didelė jų įvairovė, naujos veislės. Žinoma, įsigijo ir augalų sėklų, ir daigų. Ką davė ši kelionė? „Neįkainojamos patirties, pamatėme, ką galime daryti geriau ir efektyviau. Tik kad turėtume tiek lėšų…“ – nedaugžodžiavo A. Balsevičius.

Zita DZIDOLIKIENĖ

A. Balsevičiaus asmeninio albumo nuotraukos.

Nr. 22 (26), 2013 m. birželio 1–7 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE