Rašant tekstą, kartais tenka parašyti ir kitų kalbų asmenvardžius (vardus ir pavardes) ir kyla klausimų, kaip tai padaryti taisyklingai. Prisiminkime, kaip kitų kalbų elementus pritaikyti prie lietuviško teksto.
Lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis, todėl ir lietuviškuose tekstuose pasitaikantys įvairios kilmės asmenvardžiai gramatinami, transkribuojami ir linksniuojami.
Asmenvardžių gramatinimas – kitos kalbos asmenvardžio priderinimas prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos pridedant lietuvių kalbos linksnių galūnes; transkribavimas – kitos kalbos asmenvardžio užrašymas pagal apytikslį tarimą lietuviškais rašmenimis.
Galūnės pridedamos pagal Autentiškų asmenvardžių gramatinimo rekomendaciją (patvirtintą VLKK 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3).
Paprastai galūnės pridedamos tiesiai prie kamiengalio, pvz.: Czesław Wądolski – Česlavas Vondolskis; Jacek Bielikowicz – Jacekas Belikovičius, Nikolaj Romanov – Nikolajus Romanovas. Jei siekiama tikslumo, galūnę galima pridėti po apostrofo, pvz.: Czesław‘as Wądolski‘is Jacek‘as Bielikowicz‘ius, Nikolaj‘us Romanov‘as. Visada po apostrofo lietuviška galūnė pridedama tada, kai asmenvardis baigiasi tariamu priebalsiu, bet netariama raide, pvz.: Prancūzijos literatūros Goncourt’ų premija atiteko rašytojui Laurent’ui Gaudé.
Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos ir jos nelinksniuojamos, pvz.: Rosa Biden, Rosos Biden, Rosai Biden (…), o pavardės, kurios baigiasi -a, linksniuojamos kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai, pvz.: Jolanta Pšygodzka, Jolantos Pšygodzkos, Jolantai Pšygodzkai (…); be to, gali būti rašomos ir su apostrofu: Jolanta Pšygodzka, Jolantos Pšygodzka‘os, Jolantai Pšygodzka‘i (…).
Lietuviškais rašmenimis gali būti rašomos apytiksliai pagal tarimą transkribuotos kitų kalbų asmenvardžių formos, pvz.: Džeimsas Džoisas (angl. James Joyce), Polis Gogenas (pranc. Paul Gauguin), Siorenas Obiu Kierkegoras (dan. Søren Aabye Kierkegaard). Nelotyniškas rašto sistemas vartojančių kalbų asmenvardžiai gali būti transliteruojami, t. y. perrašomi lietuviškais rašmenimis, pvz.: Святослав Гординський – Sviatoslavas Hordynskyj, Νίκος Ανδρουλάκης – Nikos Androulakis.
Savitos, nusistovėjusios tradicinės asmenvardžių formos vartojamos ir dalykiniuose, ir laisvuosiuose tekstuose, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Elžbieta II.